Šalies ūkininkai ir vairuotojai jau spėjo priprasti, kad degalinių švieslentėse galima pamatyti seniai regėtus skaičius – štai įprastas dyzelinas kai kur gali kainuoti ir 1,28 euro, o benzinas – ne ką daugiau brangesnis.
Per 20 metų – tik du tokie laikotarpiai
Rinkos analizę atliekančios Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiutė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad, jeigu palygintumėme 20 metų laikotarpį, nuo 2005 m. tokio paties ilgumo degalų kainų mažėjimo tendencija buvo pastebėta vos du kartus.
Pasak pašnekovės, toks laikotarpis užfiksuotas dar pandemijos metais – 2020 m. gegužės mėnesį. Taip pat nekasdienė degalų mažėjimo tendencija buvo matoma nuo 2022 m. lapkričio iki 2023 m. sausio mėnesio.
„Benzino ir dyzelino kainų mažėjimo priežastys yra bent kelios. Vertinant globaliu mastu, tai, žinoma, lemia ir pačios naftos kainos.
Štai dar vasaros pradžioje „Brent“ nafta buvo brangesnė nei, pavyzdžiui, 2021 ar 2023 m. Tačiau liepos pradžioje prasidėjęs naftos pigimas su tam tikromis pertraukomis praktiškai tęsėsi iki vasaros pabaigos, o šiuo metu irgi galima pastebėti sąlyginai nedideles žaliavinės naftos kainas“, – vertino A. Bagočiūtė.
Pasiektas dugnas?
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas svarsto, kad rugsėjo viduryje iš tiesų buvo pasiektas „degalų kainų dugnas didmeninėje ir mažmeninėje rinkoje“.
Pasak ekonomisto, tai galėjo nulemti bent keletas pagrindinių veiksnių, vienas jų – stagnuojanti pramonė.
„Kinija buvo viena iš pagrindinių valstybių, kodėl naftos paklausa didėjo. Tačiau tai, ką matome šiuo metu, gana yra keista, kad šioje valstybėje naftos paklausa nedidėjo. Tad tai lemia ir tam tikrus pokyčius pasaulinėje naftos rinkoje“, – kalbėjo pašnekovas.
T. Povilauskas svarsto, kad, jei prieš keletą savaičių naftos kaina nukrito žemiau kaip 70 JAV dolerių už barelį, dabar tikėtis dar didesnio pigimo neverta.
„Naftos perdirbimo maržos – stipriai susitraukusios, iki istoriškų, normalių lygių. Euras – taip pat sustiprėjęs JAV dolerio atžvilgiu. Visgi, vertinant trumpuoju laikotarpiu, nėra didelės tikimybės, kad degalai pigtų dar labiau. Be to, situacija Artimuosiuose Rytuose taip pat gali pakoreguoti kainas“, – sakė jis.
Tuo metu LEA direktorė A. Bagočiutė antrina, kad vienas iš svarbių veiksnių, lemiantis mažesnes degalų kainas, yra sąnaudų mažinimas.
„Naftos perdirbimo pramonė nuolat siekia efektyvumo. Ir pačios technologijos tobulinimas leido sumažinti degalų perdirbimo sąnaudas, kas irgi atsiliepė mažesnėms kainoms vartotojams.
Galima pastebėti, kad nuo šių metų liepos mėnesio iki dabar gamintojo marža sumažėjo. Benzinui – maždaug nuo 0,45 iki 0,35 euro už litrą, o dyzelinui – nuo 0,47 iki 0,39 euro už litrą“, – skaičiavo A. Bagočiūtė.
Pašnekovė įvardija, kad tokiai tendencijai įtaką taip pat daro ir valiutų kursai.
„Euro ir dolerio pokyčiai gali paveikti ne tik naftos, bet ir degalų kainas. Jei euras stiprėja dolerio atžvilgiu, importuojami degalai į Europos Sąjungą tampa pigesni.
Nuo 2024 m. liepos mėnesio iki dabar euro kursas JAV dolerio atžvilgiu pakilo apie 4 proc., t. y. buvo kažkur apie 1,7 JAV dolerio už eurą, o dabar – apie 1,11 JAV dolerio už eurą“, – teigė LEA atstovė.
Agentūros atstovė užsimena ir apie sezoninius veiksnius:
„Vasaros laikotarpis dažnai pasižymi didesne degalų vartojimo tendencija dėl atostogų sezono. Tačiau, įprastai, vėliau paklausa mažėja, o tai gali lemti ir kainų kritimą.“
„Džiaugsmas pro ašaras“
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad „Brent“ naftos kainų mažėjimas pradžiugino ne vieną.
