Brangstant degalams, šių automobilių paklausa nuosekliai augo ir paskatino kitus gamintojus pristatyti rinkai kažką panašaus. Hibridiniai „Prius“, tarp kurių yra ir įkraunamų iš tinklo, išlieka vieni efektyviausių tiek JAV, tiek Europos rinkose.
Tačiau, kai automobilių pramonė pereina prie elektrinių automobilių, kuriems visiškai nereikia benzino ar kitų degalų, Japonų gamintoju ima nusivilti net ir tie, kurie jį anksčiau gyrė dėl ekologijos. Priežastis – „Toyota“ neskuba investuoti į naujus, vien elektra varomus modelius, rašo CNBC.
„Faktas tas, kad šiandien hibridinių automobilių technologija nėra „žalia“. „Prius“ yra varomi vidaus degimo varikliais, kurie išmeta taršias dujas taip, kaip ir įprastinės mašinos“, – tinklaraštyje neseniai rašė švaraus transporto aktyvistė Katherina Garcia.
Gamtos mylėtojai nusisuko
Neseniai aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ paskelbė tyrimą, kuriame analizavo dešimties didžiausių automobilių gamintojų pastangas mažinti CO2 išmetimą. „Toyota“ šiame reitinge užėmė paskutinę vietą. Ji kritikuojama dėl per mažų pastangų keisti tiekimo grandines ir parduoti daugiau elektromobilių, kurie sudaro vos 1 proc. visų kompanijos pardavimų.
„General Motors“, „Volkswagen“ ir kiti gamintojai pastaruoju metu paskelbė ambicingus planus milijardus investuoti į naujus elektrinius modelius, kuriems, kitaip nei „Prius“ modeliams, nereikia vidaus degimo variklių.
„Toytota“ ilgai delsė dėl panašių planų ir tik visai neseniai paskelbė apie panašias investicijas. Vis dėlto ji ir toliau investuos į „elektrifikuotus“ automobilius, tokius kaip „Prius“ hibridai ar „bZ4X“ elektrinis krosoveris.
Ši strategija kelia klausimų dėl įmonės įsipareigojimų tapti neutralia anglies dvideginio išmetimo atžvilgiu, nors ji irgi įsipareigojusi šį tikslą pasiekti 2050 m.
Didindami investicijas į visiškai elektrinius automobilius „Toyota“ vadovai tikina, kad kompanijos strategija yra pateisinama. Anot jų, ne visose pasaulio dalyse vienodu tempu bus pereinama prie elektromobilių, dėl didesnės jų kainos ir reikiamos infrastruktūros trūkumo.
„Kad ir kiek žmonės kalbėtų apie elektromobilius, kol kas rinka nėra pakankamai subrendusi ir pasiruošusi tiek, kad turėtume imtis reikšmingų žingsnių“, – neseniai kalbėjo „Toyota“ atstovybės Šiaurės Amerikoje viceprezidentas Jackas Hollisas.
Tiesa, japonų kompanija neseniai paskelbė planus iki 2030 m. investuoti 4 trln. jenų arba maždaug 28 mlrd. eurų į 30 naujų modelių, kurie bus varomi elektra. Tuo pačiu bendrovė ir toliau investuos į tokius hibridinius modelius, kaip „Prius“.
Kai kur iki elektromobilių dar labai toli
„Mes norime suteikti progą kiekvienam žmogui pasirinkti, kaip jis prisidės prie klimato kaitos iššūkių. Ir mes žinome, kad kiekvienam siūlyti tą patį, nėra atsakymas į tai“, – sakė „Toyota“ vyriausiasis mokslininkas ir bendrovės tyrimų instituto vadovas Gillas Prattas.
Prieš kelias savaites kompanija paskelbė, kad hibridinių ir visiškai elektrinių automobilių baterijų gamybos plėtrai Japonijoje ir JAV papildomai skirs 5,6 mlrd. JAV dolerių. Tai gali atrodyti didelė suma, bet ji yra nykštukinė, palyginti su tuo, kiek panašioms investicijoms numatė VW arba „General Motors“.
Pvz., pastaroji yra viešai įsipareigojusi iki 2035 m. visiškai pereiti tik prie elektromobilių gamybos. Panašius ir dar labiau ambicingus planus yra paskelbę ir kiti automobilių gamintojai.
„Toyota“ siekis yra parduoti 3,5 mln. elektromobilių per metus iki 2030 m. Tai gali būti daugiau kaip trečdalis visų kompanijos parduodamų automobilių. Tačiau į šiuos skaičius įtraukiami ir antrinės kompanijos „Lexus“ pardavimai. Planuojama, kad Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Kinijoje bus pardavinėjami tik elektriniai šios markės automobiliai.
