Panaikinus 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms, gyventojai pastebėjo, išaugusias kainas.
Žmonės tikina, kad apsilankymas restorane tapo prabanga. Tačiau nemaža dalis gyventojų pastebi, kad ir dienos pietūs pabrango ir tapo įperkami ne visiems.
Štai vilnietė Emilija pasidalijo restorano meniu, kur neseniai valgė dienos pietus.
„Sriuba ten kainuoja 2,49 euro arba 2,99 euro, o pagrindiniai patiekalai po 6,99. Taigi už dviejų patiekalų pietus ir gėrimą teko sumokėti daugiau nei 10 eurų“, – skaičiavo mergina.
Kaunietė Viktorija pasakojo, kad dienos pietų kaina priklauso nuo kavinės ar restorano.
„Kuo paprastesnė vieta, tuo bus pigiau, kai kur pavalgyti galima ir už 5 eurus, tačiau prabangesnėje vietoje už dienos pietus teko sumokėti ir 15 eurų“, – pasakojo moteris.
Ji tikino, kad vis dažniau pietus gamina namuose ir įsideda į darbą.
„Taip kur kas pigiau. Jeigu už pietus mokėsiu po 10 eurų, per mėnesį išeis jau 200 eurų. Nenoriu tiek pinigų tiesiog pravalgyti. Namuose pietus pagaminu dvigubai pigiau“, – sakė ji.
Pietūs už 2,5 euro?
Tuo metu mažesniuose miestuose gyvenantys žmonės tikina, pietūs kavinėje gali atsieiti ir 2,5 euro.
Eglė iš Biržų pasakojo, kad dirba netoli picerijos.
„Dažniausiai ten ir valgau, tačiau nors maitinimo įstaiga ir vadinasi picerija, ten galima užsisakyti ir sriubos, salotų, įvairių užkandžių.
Dabar, vasarą pietums dažniausiai užsisakau šaltibarščius, kurių kaina siekia 3 eurus ir ketvirtadalį picos, jis kainuoja apie 2,5 euro. Jeigu jaučiuosi mažiau alkana valgau tik picą. Taigi pietūs Biržuose gali atsieiti vos 2,5 euro“, – skaičiavo moteris.
Ji tikino, kad apsilanko ir kitose Biržų kavinėse, tačiau dar niekur už dienos pietus neteko sumokėti 10 eurų.
„Už tiek jau ir vakarienė išeitų, pietums dažniausiai užtenka 5–6 eurų“, – sakė ji.
Tuo metu Naujoje Akmenėje gyvenanti Jolanta irgi pasakojo, kad dienos pietums daugiau nei 5 eurų niekada neišleidžia.
„Sriuba pas mus kainuoja virš euro, o pusė porcijos – 0,8 euro. Balandėliai 4,8 euro, o pusė porcijos – 3,3 euro, lietiniai su mėsa ir sūriu kainuoja 4,5 euro, o pusė porcijos – 3,2 euro“, – kainas vardijo moteris.
Ji tikino, kad kainos pastaruoju metu nesikeitė.
„Nepastebėjau, kad kavinėse būtų pabrangęs maistas. Žinoma, kiekvienais metais kainos po truputį kyla, tačiau ne drastiškai.
Tačiau Naujosios Akmenės gyventojai pietums dažniausiai renkasi paprastas kavines, o į prabangesnes vietas užsuka savaitgaliais“, – pasakoji ji.
Žmonės į restoranus nebeeina?
Tuo metu šefas ir Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas Liutauras Čeprackas pasakojo, kad nuo Naujųjų metų apyvartos kritimas daugelyje kavinių buvo apie 20–30 proc.
„Kiek šnekėjom su kolegomis, vasaris buvo tragiškas mėnuo visiškai. Visi daugiau ar mažiau pradėjo kelti kainas dėl grąžinto PVM tarifo. Prie viso to grožio dar kilo minimalioji mėnesinė alga. Tuo metu žmonės mažiau vaikšto į restoranus, apyvartos krenta.
Dabar jau visi supranta, kad nėra kito kelio, kaip tik kompensuoti visa tai atleidžiant žmones. Taigi dabar po truputį vyksta atleidimai“, – maitinimo įstaigų vardu atviravo pašnekovas.
Vis tik jis pridūrė, kad tai padeda ne visiems – dalis verslų keliauja link bankroto.
L. Čeprackas atkreipė dėmesį ir į tai, kad, nors vasara restoranams dažnai būna pelningas sezonas, reikia nepamiršti, kad bijodami karo nemažai pasiturinčių žmonių, kurie labiausiai ir mėgsta lankytis kavinėse, prisipirko NT Ispanijoje, Italijoje ir kitur.
„Tai nė kiek nereikėtų abejoti, kad vasaros metu jie išveš savo šeimas svetur. Juk pirmi metai, kaip tie NT nupirkti – žinote, kaip smalsu išvažiuoti, pabūti toje naujoje vietoje.
Taigi, didelė dalis pasiturinčių žmonių pinigus leis ne Lietuvos pajūryje, o užsienyje, o tai atneš tik dar labiau sumažėjusias restoranų pajamas“, – akcentavo šefas.
Jis pabrėžė ir tai, kad anksčiau turistai kompensuodavo vasarą svetur išvykstančius lietuvius, tačiau dabar užsieniečių mažai, nes visi bijo karo grėsmės.
Pinigų turi, bet nenori jų leisti restoranuose
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas irgi pastebėjo, kad žmonės pinigų turi, tačiau restoranuose lankosi rečiau.
„Per šiuos metus restoranų apyvarta nukrito beveik 9 proc. O gegužę buvo fiksuotas 11 proc. kritimas. Restoranų kainos pasiekė tokį psichologinį lygį, kuris gyventojams tapo skausmingas. Žmonės ėmė mažiau leisti pinigų restoranuose“, – pastebėjo ekonomistas.
Tačiau, anot jo, nepaisant sudėtingos situacijos, restoranai kainų nemažins.
„Nesutikčiau, kad restoranų kainų augimas susijęs su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grįžimu į pradinį 21 proc. lygį. Kainos augo, nes didėjo atlyginimai. O ateityje situacija darbo rinkoje aštrės, matysime darbuotojų trūkumą. Tai palies ir restoranų bei kavinių segmentą.
Dėl kylančių atlyginimų restoranai negalės mažinti kainų. Todėl ateityje sulauksime restoranų ir kavinių bankrotų.
„Rizikos zonoje atsidurs vidutinės klasės restoranai. Tuo metu pigiausio ir brangiausio segmento restoranams – bankroto rizika mažiausiai gresia.
Apyvartos daugiausiai ir mažėja būtent vidutinės klasės restoranuose ir kavinėse. Kainos jose pasiekė tokį lygį, kuris nepatinka vartotojams“, – pastebėjo A. Izgorodinas.
Jis pastebėjo Lietuvoje tam tikrą paradoksą.
„Gyventojai turi pinigų restoranams, tačiau nenori jų ten leisti. Psichologinis aspektas jiems neleidžia tiek mokėti, kiek prašo restoranai“, – sakė ekonomistas.
