Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dar pirmo karantino metu Vyriausybei uždraudus daugelį veiklų, prastovose ilgiau ar trumpiau buvo daugiau kaip 200 tūkst. darbuotojų.
Jie negavo įprasto darbo užmokesčio, o jų darbdaviams buvo mokėtos subsidijos. Nuo atlyginimo dydžio priklauso būsima pensija. Jam sumažėjus, mažės ir būsima pensija.
Kaip skaičiuojama „Sodros“ ir papildoma pensija
Senatvės pensija susideda iš dviejų dalių – bendrosios ir individualiosios. Bendroji dalis priklauso nuo žmogaus darbo stažo (tiksliau, jo santykio su būtinu stažu) ir bazinės pensijos dydžio, kuri kasmet tvirtinama įstatymu.
Paprastai kalbant, jei žmogus per gyvenimą dirbo tiek, kiek reikia būtinam stažui sukaupti (šiemet – 31,5 m.), jo bendrąją pensijos dalį sudarys viena bazinė pensija, kurios dydis šiuo metu yra 180,95 eurai (nuo kitų metų – 193,92 euro).
Jei darbo stažas ilgesnis arba trumpesnis, tai ir pensijos bendroji dalis bus proporcingai didesnė arba mažesnė.
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo darbuotojo gaunamo atlyginimo. Jeigu jis yra lygus šalies vidutiniam darbo užmokesčiui (VDU), kuris šiemet yra 1241,4 euro neatskaičius mokesčių, per metus jis sukaupia 1 apskaitos vienetą (AV).
Uždirbantys daugiau arba mažiau sukaupia ir atitinkamai didesnį arba mažesnį apskaitos vienetų skaičių. Skaičiuojant pensiją, vertinamas per visus darbo metus sukaupti AV.
Tiesa, įstatyme nustatyta, kad gyventojas per metus gali daugiausia sukaupti 5 apskaitos vienetus. Kitaip tariant, jeigu uždirbate daugiau nei 5 VDU, pensija nuo to nebus didesnė.
Skaičiuojant ją, žmogaus per darbinę karjerą sukauptų vienetų skaičius dauginamas iš kasmet tvirtinamos jo vertės. Šiemet ji yra 3,81 euro, kitais metais – 4,08 euro.
Pavyzdžiui, jeigu per gyvenimą žmogus sukaupė būtinąjį stažą ir uždirbo vidutinį atlyginimą, tai jo individualioji pensijos dalis bus kiek daugiau nei 120 eurų (31,5 m. x 1 AV x 3,81).
Prie šios sumos pridėjus bendrąją dalį, išeis, kad tokio darbuotojo pensija bus kiek daugiau nei 300 eurų (180,95 + 120,02).
Be „Sodros“ pensijos, daugelis darbuotojų kaupia ir papildomai pensijai antrosios pakopos pensijų fonduose. Tam jie skiria nuo 2,1 proc. iki 3 proc. savo atlyginimo.
Kaip minėta, Vyriausybei įvedus karantiną ir uždraudus tam tikras veiklas, dalis darbuotojų yra priversti išeiti į prastovas. Jų metu mokamas mažesnis atlyginimas, dėl to nukenčia su juo susieta būsima „Sodros“ individualioji pensijos dalis ir papildoma pensija, kaupiama pensijų fonduose. Taigi, kiek jos sumažės?
Menkina būsimus pensininkų praradimus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priminė, kad prastovos metu darbuotojui mokamas darbo užmokestis, kuris, jeigu jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma, negali būti mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga (jei prastovoje žmogus yra visą mėnesį).
Tačiau numatyta tik apatinė darbo užmokesčio riba – darbdavys ir per prastovas gali mokėti įprastą darbo užmokestį ir pasinaudoti valstybės pagalba jį subsidijuojant.
Orientuojantis į daugiau nei minimalią mėnesinę algą (MMA) per prastovas mokančius darbdavius, patvirtina 70 proc. darbo užmokesčio per prastovas subsidija su didesnėmis lubomis – 910,5 euro. Taip pat galimos 90 proc. subsidijos su 607 eurų lubomis arba 100 proc. subsidijos su tokiomis pačiomis lubomis, jeigu darbuotojas yra 60 metų ir vyresnis.
„Apskaičiuojant socialinio draudimo pensiją, vertinamas pensijų socialinio draudimo įmokų dydis. Taigi, jei kažkuriais karjeros laikotarpiais asmuo gauna mažesnes pajamas, tais laikotarpiais jis įgyja mažiau apskaitos vienetų. Tiesa, kalbant apie prastovas, jų įtaka būsimai pensijai bus minimali“, – teigiama ministerijos komentare.
2020 m. „Sodros“ biudžete patvirtintas VDU dydis, naudojamas apskaitos vienetų skaičiui nustatyti, yra 1241,4 euro. Esant 8,72 proc. pensijų draudimo tarifui, per 2020 metus asmuo turi sumokėti 1299 eurus pensijų socialinio draudimo įmokų, kad įgytų 1 apskaitos vienetą.