Pramonės tyrimų „AutoPacific“ vadovas Paulas Waattis įsitikinęs, kad „Toyota“ yra „konservatyvi“ dėl elektromobilių. Tačiau tokiam dideliam automobilių gamintojui tai esą nebūtinai yra blogas dalykas.
„Manau, jie nori apsidrausti. Žiūrint iš globalios perspektyvos, daugelis rinkų juda skirtingu greičiu. Pereinant prie elektromobilių, JAV yra lėtesnės nei Europa ar Kinija, tačiau yra kitų, kuriose infrastruktūros iš viso nėra. Globaliam automobilių gamintojui laikytis tokio požiūrio dėl variklių yra racionalu“, – sakė jis.
2021 m. „Toyota“ pardavė 10,5 mln. automobilių 200 skirtingų valstybių ir regionų. Tai yra daugiau nei bet kuris kitas gamintojas. Antroje vietoje likęs „Volkswagen“ pardavė 8,9 mln. automobilių 153 šalyse, o „Genaral Motors“ – 6,3 mln. (daugiausia Šiaurės Amerikoje ir Azijoje).
Tik vienas sprendimas
„Toyota“ yra įsitikinusi, kad visiškai elektriniai automobiliai yra vienas iš sprendimų, tačiau ne vienintelis, kaip įmonė gali tapti neutrali anglies dvideginio išmetimo požiūriu.
„Tolimoje ateityje neinvestuočiau vadovaudamasis prielaida, kad 100 proc. rinkos sudarys tik automobiliai, turintys elektros bateriją. Iš tikrųjų rinka bus įvairi“, – sako „Toyota Ventures“, automobilių kompanijos investicijų bendrovės, vykdomasis direktorius Jimas Adleris.
„Toyota“ vadovai tikisi, kad skirtingi pasaulio regionai prie elektromobilių pereis skirtingu greičiu. Tai priklausys nuo prieinamų energijos resursų, infrastruktūros ir žaliavų, naudojamų elektromobilių baterijų gamybai.
Todėl kompanija nemažai investavo ne tik į „hibridus“, elektromobilius, bet ir į vandeniliu varomus automobilius, pvz., modelį „Mirai“.
Vandeniliu varomi automobiliai veikia panašiai kaip ir elektromobiliai, tačiau juose elektrą generuoja vandenilis ir deguonis, o vienintelis šalutinis to produktas – vandens garai. Jie pakraunami beveik taip pat greitai, kaip ir degalais užpildomi benzininiai ar dyzeliniai automobiliai.
J. Hollisas įsitikinęs, kad visų rūšių automobiliai, mažinantys kuro suvartojimą, bus svarbūs.
Vis dėlto vandeniliu varomi automobiliai susiduria su panašiomis problemomis kaip ir elektromobiliai – tai infrastruktūros stoka ir pirkėjų požiūris.
Gamybos kaštai ir žaliavos
Rinkos vidutiniokai paprastai parduodami už mažesnę kainą. Pavyzdžiui, 2022 m. „Toyota Prius“ kaina JAV prasideda nuo 25 tūkst. dolerių. Tai yra apie 17 tūkst. dolerių mažiau nei kompanijos gaminamas elektromobilis „bZ4X“.
Didžiausią dalį galutinės elektromobilių kainos sudaro jų baterijos, kurių kaina nuolat kyla dėl infliacijos ir baterijų gamyboje naudojamų medžiagų (pvz., ličio, kobalto, nikelio) augančios paklausos.
Konsultacijų bendrovė „AlixPartners“ skaičiuoja, kad per koronaviruso pandemiją elektromobilių gamyboje naudojamos žaliavos pabrango dvigubai.
Taigi, tam tikra prasme „Toyota“ strategija gaminti hibridinius automobilius bent iš dalies pasiteisino. Kompanija taip pat mano, kad šiuo metu Žemėje tiesiog nėra pakankamai šių medžiagų.
„Per kitus 10 ar daugiau metų matysime didžiulius ličio tiekimo trikdžius visame pasaulyje. Tiesiog pažiūrėkite į tam reikalingų kasyklų skaičių. Nemažiau trikdžių bus ir dėl baterijoms reikalingo nikelio“, – sako G. Prattas.
Kanadoje įsikūręs startuolis „The Metals Co“ skaičiuoja, kad šiuo metu pasaulyje nėra pakankamų pajėgumų pagaminti tiek nikelio, kobalto ir magnio, kad JAV tikslai dėl elektromobilių plėtros būtų pasiekti iki numatytų 2030 m.
Kalnakasybos kompanijos prognozuoja, kad net jeigu iki 2030 m. būtų panaudotas visas JAV ir su ja laisvos prekybos sutartis pasirašiusių šalių gaminamas nikelio sulfatas, jo užtektų mažiau nei 60 proc. numatytų elektromobilių gamybos apimčių.
