Nuo sausio dyzelino litras Lietuvoje vidutiniškai brangs apie 12 centų, o benzinas – 3 centais, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
„Jei pasižiūrėsime vidurkius ir bandytume prognozuoti, tai sakykime, kad benzino kaina galėtų dėl didesnių mokesčių išaugti apie tris centus už litrą, o dyzelinas kažkur apie 12 centų už litrą. Bet tai priklausys nuo naftos kainų“, – sakė LEA direktorė Agnė Bagočiutė.
Anot jos, priklausomai nuo geopolitinės ir rinkų situacijos, pesimistiniu variantu 2025 metais benzinas kainuos 1,54 euro už litrą (šiemet – 1,46 euro), o optimistiniu – 1,43 euro. Dyzelinas pagal pesimistinę prognozę kainuos 1,63 euro (1,46 euro), o optimistiniu – 1,52 euro.
Ji taip pat pabrėžė, kad nuo sausio didėsiantys akcizai degalams didelės įtakos galutinei jų kainai neturėtų daryti.
„Matome jau, kaip pasibaigė šie metai – šiais metais didėjo akcizo kaina dyzelinui, tačiau matome, kad vistik dyzelinas yra net 4 centais pigesnis šiuo metu nei metų pradžioje“, – sakė LEA direktorė.
„Ne tik mokesčiai daro įtaką galutinei degalų kainai, ji priklauso ir nuo naftos kainos, atitinkamai nuo gamintojo, dar kitų faktorių. Šiemet naftos kaina mažėjo, o kitais metais taipogi nesimato pagal bendras tendencijas naftos kainos didelio augimo“, – pridūrė A. Bagočiutė.
Be to, anot jos, Lietuvoje degalų kainos yra mažesnės nei kaimyninėse šalyse.
„Visais šiais metais Lietuvoje degalų kainos mažesnės yra ir tikrai reikšmingai mažesnės nei Latvijoje ar Estijoje, šiemet pirmieji metai, kai po pastarųjų bent kelerių metų Lietuvoje degalų kainos mažesnės negu Lenkijoje“, – sakė ji.
Įžvelgia ir vieną teigiamą žinią
„Žinių radijo“ laidoje Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad degalai yra svarbi kategorija tiek prekių, tiek paslaugų kainodaroje.
„Vienareikšmiškai – nėra malonu, kuomet brangsta šita viena iš bazinių išlaidų krepšelio eilučių.
Kita vertus, matyt, ne tik Lietuvoje akcizai yra didinami. Ir žaliojo kurso kryptis, CO2 dedamoji, atsirandanti degalų kainodaroje, yra naujovė, kuri atitinkamai yra įsipareigojimas šiai Europos krypčiai. Ir nelabai yra daug manevro, laisvės mums patiems“, – svarstė pašnekovė.
Visgi I. Genytė-Pikčienė įžvelgia žaliavinės naftos rinkoje įžvelgia ir teigiamų aspektų, kurie, pasak jos, galėtų sušvelninti vairuotojų lauksiančią naštą iškart nuo sausio mėnesio.
„Gera žinia yra ta, kad bent jau žaliavų rinkos, naftos rinka reikšmingų perturbacijų kitiems metams nepaserviruos. Nes vienoje pusėje mes matome, kad net ir visą geopolitinių krizių eilę, kurią teko atlaikyti pasauliui ir kurios vyko arti naftos gavybos šaltinių, naftos rinka sutiko pakankamai santūriai ir naftos kaina į šituos dirgiklius nereagavo.
O ateityje nusimato tikrai labai ženklus gavybos padidėjimas, matome solidžias investicijas į giliavandenę naftos gavybą ir dujų telkinius. Tai iš tikrųjų tos pasiūlos pagausėjimas žada pigesnę naftą ateityje. Tą įskaičiuoja ir žaliavų rinkos. Nes matome, ka „Brent" ateities sandorių kreivės svyra žemyn“, – vertino ji.