Tačiau, kaip teigė pašnekovas, ši tendencija esą nėra raminanti.
„Vairuotojai ir ūkininkai džiaugiasi, viskas – puiku. Tačiau tai – džiaugsmas pro ašaras. Suprantama, kai degalai brangsta, tai yra blogai. Bet, kai degalai pinga, tai irgi gali reikšti tam tikrus neigiamus veiksnius.
Šiuo atveju degalai pinga todėl, kad stoja ekonomika praktiškai visame pasaulyje“, – įsitikines pašnekovas.
V. Šukys taip pat pateikia ir Kinijos pavyzdį.
„Kinijos rinka buvo pati didžiausia ir ganėtinai stabiliausia degalų vartotoja. Ir jos nedidelis ekonominis šuolis naftos kainoms turėdavo didelę įtaką, nes didėdavo paklausa.
Ir, nors buvo kalbos, kad Kinijos rinka netrukus atsigaus, tai tęsiasi jau nuo Naujųjų metų, t. y. nieko kol kas neišėjo – nei tuoj, nei rytoj. Tam tikrų neramių signalų, suprantama, galima pastebėti ir Europos rinkoje, ypač Vokietijoje“, – kalbėjo pašnekovas.
O tai, kad Kinija susiduria su sunkumais, dar praėjusią savaitę paliudijo ir Pekino valdžios atstovai, kurie pristatė daugybę priemonių, kurios esą galėtų padėti atgaivinti sunkumų patiriančią šalies ekonomiką.
Savo ruožtu valdančioji Komunistų partija sušaukė savo aukščiausios institucijos – Politinio biuro – posėdį, kad, kaip teigiama, išanalizuotų ir išnagrinėtų dabartinę ekonominę padėtį.
Po susitikimo, kuriame dalyvavo ir Xi Jinpingas, naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė: „Susidarė kai kurios naujos situacijos ir problemos, susijusios su dabartiniu ekonomikos veikimu.“
Tad Pekinas ruošiasi koregutoi „būsto pirkimo apribojimo politiką, sumažins esamų paskolų palūkanų normas (...) ir skatins naujo nekilnojamojo turto plėtros modelio kūrimą“.
Tuo metu „Swedbank“ banko ekonomistas Vytenis Šimkus užsimena, kad beveik visos akcijų rinkos, išskyrus Kiniją, šią savaitę nežymiai krito.
„Dėl šventinės savaitės kinijoje prekyba vyksta nereguliariai. Iki pat ketvirtadienio tęsėsi nesustabdomas akcijų kilimas.
Ketvirtadienį veikiančioje Honkongo biržoje pagaliau buvo fiksuotas ir pajudėjimas žemyn. Šanchajaus birža per 5 dienas fiksavo 25 proc. grąžą“, – vertino ekonomistas.
Jo teigimu, lūkesčių dėl Kinijos skatinimo yra labai daug, o trumpuoju laikotarpiu tai labai būtų palanku ir turto kainoms.
„Bet detalių apie fiskalinį stimulą vis dar nėra jokių – ar jis bus efektyvus, lieka atviras klausimas. Jei kinijoje realiai padidėtų paklausa, tai būtų itin palanku ir Europai“, – teigė jis.
Po JAV prezidento užuominos – naftos kainų šuolis
Ekonomistas V. Šimkus atkreipia dėmesį, kad naftos kaina po ketvirtadienį išsakytos JAV prezidento Joe Bideno užuominos galiausiai šovė į viršų.
„Naftos kainos ilgą laiką nereagavo į nieką: nei į Kinijos stimulo pažadus, nei į Irano raketas.
Tačiau J. Bidenui užsiminus, kad Izraelis svarsto atakuoti Irano naftos infrastruktūrą, nafta pagaliau šovė viršun“, – kalbėjo V. Šimkus.
Jo teigimu, trumpalaikės rizikos dėl įtampų regione didins naftos kainą: „Bet, panašu, kad ilgalaikės tendencijos kol kas spaus ją žemyn.“
Tuo metu LEA analitikai pastebi, kad pasaulinė naftos rinka yra jautri geopolitiniams įvykiams, ypač Vidurio Rytuose, kurie yra vienas iš svarbiausių naftos gavybos regionų.
Jei konfliktas tarp Irano ir Izraelio taps aštresnis, naftos rinkoje galimi sukrėtimai. Bet analitikai primena, kad 2023 m. spalio įvykiai Izraelyje turėjo tik trumpalaikę ir nežymią įtaką naftos kainų augimui.
