Lietuvos bankas, nuo šių metų pradžios nagrinėjantis vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus, antrąjį ketvirtį gavo beveik penktadaliu daugiau vartotojų kreipimųsi dėl būsto kredito sutarčių negu pirmąjį ketvirtį. Tokios pretenzijos sudarė maždaug trečdalį visų ginčų su bankais, kuriuos spręsti vartotojai prašė Lietuvos banko.
Ginčai dėl būsto kredito sutarčių kyla dėl bankų siūlomų palūkanų dydžio pasibaigus fiksuotųjų palūkanų terminui, dėl bankų atsisakymo pakeisti sutarties sąlygas ir kitokių sutarties vykdymo aspektų. Taip pat vartotojai ginčijasi dėl bankų suteiktų vartojimo kreditų, mokėjimo kortelių ir kitų finansinių paslaugų.
Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos bankas gavo 148 kreipimusi dėl ginčų su finansų rinkos dalyviais (pirmąjį ketvirtį jų buvo 158): 48 ginčai - dėl bankų teikiamų finansinių paslaugų, 79 - dėl draudimo, 21 ginčas kilo su kitais finansų rinkos dalyviais (vartojimo kredito davėjais, kredito unijomis, mokėjimo paslaugų teikėjais).
Ginčuose su draudimo įmonėmis daugiausia pretenzijų vartotojai šių metų antrąjį ketvirtį, kaip ir anksčiau, reiškė dėl automobilių draudimo.
Ginčuose su kitais finansų rinkos dalyviais daugiausia buvo nepatenkintų dėl vartojimo kreditų - dažniausiai vartotojai nesutiko su įsiskolinimų pagal vartojimo kredito sutartis dydžiu.
Antrąjį ketvirtį nagrinėdamas ginčus Lietuvos bankas priėmė 7 sprendimus visiškai arba iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus, 26 atvejais vartotojo reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais. Dėl 13 ginčų vartotojams ir finansų rinkos dalyviams pavyko susitarti taikiai.
Nors priežiūros institucijos sprendimai dėl ginčų yra rekomendaciniai, antrąjį metų ketvirtį visi rinkos dalyviai įvykdė Lietuvos banko sprendimus dėl ginčų.
Mažėja gyventojų kreipimųsi, kurie pagal galiojančią tvarką Lietuvos banke negalėjo būti nagrinėjami. Taip pat mažiau buvo ir atvejų, kai vartotojas į Lietuvos banką kreipiasi iš pradžių pretenzijų neišsakęs finansinės paslaugos teikėjui, kaip to reikalaujama.
