Tokias rekomendacijas trečiadienį svarsto darbuotojų, darbdavių organizacijas ir valdžios institucijų atstovus vienijanti Trišalė taryba. Jos sprendimai nėra privalomi, tačiau daugiau ar mažiau į juos paprastai atsižvelgiama.
Rekomendacijų siūloma, kad visu karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius po jo pabaigos valstybė turėtų mokėti tiesiogines išmokas dėl karantino dirbti negalintiems darbuotojams, darbdavius atleidžiant nuo darbo užmokesčio mokėjimo.
„Išmokos dydis turi būti ne mažesnis nei minimalus mėnesinis darbo užmokestis ir sudaryti 75 proc. darbuotojo vidutinių grynųjų pajamų už 2019 m. IV ketvirtį, tačiau negali viršyti 1,5 šalies vidutinio mėnesinio atlyginimo.
Išmokos darbuotojams turėtų būti mokamos remiantis vaiko pinigų modeliu užtikrinant, kad parama prastovose esančius darbuotojų sąskaitas pasieks skubiai ir tiesiogiai per „Sodros“ sistemą darbdaviui pateikus tokių darbuotojų duomenis kartu su kitų išmokų mokėjimu“, – nurodoma rekomendacijų projekte.
Jame taip pat teigiama, kaip ekonomikos gelbėjimo priemonę skubiai krizei pritaikyti netenkančių darbo ir kitų skurstančiųjų socialinės apsaugos sistemas:
„Didinti nedarbo išmokas siekiant, kad bent 3 mėn. jos būtų ne mažesnės nei minimalus mėnesinis darbo užmokestis, skaičiavimui naudoti iki 2020 kovo 1 d. buvusį atlyginimą.“
Be kita ko, valstybė esą turėtų pasiskolinti daugiau ir užtikrinti, kad ekonomikos skatinimo priemonių paketas sudarytų bent 20 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).
2019 m. mūsų šalies BVP sudarė 48,3 mlrd. eurų. Finansų ministerijos ir Vyriausybės planuose krizės padariniams palengvinti numatyta apie 5 mlrd. eurų arba apie 10 proc. BVP. Taigi, šią sumą kai kurie Trišalės tarybos nariai siūlo padidinti dvigubai.
Kadangi į valstybės biudžetą ir taip nesurenkama visų planuotų pajamų, šias lėšas reikėtų skolintis.
Be kita ko, rekomendacijų projekte numatoma, kad valstybė skolintais pinigais labiau prisidėtų prie skolinimo verslui:
„Valstybės turi pateikti 100 proc. garantijas visų karantino paveiktų įmonių paskoloms ir kompensuoti jų palūkanas. Krizės situacijoje daugumai verslo subjektų atsiranda būtinybė skolintis, tačiau, be valstybės garantijos, ypač skolinantis pirmą kartą, tikimybė, kad finansų įstaigos suteiktų paskolą, yra itin maža arba galimybė pasiskolinti būtų tik itin didelėmis palūkanomis.“
Taip pat rekomendacijose siūloma keisti dabartinę subsidijų prastovose esančių darbuotojų atlyginimams, išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims, į pinigų dalybas įtraukiant ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI).
„Subsidijos prastovoms ir vykdantiems individualią veiklą rodo, kad institucijos, kurios pritaikytos masiškumui, gali su tuo susitvarkyti. Todėl manome, kad yra būtina įtraukti VMI į paskolų dalinimą verslui.
Nustačius aiškius parametrus (10 proc. pajamų, 10 proc. metinio darbo užmokesčio fondo, ne daugiau kaip 500 tūkst. eurų trims metams, amortizavimą pradedant po 6 mėn), VMI gali pasiekti 105 tūkst. įmonių“, – rašoma rekomendacijų projekte.
Esą tokios paramos dydis būtų 10 proc. privataus sektoriaus darbo užmokesčio, t.y., 1.2 mlrd. eurų.
Pagal rekomendacijų sumanytojus, valstybė turi ne tik skolinti, bet ir „teikti finansines subsidijas“ savarankiškai dirbantiems ir įmonėms, dėl verslo sustabdymo karantino metu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir toliau viešai neskelbia Trišalės tarybos posėdžių medžiagos, nors joje priimami sprendimai gali turėti įtakos daugelio gyventojų padėčiai. Šį kartą sprendimą neskelbti posėdžio medžiagos ministerija grindė tuo, kad nėra gavusi sutikimo iš kitų Trišalės tarybos narių, nors šie dar praėjusią savaitę prašė posėdžių medžiagą skalbti viešai.
