Keliose JAV valstijose taikomas universalių, bazinių išmokų modelis. Tai reiškia, kad atrinkti skurdžiai gyvenantys žmonės nustatytą laikotarpį, tarkime, metus kas mėnesį gauna nustatytą sumą pinigų, pavyzdžiui, 1000 dolerių (oficialiu kursu – 863 eurus).
Naujausias toks eksperimentas neseniai pradėtas Los Angeles. 3 tūkst. šio didmiesčio šeimų minėtą sumą galės išleisti taip, kaip nori ir kur nori. Jiems nekeliami jokie reikalavimai ieškoti darbo, atidirbti dėl gautų pinigų ir pan.
Lietuvos ekonomistai tokias iniciatyvas vertina nevienareikšmiškai. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia įvertinsianti minimalių pajamų sistemą Lietuvoje.
Bus galima svarstyti ateityje
Štai turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad tik tolimesnėje ateityje, kai robotizacija, automatizacija ir dirbtinis intelektas apims vis daugiau sričių, kils klausimas, ką veiks žmonės, kurie iki šiol dirba rutininius darbus.
„Kai darbo rinkoje atsiras daug nekvalifikuotų darbuotojų, kurie negalės susirasti darbo, vienas iš sprendimo būdų bus universalios išmokos. Tokiems gyventojams būtų užtikrintos pajamos, o ekonomikos augimą užtikrintų pažangūs pramonės sprendimai.
Tačiau kol kas tokios situacijos mes neturime. Priešingai – darbo rankų stygių iliustruoja rekordiškai išaugęs naujų darbo vietų skaičius. Tai rodo, kad ekonomikai ir toliau vystytis, plėstis yra reikalingi darbuotojai“, – pažymėjo ekonomistė.
Anot jos, šiuo metu universalios išmokos nėra suderinamos su ekonomine struktūra.
„Lietuvos ekonomika vis dar yra stipriai priklausoma nuo žemos ir vidutiniškai žemos pridėtinės vertės ekonominių veiklų, kurios reikalauja nekvalifikuoto darbo jėgos. Kai padidinsime įmonių ir veiklų skaičių, kurios kuria aukštą pridėtinę vertę, galėsime pradėti diskusijas ir universalių išmokų tema.
Tačiau kol kas tas proveržis dar nėra įvykęs, nors po truputį jau vyksta. Plečiasi fintech technologijų sektorius, daugėja startuolių skaičius. Tačiau šių įmonių indėlis į ekonomiką dar nėra itin reikšmingas“, – pastebėjo I. Genytė-Pikčienė.
Dar ji atkreipė dėmesį, kad išmokos neskatina žmonių dirbti.
„Tai pamatėme jau po pernykščių pandeminių socialinių išmokų ir subsidijų. Vis dar velkasi padidėjusio nedarbo šleifas. Matosi, kad yra žmonių, kurie neskuba grįžti į darbo rinką arba renkasi šešėlinį darbą. Paprastai kriziniais laikotarpiais didėja šešėlis. Tad kol pinigus bus galima gauti nesistengiant, tai žmonės tuo ir naudosis“, – sakė ekonomistė.
Siūlo didinti nedarbo išmokas
Tuo metu „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad iš dalies universalių išmokų sistema Lietuvoje jau veikia.
„Turime vaiko pinigus ir pensijas, ką ir galime vadinti universaliomis išmokomis. Žinoma, yra keletas sąlygų, norint gauti pensiją, reikia išdirbti mažiausiai 15 metų. Kalbant apie darbingo amžiaus gyventojus, jie gauna motinystės ar tėvystės išmokas. Tačiau jų dydžiai jau priklauso nuo buvusių pajamų dydžių.
O dirbantiesiems, ar verta mokėti universalias išmokas, kyla daug abejonių. Tai gali sumažinti gyventojų paskatas įsilieti į darbo rinką. Ypač jeigu tos išmokos bus per didelės“, – sakė ekonomistas.
Anot Ž. Maurico, tikslingiau turėti nedarbo išmokas, kurios iš pradžių būtų didelės, o vėliau nuosaikiai mažėtų, kad būtų gyventojams paskata ieškoti darbo.
