marijus kalesinskas

Daugelis darbuotojų antrosios pakopos pensijų fonduose kaupia turtą senatvei. Ne visi jos sulaukia, tad ir sukauptomis lėšomis nepasinaudoja. Užuot atitekęs gyventojams ar valstybei, turtas už nustatytą mokestį lieka fondų valdytojams, jeigu šiems niekas nepraneša apie kaupusiojo mirtį. Šių metų pradžioje buvo apie 1,37 mln. gyventojų, kurie kaupė pensiją antrosios pakopos fonduose – tai yra apie 80 proc.

Karantinas ir nauji Vyriausybės ribojimai lems, kad daliai darbuotojų bus sumažintas atlyginimas arba jie neteks darbo. Galvodami apie dabartines pajamas, daugelis pamiršta, kad su karantinu susiję valdžios sprendimai ateityje lems ir mažesnes pensijas. Skaičiuojama, kad gyventojų netekimai gali siekti nuo kelių iki kelių dešimčių eurų per mėnesį.

Daugelis dalį savo atlyginimo kas mėnesį perveda į pensijų fondą. Šias lėšas draudžiama išleisti bet kaip – ką gali pirkti fondų valdytojai, nustato įstatymas. Jį siūloma keisti ir leisti investuoti, pavyzdžiui, į nekilnojamąjį turtą (NT). Kai kurie specialistai įspėja, kad taip didės rizika prarasti gyventojų pinigus. Apie 1,3 mln. Lietuvos gyventojų dalyvauja antros pakopos pensijų fonduose. Kovo 31 d. juose sukaupto turto vertė buvo 3,38 mlrd. eurų – 13 proc. mažesnė nei metų pradžioje.

Lietuvoje antroji pensijų kaupimo pakopa reformuota ne vieną kartą. Tačiau nepaisant visų permainų, dvi pagrindinės taisyklės liko: bet kuriuo norimu metu negalima nutraukti kaupimo ir pasinaudoti sukauptais pinigais. Estai atsisakė šių draudimų, o ar tokios permainos pasiteisintų Lietuvoje? Kaip jau skelbta, sausio pabaigoje Estijos parlamentas galutinai priėmė naujos valdančiosios koalicijos žadėtą antrosios pensijų kaupimo pakopos reformą, kuri turėtų visiškai įsigalioti kitų metų spalį.

Tuo metu, kai lietuviai turi nuspręsti, kaupti papildomai ar nekaupti lietuviškuose pensijų fonduose, ES kuriama tvarka, leisianti visiems europiečiams gauti vienodą asmeninę pensiją. Tikimasi, kad naujas produktas visose šalyse bus pradėtas platinti per artimiausius kelerius metus. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, yra nemaža dalis gyventojų, kurie turi indėlių banke, nors dėl mažų ar neigiamų palūkanų jų vertė nuolat mažėja.

Jei dar nepriėmėte sprendimo dėl pensijos kaupimo, „Sodra“ perspėja, kad turite laiko tik iki savaitės pabaigos. Per paskutines dienas galima dar nuspręsti, ar pasilikti antrojoje pensijų pakopoje ir kaupti ateičiai papildomai, ar atsisakyti šios paslaugos ir tikėtis kiek didesnės „Sodros“ pensijos. Vilnietis autoelektrikas Rolandas į „Sodros“ skyrių atėjo su visa šeima. Nors anksčiau vyras kaupė pinigus antrojoje pensijų pakopoje, dabar jis nusprendė šios paslaugos atsisakyti.

Lietuvos gyventojams liko mėnuo nuspręsti, kaip kaupti ir ar iš viso kaupti pensiją antrosios pakopos pensijų fonduose. Bet kokiu atveju, daugelis dėl įvairių priežasčių visų sukauptų pinigų taip ir nepamatys. O štai estai planuoja visiškai kitokią pensijų reformą, po kurios kiekvienas žmogus bet kada galės išsiimti sukauptas lėšas. Jeigu kaupiate pensiją ir mirsite nesulaukę pensinio amžiaus, jūsų turtas bus paveldėtas.

 Mąstantieji apie garbią senatvę renkasi vieną iš galimų būdų jai užtikrinti – pasitikėti valstybine pensija ir kaupti tik „Sodroje“ ar investuoti į II pakopos privačius pensijų fondus ir uždarbiu prisidėti prie didesnės senatvės pensijos. Nuo balandžio gyventojai pasveria galimybes sutaupyti, tiesa, neaišku, ar geriausias pensijų skaičiuoklės scenarijus nėra surežisuotas. Nors plačiai aptarinėjami privačių pensijų kaupimo fondų privalumai, „Ekonomika.

Visi žinome, kad „Facebook“ – populiari ir sparčiai auganti kompanija. Tačiau ar tikrai jos akcijų įsigijimas – užtikrintas ir racionalus žingsnis? ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Marijus Kalesinskas kviečia pirma pagalvoti, gal kiek palaukti ir tik paskui – pirkti. Trumpai apie tai, į ką reiktų atkreipti dėmesį planuojant įsigyti „Facebook“ akcijų. Pradėjus galvoti apie „Facebook“ pirminį viešąjį akcijų siūlymą, arba IPO (angl.

Vyriausybei dar 2009 m. spalį pensijų įmokų dydį į privačius fondus sumažinus nuo 5,5 proc. iki 2 proc., būsimieji pensininkai prarado jau 1,2 mlrd. litų, iš kurių daugiau kaip 60 mln. litų sudaro neuždirbtos palūkanos, rodo Pensijų fondų dalyvių asociacijos (PFDA) atlikti skaičiavimai. „Kaip matome, šiandien pensijų fondų dalyviai liko apgauti. Tuomet, kai buvo sumažintos įmokos į pensijų fondus, asociacija dėl tokių valdžios veiksmų ėmėsi teisinių priemonių. Kreipėmės į teismus.

Pensijų fondų dalyvių asociacija (PFDA) Vilniaus apygardos administraciniam teismui įteikė Asociacijos skundą, kuriuo prašoma įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos („Sodra“) pervesti į būsimųjų pensininkų sąskaitas ne mažiau kaip 5,5 proc. jų pajamų, kaip tai ir buvo numatyta startavus Pensijų kaupimo Sistemai 2004 metais.

Dauguma šalyje veikiančių pensijų ir investicinių fondų smarkiai smunka. Bendras nuvertėjimas skaičiuojamas milijonais litų, rašo „Respublika“. Per pastarąjį mėnesį į pensijų fondus bei investicinius fondus „įmerkti“ pinigai stabiliai tirpsta. Dažnas fondas šią savaitę atsidūrė giliausioje duobėje per pastaruosius dvejus metus. Labiausiai nusvilo investicijos į Rytus Dar prieš metus Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalys atrodė bene patraukliausias regionas investicijoms.