SEB banko duomenys rodo, kad per pirmus penkis šių metų mėnesius daugiausia perlaidų iš užsienio į privačių klientų sąskaitas pateko iš Norvegijos – pastaruoju metu populiarėjančios šalies tarp ieškančiųjų darbo užsienyje.
SEB bankas pastebi, kad dažniausiai perlaidų gaunama iš tų šalių, į kurias daugiausia mūsų gyventojų išvyko ieškoti darbo ir geresnio gyvenimo, ― Norvegijos, Airijos, Vokietijos. Tačiau ne visos iš užsienio gautos įplaukos yra vien tik emigrantų perlaidos – į Lietuvoje esančias privačių klientų sąskaitas iš užsienio gaunama ir verslo pajamų, ir tiesiogiai pervedamas darbo užmokestis, ir mokamos pensijos.
Ir pagal į privačių asmenų sąskaitas iš užsienio pervedamą sumą, ir pagal tokių pervedimo operacijų skaičių šalis, iš kurios perlaidų gaunama daugiausiai, – Norvegija. „Pernai pagal SEB banke atliktas grynųjų pinigų operacijas užsienio valiuta Norvegijos kronos pateko į dažniausiai keičiamos valiutos trejetuką. Šiemet per penkis mėnesius iš Norvegijos į privačių asmenų sąskaitas SEB banke pervesta daugiau pinigų ir atlikta daugiau pervedimo operacijų negu iš bet kurios kitos šalies“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė J. Varanauskienė.
SEB bankas analizavo 2012 metų sausio–gegužės mėnesiais į privačių klientų sąskaitas SEB banke iš užsienio gautas įplaukas. Per šį laikotarpį privačių klientų sąskaitas pasiekė 68 tūkst. perlaidų, kurių vertė viršijo 490 mln.litų. Šalys, iš kurių į privačių asmenų sąskaitas pervesta daugiausia lėšų:
Norvegija (11 proc.), Vokietija (9 proc.), JAV (8 proc.), Kazachstanas (8 proc.), Jungtinė Karalystė (7 proc.). Šalys, iš kurių į privačių asmenų sąskaitas gautas didžiausias perlaidų skaičius: Norvegija (16 proc.), Airija (15 proc.), Vokietija (13 proc.), Švedija (8 proc.), Latvija (6 procentai).
„Užsienio šalys, iš kurių į privačių asmenų sąskaitas pinigų pervesta daugiausia ir dažniausiai, yra tos šalys, į kurias daugiausia žmonių iš Lietuvos išvyko ieškoti darbo ir geresnio gyvenimo. Statistikos departamento duomenimis, 2001–2011 metais išvykimą deklaravo beveik 206 tūkst. emigrantų. Didžioji dalis (36 proc.) pasirinko Jungtinę Karalystę, triskart mažiau (11 proc.) – Airiją, į JAV išvyko 8 proc., Vokietiją – 7 proc., Ispaniją – 5 proc., o Norvegiją – 4 proc. išvykimą deklaravusių emigrantų. Tai, kad perlaidų skaičius ir suma iš Norvegijos šiemet didesnė negu perlaidų, gautų iš Airijos ar Jungtinės Karalystės – šalių, į kurias išvykimą deklaravo gerokai daugiau žmonių, skaičius ar suma, galima paaiškinti ne tik tuo, kad galimybei dirbti ir užsidirbti Norvegijoje pasaulinė krizė turėjo mažesnę įtaką, bet ir tuo, kad Lietuvos gyventojai į šią šalį dažniau išvyksta ieškodami laikino darbo ir neskuba registruoti savo išvykimo“, – sako J. Varanauskienė.
