trišalė taryba

Prasidėjus darbuotojų ir darbdavių diskusijoms dėl Finansų ministerijos pasiūlytų papildomo gynybos finansavimo variantų, Trišalė taryba jų svarstyti neketina – jos nariai teigia, jog dėl to su Vyriausybe nesitarta. „Kol kas į darbotvarkę klausimas neįtrauktas, artimiausiame posėdyje svarstomas nebus“, – BNS antradienį sakė šiuo metu tarybai pirmininkaujantis Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Trišalės tarybos pasiektas susitarimas minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 2024 metų didinti 10 proc., o ne 13,4 proc., kaip siūlė centrinis bankas, yra geras sprendimas.  LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkus teigimu, pagal anksčiau tarybos sutartą formulę MMA augimas galėtų siekti 13,4 proc., tačiau jeigu taryba susitarė dėl mažesnio augimo, tai irgi yra gerai.

Trišalei tarybai penktadienį pasiekus bendrą susitarimą, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo 2024 metų didėtų 10 proc. iki 924 eurų iki mokesčių, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, jog tai yra pirmas kartas per pastaruosius penkerius metus, kai tarybai pavyko pasiekti bendrą susitarimą.  Be to, M. Navickienės teigimu, MMA didinant 10 proc., o ne 13,4 proc. (iki 953 eurų,), kaip skaičiavo Lietuvos bankas, darbuotojai gaus didesnę naudą.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba penktadienį svarstys klausimą dėl minimalios algos (MMA) didinimo nuo 2024 metų sausio.   Pasak tarybai pirmininkaujančio socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko, posėdyje bus pristatyta Vyriausybės pozicija dėl MMA.  „Matysime, kaip seksis, ar pavyks sprendimą priimti, ar sakys partneriai, kad daugiau laiko reikia.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį pradeda svarstymus dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo 2024 metais.  Pasak tarybai pirmininkaujančio socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko, į posėdį kviečiami Lietuvos banko atstovai turėtų pristatyti savo skaičiavimus dėl MMA didinimo galimybių. Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančios Trišalė tarybos atstovai iš esmės sutaria – reikia naujo individualios veiklos apibrėžimo. Toks neformalus sutarimas pasiektas trečiadienį taryboje svarstant Finansų misterijos inicijuojamą mokesčių pertvarką.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba trečiadienį aptars Finansų ministerijos parengtą mokesčių pertvarką.  Trišalei tarybai pirmininkaujantis socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad prieš Vyriausybei priimant sprendimą norima išgirsti socialinių partnerių nuogąstavimus ir pasiūlymus.

Vyriausybei ir Lietuvos bankui siūlant laikiną, dvejus metus galiosiantį bankų solidarumo mokestį, darbdavių ir verslo atstovai Trišalėje taryboje nerimauja, kad bankai gali branginti paslaugas, mažinti kreditavimą verslui ar kitaip keisti savo elgseną.  Tuo metu už finansų politiką bei bankų priežiūrą atsakingų institucijų atstovai tikina, jog nepaisant mokesčio bankų sektorius liks išskirtinai pelningas, be to, bankai gali sumažinti bazę ir mokėti mažesnį solidarumo įnašą.

Dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų indeksavimas neturėtų būti reglamentuotas Darbo kodekse, antradienį bendru sutarimu nutarė Trišalė taryba. Darbdavių atstovai mano, jog indeksavimo tvarką galėtų nustatyti Vyriausybė, tam pritaria ir profesinės sąjungos, kurios pasisako ir už reglamentavimą Darbo kodekse.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį aptars kai kurių Seimo narių siūlymą indeksuoti dienpinigių ir kitas komandiruočių išlaidas, o konkrečius dienpinigių dydžius ir jų mažinimo kriterijus numatyti darbo sutartyse. Tokie pakeitimai būtų aktualiausi transporto ir logistikos verslui.  Darbdavių atstovai teigia, kad nelogiška indeksuoti šias išlaidas.

Trišalė taryba padarė dviejų dienų pertrauką aptariant naujos redakcijos Civilinės saugos įstatymo projektą, numatantį atlygį bei kitas sąlygas darbuotojams, pasitelkiamiems valdyti krizes bei šalinti jų padarinius.   Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, pertrauka reikalinga „pastraipsniui“  peržiūrėti, ką reikia koreguoti, nes dabartinis Vidaus reikalų ministerijos parengtas variantas nepalankus nestatutiniams darbuotojams.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba siūlo šalyje nedrausti streikų nepaprastosios padėties metu, tačiau numatyti tam tikras išlygas – atskirai reglamentuoti streikų tvarką regionuose.

Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį aptars Vyriausybės pateiktą siūlymą minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų didinti 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų. Pasak tarybai pirmininkaujančios Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narės Aurelijos Maldutytės, posėdyje bus pristatytas Vyriausybės siūlymas.

Verslo ir profsąjungų atstovams pareiškus, kad Vyriausybei nėra prasmės grįžti į Trišalę tarybą su nauju jos pasiūlymu dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė neatmeta, kad tiek dėl MMA, tiek dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) Trišalėje taryboje dar pavyks susitarti ir galutinio Vyriausybės sprendimo neprireiks.  „Trišalėje taryboje yra priimami sprendimai ir yra balsuojama.

Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį tarsis dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų sausio. Profsąjungos ir darbdaviai savo pozicijos kol kas nekeičia: darbuotojų atstovai teigia, jog MMA turi augti mažiausiai 19 proc. iki 871 euro, tuo metu pramonininkai sutiktų ją didinti 70 eurų iki 800 eurų, kaip siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba tikisi per savaitę susitarti dėl streikų nepaprastosios padėties metu – šiuo metu jie yra draudžiami, tačiau kai kurie politikai siūlo ne drausti, bet riboti streikus, o Vyriausybė – leisti Seimui arba prezidentui kaskart priimti sprendimą.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį pradėjo diskusijas dėl Europos Parlamento ir Tarybos siūlymų pagerinti žmonių darbo per skaitmenines platformas sąlygas. Siūlymams nepritaria nei darbuotojų, nei darbdavių atstovai, todėl juos norima tobulinti.  Europos Komisijos siūlymu, platformose dirbantys asmenys galėtų naudotis įprastomis teisėmis ir socialinėmis išmokomis. Jiems taip pat būtų suteikta papildoma apsauga.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba penktadienį nesusitarė dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo 2022 metų sausio. Didžioji dalis profesinių sąjungų palaikė Vyriausybės siūlymą didinti MMA 88 eurais (13,7 proc.) – nuo 642 iki 730 eurų, tačiau darbdaviai su tuo nesutiko – jie piktinosi, kad Vyriausybė pakeitė savo ankstesnį siūlymą nepasitarusi su Trišale taryba. Dalis profsąjungų atstovų taip pat mano, kad diskutuoti taryboje nebėra prasmės.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba penktadienį tarsis dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų. Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui MMA nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais, arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų.  Profsąjungų atstovai sveikino tokį sprendimą ir sakė, kad MMA galėtų augti dar labiau – iki 750 eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė žada, kad minimali alga galbūt bus didesnė nei 703 eurai. Darbuotojų atstovai tikina, kad minimumą galima būtų kelti iki 750 eurų. Tačiau darbdavius neramina, kad minimumo kėlimo klausimas vis vilkinimas. Bijoma, kad Vyriausybė pati nuspręs dėl minimalios algos neatsižvelgdama į darbdavių nuomonę.

Profsąjungos reikalauja 60 eurų į rankas didinti minimalią algą. Tačiau Vyriausybės atstovai prieštarauja ir siūlo pridėti perpus mažiau – 30 eurų. Tokiu atveju kitąmet minimali alga siektų apie 500 eurų į rankas. Dirbantieji priekaištauja, kad toks didinimas labai menkas, tačiau darbdaviai jau nerimauja, kad padidinus minimalią algą, įsisuks algų kilimo spiralė ir teks daugiau mokėti visiems. Šiauliuose Vidmantas dirba vaikų darželyje.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovus vienijanti Trišalė taryba trečiadienį nesutarė dėl Seime svarstomos idėjos uždrausti darbo užmokestį mokėti grynaisiais. Didžioji dalis tam pritarė, tačiau darbdaviai siūlė numatyti išimtis, o viena iš trijų profesinių sąjungų teigė kategoriškai nepritarianti tokiems ketinimams.  Pristatydamas siūlymą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sakė, jog toks pakeitimas galėtų sumažinti šešėlį.

Apklausos rodo, kad nemaža dalis darbuotojų karantino metu dirba ir ne darbo valandomis. Dėl to siūloma įstatymiškai įtvirtinti darbuotojų teisę po darbo būti nepasiekiamiems – neatsiliepti telefonu ir neatrašyti į darbdavio ar kolegų laiškus. Kitu atveju, tokiems darbuotojams turi būti mokama už viršvalandžius. Darbuotojų teisės būti nepasiekiamam klausimą antradienį svarstė ir Lietuvos valdžios institucijos.

