Po pirmadienį vykusio pasitarimo premjerė Ingrida Šimonytė buvo paklausta, ar galima visuomenei pasakyti, kad reikės didinti mokesčius papildomam gynybos finansavimui. Ji atsakė taip:
„Jeigu politikai nuspręs (o, manau, kad neturės kitos išeities) įgyvendinti visus tuos projektus, kuriuos reikia įgyvendinti ir dėl kurių sutarta, o dėl kitų, tikėtina, bus sutarta artimoje ateityje, viską finansuoti iš skolos, tai tas 1 milijardas palūkanų irgi atsiras ne iš šventosios dvasios. Tai irgi bus arba didesniai mokesčiai ateityje, arba mažesnės kitos viešosios paslaugos“.
Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad kitais metais papildomam gynybos finansavimui reikėtų 449 mln. eurų, o bendrai per 10 metų iki 2034 m. – 5,75 mlrd. eurų. Tad iš kur juos paimti?
Karas tęsiasi ilgai, bet, kiek skirti pinigų, nežinojo
Finansų ministerija giriasi, kad šių metų biudžete vien gyventojų pajamų didinimui papildomai skirta 1,7 mlrd. eurų.
Ji tikina, kad bent dalies šių pinigų nebuvo galima papildomai numatyti krašto apsaugai, nors Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi ne vienerius metus.
Pasak ministerijos, to nebuvo galima padaryti, kadangi priimant biudžetą dar nebuvo sutarta dėl Vokietijos karių dislokavimo.
„Spekuliuoti, kokie konkretūs poreikiai ir kokie galimi sprendimai ar šaltiniai iki brigados dislokavimo susitarimo pasirašymo galėjo rastis, būtų absoliučiai neracionalu ir neatsakinga“, – komentare portalui tv3.lt nurodė ministerija.
Esą pastaruoju metu išaiškėjo konkretesni poreikiai pamečiui finansuojant krašto apsaugos plėtrą: pasirašytas susitarimas dėl vokiečių brigados priėmimo, Seimui pateiktas šaukimo reformos įstatymas išsakant poreikį pereiti prie visuotinio šaukimo, Valstybės gynimo tarybos sprendimas dėl įsigijimų divizijai.
Kam galima neduoti arba iš ko paimti
Tačiau kai kurie politikai ir ekonomistai teigia, kad skirdami 1,7 mlrd. eurų žmonių pajamoms ir daug mažiau gynybai valdantieji ruošiasi rinkimams ir bando įtikti rinkėjams.
Finansų ministerijos duomenimis, iš minėtos sumos daugiausia pinigų skirta:
- socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir padidinti – 211,8 mln. eurų;
- neapmokestinamam pajamų dydžiui (NPD) padidinti iki 747 eurų – 241,2 mln. eurų;
- mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams padidinti – 343 mln. eurų;
- bazinei pensijai padidinti dėl pensijų indeksavimo – 519 mln. eurų.
Nesunku suskaičiuoti, kad, jeigu nebūtų didinamas NPD ir socialinės išmokos, pinigų visiškai užtektų tam, kad kitais metais būtų užtikrintas papildomas reikiamas finansavimas gynybai.
Kita vertus, jei nesinorėtų visiškai atsisakyti didinti socialinių išmokų, buvo galima mažiau pinigų skirti bazinės pensijos didinimui.
Be to, šių metų valstybės biudžete daugiau kaip 1 mlrd. eurų (tiek pakaktų 2 metus papildomai finansuoti gynybą) skirta, pavyzdžiui, tam, kas vadinama „žaliąja transformacija“.
Taip pat beveik 700 mln. eurų numatyta transportui. Šių pinigų būtų daugiau nei pakankamai bent metams papildomai finansuoti krašto gynybą.
„Sodros“ ir PSDF rezervai
Valstybinio socialinio draudimo fondas („Sodra“) ir Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) yra atskirti nuo valstybės biudžeto.
Tačiau jie vis tiek yra bendrųjų valstybės finansų dalis. Iš valstybės biudžeto dalis pinigų pervedama tiek „Sodrai“, tiek PSDF. Tačiau didžiausią dalį pajamų jie surenka iš gyventojų.
Daugelį metų iš eilės į šiuos fondus surenkama daug daugiau pinigų, nei jie turi išlaidų. O neišleistos lėšos laikomos rezerve, kurį valdo Finansų ministerija.
Pavyzdžiui, šiuo metu „Sodros“ rezervas sudaro apie 2,536 mlrd. eurų. Tuo metu PSDF rezervas turėtų siekti 637 mln. eurų.
Taigi, šiuose fonduose yra 3,173 mlrd. eurų nepanaudotų visų Lietuvos gyventojų lėšų. Jų užtektų papildomam gynybos finansavimui bent keliems metams.
Tiesa, rezervų naudojimas valstybei neturint papildomų pajamų šaltinių bent formaliai didintų valstybės finansų deficitą. O ES yra nustačiusi leidžiamas deficito ribas, kurias viršijus Lietuvai tektų aiškintis prieš Europos Komisiją.
Kita vertus, kasmet dalis PSDF lėšų pervedama privačioms gydymo įstaigoms. Daugiau kaip 200 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų kasmet pervedama į privačius antrosios pakopos pensijų fondus.
Šiais pinigais kasmet būtų galima padengti nemažą dalį gynybos finansavimo poreikių.
Kaip vienas iš galimų papildomo gynybos finansavimo šaltinių kartais nurodomas papildomas pinigų skolinimasis.
Tačiau vien šiais metais jau turimos skolos valstybės vardu valdymo išlaidoms numatyta skirti 460,5 mln. eurų – maždaug tiek, kiek gynybai papildomai reikėtų kitais metais.
Pasiskolinus dar daugiau pinigų, palūkanoms mokėti tektų atseikėti dar daugiau valstybės biudžeto lėšų ir atitinkamai mažinti kitas išlaidas arba didinti mokesčius.
Pasirodžius šiai publikacijai, Finansų ministerija taip pakomentavo, kodėl gynybos finansavimui negali būti naudojamos:
„Sodros“ rezervas (ir kitų biudžetų rezervai) yra per eilę metų iki (T-1)-ųjų (kai T – einamieji metai) gautų, tačiau nepanaudotų pajamų dalis, todėl T metais rezerve sukauptos lėšos nėra ir negali būti laikomos T metų pajamomis (priešingu atveju pajamų atvaizdavimas būtų dubliuojamas). Tačiau T metais išleidžiamos „Sodros“ rezervo lėšos (bet kokiam tikslui) didintų T metų valdžios sektoriaus išlaidas. Taigi, dėl papildomų pajamų nebuvimo ir dėl papildomų išlaidų padarymo, T metais blogėtų valdžios sektoriaus balansas.
Be to, „Sodros“ rezervo lėšos yra investuojamos ir pajamos, gautos investavus šias lėšas, yra papildomos rezervo fondo įplaukos.
Kadangi 2024 metų biudžeto įstatymu patvirtinto valstybės biudžeto ir kitų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų (įskaitant „Sodros“) visuma sudaro artimą 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitą, papildomos išlaidos, nenumatant joms finansuoti naujo tvaraus pajamų šaltinio, keltų riziką viršyti 3 proc. BVP Mastrichto kriterijų valdžios sektoriaus deficitui.
Pagal įstatymą, „Sodros“ rezervas gali būti naudojamas tik „Sodros“ išmokoms finansuoti, t.y. kai nepakanka fondo pajamų“