Nuo sausio 1 d. – kalėdine dovana vairuotojams
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad nuo kitų metų pradžios didės akcizai, taikomi degalams. Be ilgamečio didinimo prisidės ir papildoma CO2 dedamoji.
Pasak SEB banko ekonomisto T. Povilausko, dėl šios priežasties dyzelinas turėtų brangti 13,3 cento, o benzinas – 5,7 cento.
„Pokytis yra nemažas. Pavyzdžiui, jeigu šiandien degalinėse dyzelinas kainuoja 1,33 euro už litrą, tai po įstatymo įsigaliojimo pabrangimas siektų 10 proc.
Žiūrint istoriškai, šiuo metu degalai nėra tokie brangūs. Tačiau reikia įvertinti tai, kad vėliau degalai gali pabrangti, o tai pajaus ir degalų vartotojai“, – svarstė T. Povilauskas.
„Brent“ nafta brangsta
LEA skaičiuoja, kad nuo liepos vidurio iki šiol benzino vidutinė kaina mūsų šalyje jau sumažėjo 0,16 euro už litrą, arba 11 proc., dyzelino – 0,13 euro už litrą, arba 9 proc. Ilgesnių kaip vienuolika savaičių benzino ir dyzelino kainų smukimo laikotarpių per pastarąjį dešimtmetį nebuvo.
Rugsėjo 30-ąją mūsų šalies degalinėse dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,33 euro už litrą, benzino vidutinė kaina siekė 1,34 euro už litrą.
Per pastarąją savaitę, rugsėjo 30 d. palyginti su rugsėjo 23 d., benzinas atpigo tik 0,04 proc., dyzelinas – 0,03 proc. Tokie maži kainų pokyčiai gali reikšti, kad kainų mažėjimo tendencija artimiausiu metu gali baigtis.
Prieš metus, 2023 m. spalio 2 d., benzino ir dyzelino vidutinės kainos Lietuvoje buvo vienodos – 1,61 euro už litrą. Šiuo metu degalai – apie 17 proc. pigesni nei pernai.
Lietuvoje taip pat mažėja skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų – šiuo metu, kaip ir praėjusią savaitę, jis sudaro tik 0,01 euro už litrą.
Palyginti su kitų ES šalių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina šiuo metu yra mažesnė 17 proc., dyzelino – 11,6 proc. mažesnė.
Per praėjusią savaitę kitose ES šalyse vidutinės benzino ir dyzelino kainos vidutiniškai sumažėjo atitinkamai 0,6 proc. ir 0,3 proc.
Benzino vidutinės kainos per praėjusią Baltijos valstybėse, Lenkijoje ir Vokietijoje mažėjo 0,04–4,0 procentais. Lenkijoje benzino vidutinė kaina siekia 1,39 euro už litrą, Estijoje ir Latvijoje šios kainos yra atitinkamai 1,57 euro už litrą ir 1,45 euro už litrą.
Visose lyginamose valstybėse benzinas vidutiniškai kainuoja 12–18 proc. mažiau nei prieš metus, išskyrus Lenkiją, kur vidutinė kaina yra 6 proc. didesnė nei prieš 12 mėnesių.
Dyzelino vidutinės kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje sumažėjo 0,03–3,3 proc., o Estijoje ir Vokietijoje vidutinės kainos padidėjo atitinkamai 1,1 proc. ir 0,1 procento.
Visose lyginamose valstybėse dyzelinas dabar yra 16–18 proc. pigesnis nei buvo prieš 12 mėnesių, išskyrus Lenkiją, kur vidutinė kaina – didesnė 7 proc. Lenkijoje šiuo metu dyzelino vidutinė kaina siekia 1,40 euro už litrą. Estijoje ir Latvijoje dyzelino kainos yra vienodos – 1,44 euro už litrą.
Po šio antradienio Irano atakų Izraeliui naftos kaina augo. Spalio 2 d. „Brent“ naftos kaina buvo 73,90 JAV dolerio už barelį, kai rugsėjo 30 d. kainavo 71,77 JAV dolerio už barelį. Per pastarąsias 10 dienų „Brent“ naftos ateities sandorių kainos pakilo 1–2 doleriais už barelį, arba 1,4–2,8 proc.
Į Lietuvą importuojama nafta negabenama per Persijos įlanką ar Hormūzo sąsiaurį. Mūsų šalis naftą daugiausia importuoja per Klaipėdos naftos terminalą. O šiuo metu pagrindiniai Lietuvos naftos importo šaltiniai yra Norvegija, iš kurios mūsų šalis importuoja didelę dalį naftos, ir JAV, pastaraisiais metais tapusios svarbiu naftos tiekėju Europai, įskaitant Lietuvą.