Tvirtinant minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį, nuolat kyla diskusijų, koks jis turėtų būti. Šiemet tokias diskusijas dar paaštrino koronavirusas. Tad jau netrukus oficialiai bus svarstoma nustatyti, kad mažesnę, nei yra patvirtinta, MMA būtų galima mokėti jaunesniems darbuotojams. Darbdavių organizacijos šiai idėjai, panašu, pritartų, tačiau profesinių sąjungų atstovai jai prieštarauja.

Trišalei tarybai neradus bendro sutarimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei siūlo nuo kitų metų ją didinti 35 eurais (5,8 proc.) iki 642 eurų (iki mokesčių), o minimalų valandos atlygį – 0,21 euro (5,8 proc.) iki 3,93 euro. Pasak viceministrės Eglės Radišauskienės, siūlymas pateiktas atsižvelgiant į Lietuvos banko skaičiavimus. Anot jos, tikėtina, kad Vyriausybė MMA didinimą svarstys kitą savaitę.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba trečiadienį nesutarė, ar kitąmet turėtų būti didinama minimali alga (MMA). Klausimą numatyti toliau svarstyti kitame posėdyje. Lietuvos profesinės sąjungos siūlė MMA didinti 56 eurais iki 663 eurų (iki mokesčių), tuo metu verslo atstovai prašė apskritai šio klausimo nesvarstyti.

Didesnės tiesioginės išmokos darbuotojams ir dirbantiems savarankiškai, platesnės finansinės garantijos darbdaviams, daugiau lėšų ekonomikos gaivinimui. Tokias rekomendacijas trečiadienį svarsto darbuotojų, darbdavių organizacijas ir valdžios institucijų atstovus vienijanti Trišalė taryba. Jos sprendimai nėra privalomi, tačiau daugiau ar mažiau į juos paprastai atsižvelgiama.

Dar didesnės ir ilgiau mokamos subsidijos darbo užmokesčiui, negrąžintina finansinė parama dirbantiems individualiai, šimtaprocentinės garantijos verslui, didžiulės papildomos išlaidos valstybiniams pirkimams, pridėtinės vertės mokesčio mažinimas. Dėl šių ir daugelio kitų priemonių trečiadienį bus tariamasi Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai.

Antradienį Trišalė taryba sprendžia, kiek bus padidinta minimali mėnesinė alga nuo 2020 m. pradžios. Nuo minimalios algos dydžio priklauso kai kurie mokesčiai ir išmokos. Dadrbdavių ir profsąjungų nuomonės išsiskyrė. Tarybos posėdyje Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pakartojo Vyriausybės poziciją, pagal kurią nuo kitų metų MMA turėtų būti 607 eurai. Ji ragino kitus tarybos narius laikytis ankstesnių susitarimų. Viceministrės teigimu, šiuo metu 2,7 proc.

Iki šiol tik kalbose nugulęs skaičius, kad minimali alga nuo kitų metų galėtų kilti iki 430 eurų, pamažu virsta kūnu – Finansų ministerija kitų metų biudžetą skaičiuoja pasitelkdama būtent šią sumą. Rugsėjo pabaigoje Trišalės tarybos narių ginčas dėl minimalios algos baigėsi šnipštu – taryba išsiskirstė neradusi bendro sutarimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo. Todėl galutinį sprendimą priimti ėmėsi Vyriausybė.

Darbdaviams Trišalėje taryboje pareiškus norą neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai mėnesio algai (MMA), finansų viceministrė sako, jog tai biudžetui per metus papildomai kainuotų 0,5 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos laikinasis prezidentas Sigitas Gailiūnas Trišalės tarybos posėdyje pirmadienį tvirtino, kad darbdaviai sutiks su MMA didinimu iki 420 eurų tik tuo atveju, jei tokio dydžio bus ir NPD.

Vyriausybę, kai kuriuos darbdavius ir profsąjungas vienijančioje Trišalėje taryboje pirmadienį vėl bus diskutuojama dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų pradžios. Tarybos pirmininkė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Inga Ruginienė BNS praėjusią savaitę sakė, kad profsąjungos toliau nori MMA padidinti iki 450 eurų prieš mokesčius.

  Minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų siūloma padidinti 20 eurų – iki 420 eurų. Tačiau sprendimą Trišalėje taryboje numatoma priimti vėliau.   Pasiūlymą, kiek pagal anksčiau patvirtintą formulę didinti MMA, tarybai antradienį perdavė Lietuvos banko (LB) Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus. Trišalės tarybos pirmininkas ir darbuotojų atstovas Artūras Černiauskas antradienį sakė, kad svarstymai dėl MMA didinimo atidedami kitam posėdžiui.