Jei asmuo pusę metų dirba už VDU, o pusę metų dėl prastovų ir karantino – už MMA, jo sumokėtų įmokų suma bus 967,08 euro. Šiuo atveju jo per metus įgytas apskaitos vienetų skaičius bus 0,75 AV.
Vertinant 2020 metų dydžiais, prie individualios pensijos dalies šiam asmeniui už metus prisidės 2,84 euro. Jei jis visus metus būtų dirbęs už VDU, prie jo pensijos prisidėtų 1 AV, t. y. 3,81 euro.
Taigi, jeigu vidutiniškai uždirbantis žmogus dėl karantino ir prastovų pusmetį turi tenkintis minimumu, tai senatvėje jo pensija bus beveik 1 euru per mėnesį mažesnė. Per metus pensijoje jis neteks 12 eurų, o per 10–15 metų 120–180 eurų.
Šie netekimai bus gerokai didesni tiems, kurie dėl Vyriausybės sprendimų į prastovas buvo priversti išeiti uždirbdami daugiau nei vidutinį atlyginimą arba jų prastovos truks ilgiau nei pusmetį.
„Prastovos nuo karantino pradžios iš viso buvo paskelbtos 202,5 tūkst. darbuotojų, tačiau kiek iš jų ir kaip dėl prastovų ateityje galėtų pasikeisti pensijos dydis, pasakyti negalime, nes kiekvienas toks darbuotojas prastovose buvo po skirtingą laikotarpį, uždirbo skirtingą darbo užmokestį.
Pavyzdžiui, fabrikuose atsisakant vienos pamainos darbo, pusei darbuotojų prastova buvo skelbiama vieną savaitę, pusei – kitą“, – paaiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Papildoma pensija irgi sumažės
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas pripažįsta, kad kaupiantieji pensiją antrosios pakopos fonduose taip pat nukentės dėl Vyriausybės paskelbto karantino ir prastovų.
„Visa laimė, kad prastovų atveju sumažėja žmogaus nuo atlyginimo pervedama dalis, bet subsidija iš valstybės biudžeto išlieka nepakitusi“, – komentavo jis.
Pasitelkęs „Sodros“ viešai skelbiama skaičiuokle ir jos prielaidomis, jis suskaičiavo, kad senatvėje kaupiančių papildomą pensiją netekimai gali irgi siekti nuo kelių iki kelių dešimčių eurų per mėnesį.
M. Kalesinskas pasitelkė tris skirtingus scenarijus. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo prastovos šiemet truko 3 mėnesius, dėl jų atlyginimas sumažėjo nuo VDU iki MMA, o iki pensijos jam liko 10 metų, tai likusį gyvenimą pensija iš kaupimo (standartinio anuiteto išmoka) bus 0,43 euro per mėnesį mažesnė.
Jeigu prastovos truko 6 mėnesius, o atlyginis dėl jų sumažėjo nuo 2 VDU iki MMA ir iki pensijos liko 10 metų, tai pensija iš kaupimo (standartinio anuiteto išmoka) bus 2,49 euro per mėnesį mažesnė.
Galiausia jeigu prastovos truko 9 mėnesius, o atlyginis dėl jų sumažėjo nuo 5 VDU iki MMA ir iki pensijos liko 30 metų, tai pensija iš kaupimo (standartinio anuiteto išmoka) bus 29,59 euro per mėnesį mažesnė.
Nesunku suskaičiuoti, kad jeigu į pensiją išėjęs žmogus iki mirties gyvens 10–20 metų, per visą šį laikotarpį būtent dėl karantino ir prastovų sumažinto atlyginimo, jo gaunama visa pensijos sumažės tūkstančiais eurų.
Tačiau ar šie netekimai turėtų būti kompensuoti, jeigu būsimos pensijos sumažėjimas visiškai priklauso ne nuo paties žmogaus elgesio, bet nuo Vyriausybės sprendimo?
„Nesu didelis kompensacijų viskam šalininkas, jei tam nėra aiškaus pagrindo. Šiuo atveju pandemiją galima prilyginti stichinei nelaimei – visi nukenčia, taip pat ir kaupiantieji ir tai nėra valdžios atstovų klaidų ar pasirinkimų pasekmė.
Kadangi praradimai prastovas skaičiuojant mėnesiais, bet ne metais, kol kas nėra labai dideli, su jais kaupiantiesiems gali tekti susitaikyti kaip ir kitoms socialinėms grupėms.
Visgi reikia pastebėti, kad dideles pajamas iki prastovų turėję, jauni kaupiantieji nukentės santykinai daugiausiai, tad prastovoms užsitęsus, reikia vertinti, kaip vyriausybė ar darbdaviai gali mažinti būsimus netekimus“, – apibendrino M. Kalesinskas.
