Dėl nuosavo būsto lietuviai pasiryžę aukoti labai daug. Nors bankų specialistai rekomenduoja būsto paskolos įmokoms skirti iki 30 proc. savo pajamų, o daugiau nei 4 tūkst. litų uždirbantiems iki 40 proc., retas lietuvis atidžiai klausosi šių patarimų.
Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu „Sprinter tyrimai“ atliktas tyrimas, būsto paskolą paėmusių žmonių gyvenimas keičiasi iš esmės – atsisakoma ne tik skanesnio kąsnio, bet ir pramogų bei kelionių.
„Gyventojų nuomonės tyrimas patvirtino, kad būsto paskolą turinčių žmonių finansinė situacija stipriai keičiasi, net 75 proc. apklaustųjų, turinčių būsto paskolą, teigia, kad jie perka tik būtiniausias prekes, daugiau nei 60 proc. renkasi pigesnes prekes, taip pat daugiau nei pusė rečiau keliauja. Šie faktai sako, kad pagrindinės taisyklės skolinantis būstui įsigyti turėtų būti racionalus ir realus savo finansinės situacijos vertinimas, sukaupta nuosavų lėšų dalis ir ilgalaikis planavimas“, – spaudos konferencijoje teigė „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.
Būsto rinka, anot banko ekspertų, pamažu grįžta iki 2005 metų lygį, ir nors sandorių kiekiu dar atsiliekama nuo prieš šešerius metus buvusių rodiklių, vidutinės nekilnojamojo turto kainos jau viršija 2005-ųjų metų kainų vidurkį.
Krizės pamokos
Nepaisant pagyvėjimo būsto rinkoje, J. Gumuliauskienė įspėjo, kad čia slypi ir pavojus kartoti praeities klaidas. Pašnekovės teigimu, jų būta tiek iš pirkėjų, tiek ir iš bankų pusės.
Pirkėjai, specialistės pastebėjimu, pernelyg optimistiškai vertino savo finansines galimybes, ryždamiesi imti paskolas, neturėjo sukaupę pakankamai savų santaupų, neįsigilino į paskolų sąlygas. Bankai savo ruožtu skaidriai neišaiškino palūkanų normos struktūros ir galimų pokyčių, taip pat dažniau teikė vien būsto paskolas, o ne kompleksines finansines konsultacijas.
Pamoka, kurią bankai turėjo išmokti, buvo ir tai, kad nebuvo vengiama išduoti paskolos, jei klientui pajamų ir paskolos santykis yra rizikingas.
Dabar, „Swedbank“ atstovės teigimu, bankai labiau akcentuotų ir pradinio įnašo svarbą bei atsisakytų finansuoti pradinį įnašą, kol būstas dar nepradėtas statyti.
„Banko rekomendacijos nepasikeitė, jos labai panašios ir buvo, tačiau dabar mes atsisakėme išimčių praktikos, kai vertinant finansines galimybes buvo atvejų, kad įskaičiuodavome ir vienkartines pajamas, pavyzdžiui, praėjusių metų įmonės dividentus, turto pardavimą ir pan. Dabar mes tokios praktikos atsisakome“, - sakė J. Gumuliauskienė.
Pakito ir bankų požiūris į pradinio paskolos įnašo dydį. Buvo laikas, kada bankai siūlė ir iki 95 proc. būsto paskolos finansavimo. Dabar, „Swedbank“ rekomendacija, siekiantiems imti būsto paskolą, reikėtų turėti sukaupus ne mažiau kaip 15 proc. būsto vertės santaupų.
„Pasaulinėje praktikoje, įsigyjant būstą, rekomenduojama turėti ne mažiau kaip 25 proc. savo lėšų, tačiau Lietuvoje, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto kainas ir žmonių pajamas, tai būtų labai didelis procentas, žmonėms reikėtų labai ilgai taupyti, todėl mūsų siūlomas minimalus rodiklis yra 15 proc.“, - situaciją komentavo „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė.
Paprašyta apibūdinti pirkėją, kuris šiuo metu ryžtasi imti paskolą būstui, pašnekovė teigė, kad tai dažniausiai vidutines ir didesnes nei vidutinės pajamas gaunantys gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą arba stipriose kompanijose dirbantys žmonės, kurie šiandien jaučiasi stabiliai ir jaučia, kad gali skirti pinigų paskolos mokėjimui.