Netrukus turėtų paaiškėtų, kiek nuo kitų metų pradžios didės minimumas. Tačiau siūlymas, kaip reikėtų jį didinti, kritikos sulaukia ne tik iš darbdavių. Darbuotojų nuomone, nesąžininga minimalią algą skaičiuoti pagal vidutinį darbo užmokestį. Taip esą nukentėtų mažesnių miestų gyventojai. Siekiama, jog už tokį patį darbą būtų mokamas vienodas atlyginimas. Šią savaitę trišalė taryba, subūrusi vyriausybę, dalį darbdavių bei profesinių sąjungų atstovų, svarstys minimalios algos didinimą.

 Vyriausybę, darbdavius ir profesine sąjungas vienijanti Trišalė taryba ketvirtadienį svarstys, ar nuo kitų metų minimalią algą (MMA) padidinti 20 eurų iki 400 eurų. Premjero patarėjas Lukas Savickas BNS teigė, jog Trišalei tarybai, kaip ir žadėta, ketvirtadienį bus pateiktas argumentuotas atsakymas, kodėl MMA reikia didinti iki 400 eurų. Anot jo, tai sudarytų 48 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir neviršytų jo augimo prognozių. Be to, MMA neturi viršyti 50 proc.

Trišalė taryba antradienį nesutarė dėl Vyriausybės siūlymo nuo kitų metų pradžios minimalią algą padidinti 20 eurų - iki 400 eurų. Premjero patarėjas Lukas Savickas sako, kad profsąjungos ir darbdaviai paprašė Vyriausybės po dviejų savaičių pateikti daugiau informacijos ir argumentų, kodėl MMA reikėtų didinti iki 400 eurų. „Vyriausybė pateikė pasiūlymą nuo kitų metų sausio 1 dienos minimalią mėnesio algą padidinti iki 400 eurų.

Minimalios algos kėlimo klausimas gvildenamas jau visus metus. Profesinės sąjungos MMA nori didinti, darbdaviai ragina viską apmąstyti. Vyriausybė linkusi nuo kitų metų algą didinti. Tačiau pagrindinis galvose besisukantis klausimas – kiek? Šiuo metu Lietuvoje minimali mėnesinė alga (MMA) siekia 380 Eur. Premjeras Saulius Skvernelis pasisakė, kad neabejoja, jog nuo 2018 metų sausio, minimali alga gali didėti. Kiek – paliekama nuspręsti Trišalės derybų metu.

  Šalies vadovei sukritikavus valdančiųjų sprendimą permesti politinę atsakomybę Trišalei tarybai, svarstant naująjį Darbo kodeksą, profesinių sąjungų atstovė taryboje sako, kad toks sprendimas pasiteisino. Trišalės tarybos narė, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė sako suprantanti, kodėl yra kritikuojamas sprendimas politinę atsakomybę perduoti Trišalei tarybai, bet tai, anot jos, išėjo tik į naudą.

Parlamentarai priėmė naują, kiek palankesnę nedarbo išmokos skyrimo tvarką. Už Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas balsavo 76 Seimo nariai, o susilaikė 22. Pagal naują tvarką bedarbio pašalpos bus mokamos ilgiau - devynis mėnesius: pirmą-trečią nedarbo mėnesį išmoka siektų 50 proc. buvusio atlyginimo, trečią-šeštą mėnesį - 40 proc., o šeštą-devintą mėnesį – 30 proc. Norint gauti išmokas, reikės dirbti mažiausiai 12 mėnesių, o toks stažas būtų įgyjamas per 30 mėnesių.

 Nuo liepos turinčiame įsigalioti naujame Darbo kodekse nebus ne vienos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlomos nuostatos, jei joms nepritars Trišalė taryba, sako valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. „Jeigu iki priėmimo stadijos jie (Trišalė taryba - BNS) pritars, tokiu atveju priėmimo stadijoje balsuosime už tuos tris pasiūlymus. Dabar balsuoti negalime, nes jiems dar Trišalė taryba nepritarė“, - antradienį prieš plenarinį Seimo posėdį pareiškė R.Karbausis.