„Panašių eksperimentų turėjome JAV, kai valdžia išdalijo pinigų, matome, kad ten darbuotojų iki šiol trūksta. Dalis žmonių susitaikė su mažesnėmis pajamomis, susimažino savo išlaidas ir darbo neieško.
Vietoje to siūlyčiau suteikti žmonėms galimybes persikvalifikuoti, studijuoti, toliau gilinti žinias, kad jie būtų įsitraukę į darbo rinką. Kitu atveju prasideda ir psichologinės problemos. Žmogui reikalingas bendravimas ir darbas. Be darbo žmonės užsisėdi namuose, atsiranda įvairios priklausomybės“, – vardijo ekonomistas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nedarbo išmokos turėtų būti didesnės.
„Pavyzdžiui, kitose šalyse žmonės pirmus 3 mėnesius gauna 80–90 proc. buvusio atlyginimo. Taip žmonės skatinami neskubėti susirasti darbą, apsvarstyti tolimesnę karjerą, lankyti įvairius kursus.
Lietuvoje dalis žmonių bijo keisti darbą, yra įsikabinę mažų atlyginimų, dėl to skundžiasi, bet vis tiek darbo nekeičia, nes bijo. Dar daugiau iššūkių kyla dėl šešėlio ir įsiskolinimo. Žmonės bijo rodyti legalias savo pajamas“, – komentavo Ž. Mauricas.
Nenori dirbti, nes turi skolų?
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka abejojo, kad Lietuvoje žmonės nenori dirbti, nes nori gyventi iš pašalpų. Ji irgi pastebėjo, kad kai kurie gyventojai vengia legaliai įsidarbinti dėl turimų skolų.
„Žmones nenori įsidarbinti, nes jie turi įsiskolinimus, pavyzdžiui, neapmokėtas sąskaitas ar skolas savo sutuoktiniui dėl vaikų išlaikymo. Tokius žmones persekioja antstoliai ir jeigu jie įsidarbina, didžioji dalis algos atskaičiuojama grąžinti skoloms.
Todėl žmonės dirba nelegaliai, nes jų net banko sąskaitos būna užblokuotos. Tad tai yra didesnė problema nei išmokos“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, turėtų būti labai didelės išmokos, kad žmonės vietoje atlyginimo rinktųsi jas.
„Jeigu žmogus gauna išmoką ir tuo pačiu gali dirbti, gauna atlyginimą. Pavyzdžiui, vaiko pinigai mokami nepaisant to, žmogus dirba ar ne. Gaunant šią išmoką nemažėja žmogaus motyvacija įsidarbinti.
Jeigu išmokos jis nebegauna, tai gali sumažinti žmogaus norą susirasti darbą. Tačiau Lietuvoje skurstantiems žmonėms mokama išmoka yra labai maža, šiek tiek daugiau nei 100 eurų, jau minimalus atlyginimas siekiantis 400 eurų į rankas yra keturis kartus didesnis. Tad sunku tikėtis, kad žmonės galėtų pragyventi vien tik iš pašalpos“, – komentavo R. Lazutka.
Gaudami išmokas nebenorės dirbti?
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žadėjo, kad kompleksiškai įvertins minimalių pajamų sistemą Lietuvoje ir numatys jos tobulinimo kryptis.
„Bus siekiama užtikrinti taiklesnę paramą finansinių sunkumų patiriantiems šalies gyventojams, išlaikant paskatas dirbti, mažinti skurdą bei socialinę atskirtį, efektyviau panaudoti valstybės lėšas.
Sprendžiant universalių išmokų atskiroms socialinėms grupėms mokėjimo klausimą, svarbu įvertinti darbinių pajamų ir išmokų santykį bei jų poveikį darbo rinkai. Dar 2011 m. Valstybės kontrolės auditoriai, įvertinę socialinės paramos sistemą Lietuvoje, atkreipė dėmesį, kad tais atvejais, kai šeimos pajamos iš darbo užmokesčio yra panašaus dydžio kaip pajamos, gautos iš socialinės paramos išmokų, šeimos nariai gali būti finansiškai nesuinteresuoti dirbti“, – pastebėjo ministerija.