Naujasis premjeras Gintautas Paluckas anksčiau yra teigęs, kad Vyriausybei ir Seimui teks grįžti prie europinių direktyvų dėl didesnio žaliųjų degalų naudojimo Lietuvoje.
„CO2 (anglies dvideginio, aut. past.) išmetimus transporte reikės mažinti, Alternatyvių degalų įstatymo pataisos – viena iš priemonių tai padaryti. Sprendžiamos ir papildomos problemos, yra įsipareigojimas maišyti alternatyvius degalus, bet jų dalis atkeliauja iš Kinijos, kitų šalių“, – sakė G. Paluckas.
Elektros ir šilumos kainos liks panašios
Tuo metu elektros kaina 2025 metais turėtų išlikti panaši į šiemetinę.
„Elektros kainos stabilizavosi ir šiais metais, besibaigiančiais metais, elektros kainos vidurkis siekia kažkur apie 85–86 eurus už megavatvalandę ir reiktų pasidžiaugti, kad tokias kainas mes matėme prieš 4 metus, kitiems metams irgi prognozuojamos labai panašios kainos - vidurkis apie 90 eurų už megavatvalandę“, – teigė A. Bagočiutė.
Ji pabrėžė, kad nors vidutinė rinkos kaina išliks panaši, vartotojai už elektrą mokės priklausomai nuo to, kokį planą pasirinko.
„Jei kalbame apie kainas, kurias mato vartotojai, tai, be abejo, priklausomai nuo to, kokį planą jie buvo pasirinkę, bet jeigu tai buvo fiksuotų kainų planų vartotojai, tai jų kainos buvo šiemet net apie 2,5 procento mažesnės nei praėjusiais metais“, – sakė A. Bagočiutė.
„Mažiausiai šiemet mokėjo visuomeniniai vartotojai. Nefiksuotų kainų planų vartotojai, palyginus su visuomeniniu tiekimu, šiemet mokėjo nereikšmingai daugiau. Kol kas kitais metais mes matysime labai panašias kainas“, – pridūrė LEA vadovė.
A. Bagočiutė pabrėžė, kad šiais metais Lietuva pasigamino rekordiškai daug elektros.
„Mes šiais metais turime rekordinius metus, kuriais galime pasidžiaugti, nes tokios generacijos Lietuva nematė nuo 2009 metų praktiškai, – mes pasigaminome daugiau nei pusę to, ką suvartojome ir didžioji dalis buvo, daugiau nei 50 procentų pasigaminama vietoje ir vis mažiau importuojama ir tikrai augo tiek saulės elektrinių instaliuotoji galia, tiek vėjo elektrinių“, – sakė LEA direktorė.
„Bendrai mes artėjame prie 4 gigavatų (elektrinių galios – BNS), kas atrodė tikrai nepasiekiama, o realiai yra šiuo metu apie 3,7 gigavato, iš jų arti 2 gigavatų – saulės elektrinės“, – teigė A. Bagočiutė.
LEA prognozuoja, kad stabilios išliks ir šildymo kainos.
„Kitiems metams matomos labai panašios kainos, nes biokuras – tai yra pagrindinis Lietuvos šilumos sektoriaus kuro rūšis, kainos formuojasi labai panašiame lygyje, kaip ir dabar, šių metų gale“, – sakė A. Bagočiutė.
Anot jos, nepaisant augusių mokesčių, šilumos kainos buvo stabilios ir šiemet.
„Šilumos kainos šiais metais, jos yra mažesnės nei buvo praėjusiais metais. Be abejo, dar ką mes matome ir dabar sąskaitose, tai šiek tiek, pavyzdžiui, gruodžio mėnesio sąskaitos yra labai panašios, kaip ir praėjusiais metais ir tai lėmė, be abejo, tai, kad šiemet mes nebeturim nulinio PVM ir grįžo 9 procentai PVM. Bet tai, kad biokuro kainos reikšmingai mažėjo, lėmė, kad net ir prisidėjus PVM tos kainos išliko tos pačios“, – teigė ji.
