Lietuvos profesinės sąjungos siūlė MMA didinti 56 eurais iki 663 eurų (iki mokesčių), tuo metu verslo atstovai prašė apskritai šio klausimo nesvarstyti.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės teigimu, MMA turėtų būti didinama, tačiau socialiniai partneriai turi tęsti diskusijas ir rasti kompromisą dėl jos dydžio.
„Diskusiją tikrai reikia pradėti, galvoti apie tai, ką visi matome, kad MMA tiems žmonėms, kurių pajamos ženkliai krito, reikėtų didinti. Kiek didinti, reikėtų nuspręsti kartu. (...) Reikia pabandyti paieškoti darbdaviams ir profsąjungoms bendresnio sutarimo ir dydžių, koks jis galėtų būti nuo kitų metų“, – Trišalės tarybos posėdyje trečiadienį sakė viceministrė.
Pasak užsienio investuotojus vienijančios asociacijos „Investors' Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės, dėl koronaviruso ekonominė situacija yra neapibrėžta, todėl sunku prognozuoti, ar bus įmanoma didinti atlyginimus.
„Neaiški situacija dėl Covid-19, ar nereikės dar vieno karantino. Labiausiai nukentėję sektoriai yra priklausomi nuo MMA. Jei prisimintume praėjusią 2008 metų krizę, po jos pirmą kartą MMA buvo padidintas tik 2012 metais“, – posėdyje sakė R. Skyrienė.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis taip pat pabrėžė, jog kitąmet didinant MMA gali bankrutuoti dalis verslų.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, jog reikia vadovautis ekonominėmis prognozėmis, kurios yra teigiamos. Be to, atlyginimų kilimas padidintų vartojimą, o tai būtų naudinga verslui.
„Tai, kad verslas nepasiruošęs MMA didėjimui, girdėjau ir pernai, kai kalbėjome apie gerus ekonominius rezultatus ir vieną aukščiausių Europoje pakilimų. Tuo tarpu kiekvienas centas, pakilęs grįš atgal į verslą ir keliant atlyginimus, galima sakyti, kad tai yra dalis paramos jums, darbdaviai, nes jūs per karantino laikotarpį kalbėjote apie vartojimo skatinimą ir kaip tai svarbu, kad verslai atsigautų, tai būtent to ir siekiame, keliant algas skatinti vartojimą ir padėti jums atsigauti“, – posėdyje sakė I. Ruginienė.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Aurelijus Dabušinskas posėdyje sakė, kad naudojantis darbo užmokesčio prognozėmis, reikšmingų pokyčių MMA skaičiavimui nebūtų.
Trišalė taryba yra nusprendusi, kad MMA turi sudaryti 45-50 proc. vidutinės algos. Pagal Lietuvos banko skaičiavimus, remiantis Finansų ministerijos darbo užmokesčio pokyčio prognozėmis, MMA darbo užmokestis kitąmet siektų 48,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Dabar santykis siekia 47,5 procento.
„Ar kelti (MMA – BNS) ir kaip tai daryti, turite apsispręsti Trišalėje taryboje, tačiau šitą orientyrą, kurį gauname, reikia turėti omenyje ir į jį orientuotis“, – posėdyje sakė A. Dabušinskas.
Anot jo, darbo užmokesčio pokytis per ketvirtį vidutiniškai siekdavo 2,2 proc., šiemet pirmąjį ketvirtį jis augo 2,3 proc., o antrąjį ketvritį – 0,7 proc. A. Dabušinsko teigimu, krizės poveikis nebuvo toks drastiškas, kaip galvota, tačiau dėl kitų metų neapibrėžtumo lieka daugiau.
„Esame dėkingesnėje situacijoje, nes dabar apie ekonominę situaciją šiemet žinome daugiau nei birželio mėnesį, neapibrėžtumo yra mažiau, bet kalbant apie kitus metus, neapibrėžtumo lieka daug ir gal net daugiau nei galvojome pavasarį“, – teigė A. Dabušinskas.
Pasak jo, atlyginimų augimas labiausiai sulėtėjo privačiame sektoriuje, tačiau tam įtakos turi ir valdžios pagalbos priemonės karantino metu, prastovų subsidijavimas.
Šiuo metu MMA yra 607 eurai (prieš mokesčius) – ji padidinta nuo šių metų sausio.