Pasak jos, mažesnes sumas iš Didžiosios Britanijos ir Airijos lėmė tai, kad nemažai anksčiau į šias šalis išvykusių asmenų vėliau pasiėmė ir artimuosius, todėl siųsti pinigų į Lietuvą jiems nebereikia. Tuo tarpu perlaidos į privačių klientų sąskaitas iš Ispanijos, į kurią, remiantis deklaruotos emigracijos statistika, per 2001–2011 metus išvykusiųjų yra maždaug tiek pat, kiek ir į Norvegiją, tesudarė 2 proc. pagal perlaidų skaičių ir 1 proc. visos pervestos sumos. Šeimos finansų ekspertės nuomone, perlaidų iš Ispanijos statistika rodo prastą šios šalies ekonominę situaciją ir sudėtingą padėtį šios Pietų Europos valstybės darbo rinkoje.
Privačių asmenų gaunamos perlaidos – tai ne tik emigrantų persiunčiami pinigai. „Pavyzdžiui, yra šalių, iš kurių SEB banko klientų sąskaitas pasiekė nemažai perlaidų, o vidutinė iš tos šalies pervesta suma yra didesnė negu 10 tūkst. litų. Tarp tokių šalių paminėtinos JAV, Šveicarija, Rusija, Kazachstanas. Didesnė perlaidos suma jau gali būti siejama ne tik su emigracijos, bet ir su verslo pajamomis. Vien tik su emigrantų perlaidomis sunku būtų susieti įplaukas iš tokių šalių kaip Šveicarija ar Kazachstanas. Arba, tarkime, palyginti dažnai (6 proc. visų perlaidų) ir palyginti daug (beveik 4 proc. visos iš užsienio pervestos sumos) įplaukų banko klientai gavo iš Latvijos – nemažą dalį šių pinigų sudarė Latvijos valstybės mokamos pensijos Lietuvoje gyvenantiems žmonėms“, – sako J. Varanauskienė.
Tyrimas parodė ir kai kuriuos regionų skirtumus. „Vakarų Lietuvoje (Klaipėdos, Tauragės, Šiaulių, Telšių apskritys) užsienio šalių, iš kurių pervesta daugiausia pinigų, sąrašas sutampa su šalių, į kurias emigravo daugiausia Lietuvos gyventojų, sąrašu. Čia daugiausia lėšų gauta iš Norvegijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės. Vilniaus regione pagal iš užsienio gautų pajamų sumą į sostinės privačių klientų sąskaitas daugiausia pajamų pervesta iš Šveicarijos, JAV ir Rusijos. Taip pat čia šalių, iš kurių dažnai gaunamos pajamos, dešimtuke atsiranda Belgija – šalis, kurioje įsikūrusios svarbiausios Europos Sąjungos politinės institucijos.
Dirbantieji šiose institucijose darbo užmokestį gauna tiesiogiai į sąskaitas Lietuvoje. Pagrindinis Vidurio Lietuvos regiono (kurį sudaro Kauno, Utenos, Marijampolės, Alytaus ir Panevėžio apskritys) išskirtinumas – į banko privačių klientų sąskaitas gaunamos nemenkos perlaidos iš Kazachstano ir Kirgizijos. Beveik trečdalis (30 proc.) per pirmus penkis šių metų mėnesius į šio regiono privačių klientų sąskaitas pervestos sumos pateko būtent iš šių šalių ir tai labiausiai sietina su bene didžiausiame Vidurio Europos automobilių turguje gaunamomis pajamomis“, – sako J. Varanauskienė.
„Mūsų šalies gyventojai iš užsienio gauna ir verslo pajamų, ir darbo užmokestį, ir kitoje šalyje uždirbtą pensiją, tačiau daugiausia pinigų vis dėlto perveda emigrantai. Šių pajamų negalima vertinti vienareikšmiškai: jos džiugina ar teikia naudą šaliai tik kurį laiką – tol, kol paskui šeimos maitintoją į užsienį neišvyksta ir kiti šeimos nariai. Jei taip atsitinka, Lietuvos darbo rinka praranda jaunus, darbingus žmones, o Lietuvos ūkis – mokius pirkėjus“, – duomenis ir jų analizę apibendrina SEB banko analitikė.