Darbo kodekso svarstymo atidėjimas tėra bandymas suderinti pozicijas su Trišale taryba, tikina valdantieji. Kol opozicija teigia manantys, jog taip valdantieji tiesios purtosi atsakomybės. Ekspertai, vertindami situaciją savo ruožtu teigia, kad valstiečių atsitraukimas dėl DK yra išgąstis dėl krentančių valdančiųjų reitingų. Antradienį Seimo salėje turėjo būti svarstomas Darbo kodeksas, kuris įsigalioja nuo liepos 1 dienos. Visgi, valstiečių iniciatyva, svarstymas buvo nukeltas.

Seimas antradienį nesvarstys nuo liepos turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso pataisų, kurioms yra pritarusi Trišalė taryba ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. „Nukeltas (svarstymas - BNS)“, - antradienį po Seimo seniūnų sueigos pasitarimo BNS teigė Seimo vadovas Viktoras Pranckietis. Pasal jo, Socialinių reikalų ir darbo komiteto patvirtintos kodekso pataisos, dėl kurių Trišalėje taryboje sutarimo nebuvo, perduotos apsvarstyti tarybai.

Iki pažadėtos datos, kada įsigalios naujasis Darbo kodeksas, liepos 1 dienos, lieka mažiau, nei 2 mėnesiai. Darbo reglamentavimo nukėlimas pusmečiui valdančiųjų teigimu turėjo išspręsti esmines problemas. Prie jų prisėdus Trišalei tarybai, pateikiame esminius pakeitimus. Naujasis Darbo kodeksas galvos skausmu buvo virtęs tiek buvusiam premjerui Algirdui Butkevičiui, tiek naujiems valdantiesiems.

Vyriausybė Trišalėje taryboje suderintą naująjį Darbo kodeksą teikia svarstymams Seime. Tokį sprendimą ministrų kabinetas priėmė trečiadienį. Tikimasi, kad naujasis Darbo kodeksas įsigalios liepos 1 dieną. Premjeras Saulius Skvernelis ne kartą viešai yra pareiškęs, jog liberalesnis Darbo kodeksas privalo įsigalioti nuo liepos mėnesio pradžios. Jis taip pat yra išsakęs viltį, jog Seime nebus keičiamos Trišalėje taryboje suderintos darbo santykius reguliuojančio įstatymo nuostatos.

SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda apgailestauja, kad pusmečiui įšaldžius naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą, Trišalėje taryboje darbdaviai, profsąjungos ir Vyriausybės atstovai tarėsi ir dėl darbo rinkai neesminių klausimų. Tokiems klausimams jis priskiria diskusijas dėl terminuotų sutarčių taikymo neterminuotam darbui, lokautų, staigių atleidimų per tris dienas, didesnes algas gaunančių darbuotojų individualių derybų dėl darbo sutarčių sąlygų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija susitarimų Trišalėje taryboje pagrindu parengė Darbo kodekso, Užimtumo įstatymo, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektus ir teikia juos derinti suinteresuotoms institucijoms, socialiniams partneriams ir visuomenei. „Atsižvelgėme į visus Trišalėje taryboje sutartus punktus ir teikiame pataisytus dokumentus derinti suinteresuotoms institucijoms, taip pat profesinių sąjungų, darbdavių atstovams ir visuomenei.

Darbdaviai kasmet 5 proc. žmonėms turi kelti atlyginimus, antraip negaus liberalaus Darbo kodekso. Tokias sąlygas verslininkams kelia valdantieji. Darbdaviai sunerimo, kad kodeksas gali būti vėl atidėtas. Profsąjungos atidėjimui pritaria teigdamos, kad derybos buvo nesąžiningos. Prie sostinės Balio Dvariono muzikos mokyklos kelininkai keičia seną tarybinį sutrupėjusį grindinį nauju. Darbdaviai tikisi, kad jau liepą toks pat likimas ištiks ir dar sovietmetį menantį tebegaliojantį Darbo kodeksą.

Trečiadienį vykusiame paskutiniame Trišalės tarybos posėdyje dėl ginčytinų naujojo Darbo kodekso nuostatų socialiniai partneriai pasirašė susitarimą dėl sutartų klausimų.

Trišalei tarybai iki pirmadienio nespėjus išnagrinėti visų ginčytinų naujojo Darbo kodekso punktų, ar partnerių derybos bus tęsiamos, priklausys nuo Vyriausybės ar jos vadovo pozicijos, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas. „Tikėjomės, kad šiandien pabaigsime nagrinėjimą, bet liko neišspręstų nuostatų. Šiandien arba rytoj turėtų mus informuoti Vyriausybė apie savo principinę poziciją, ar turėtume tęsti Darbo kodekso nagrinėjimą.