Tarkime, premjerė neleido kvestionuoti Valstybės gynybos tarybos sprendimo iki 2030 metų sukurti sausumos diviziją su tankų batalionu, nes visi susirinkusieji į posėdį nėra gynybos ekspertai bei turi pasitikėti Lietuvos kariuomenės kariniu patarimu. Ji taip pat gana karštai reagavo į verslo purkštavimus dėl investicinės aplinkos pablogėjimo, jeigu būtų didinamas pelno mokestis.
Šiuo metu aišku, kad norint sukurti nacionalinę diviziją su tankų batalionu, parengti infrastruktūrą Vokietijos brigadai Lietuvoje ir judėti prie visuotinio šaukimo kitąmet papildomai reikia apie 449 milijonų eurų, bet 2026 metais reikės 765 milijonų, 2027 metais – 879 milijonų, 2028 metais – 732 milijonų eurų, paskui po 2030-ųjų papildomų lėšų poreikis šiek tiek mažėja.
Siūlo liesti 3 mokestinius banginius
Dalyvavusieji neviešame susitikime pasakoja, kad nors jame nebuvo pateikta konkrečių pasiūlymų, bet iš premjerės pusės buvo aiškus deklaravimas, jog siekiant surinkti papildomas beprotiškas sumas vis tiek vienaip ar kitaip teks pajudinti vieną ar kelis iš mokesčių banginių, iš ko surenkama daugiausia lėšų į biudžetą: arba pridėtinės vertės mokestį, arba pelno mokestį, arba gyventojų pajamų mokestį.
Finansų ministrės Gintarės Skaistės duomenimis, 1 procentiniu punktu padidinu PVM, biudžetas būtų papildytas apie 300 milijonus eurų, 1 procentiniu punktu paauginus pelno mokestį, gautume 120 milijonų eurų, o padidinus 1 procentiniu punktu GPM su darbo santykiais susijusioms pajamoms, į valstybės biudžetą papildomai būtų surinkta 205 milijonų eurų (tokia suma gauta įvertinus, kad didelė dalis šio mokesčio nukeliauja į savivaldybių biudžetus).
Kaip galima suprasti iš pasakojimų, Vyriausybė nemano, kad būtų įmanoma pratęsti bankų solidarumo mokestį, kuris baigia galioti kitąmet, nes Europos centrinis bankas jau tikriausiai judės prie palūkanų mažinimo, todėl bankų pelnai irgi trauksis ir jų papildomas apmokestinimas prieštarautų sveikam protui.
Posėdžio dalyviai susidarė įspūdį, kad premjerė I. Šimonytė norėjo parodyti kolegoms, jog gynybos poreikiai yra beprotiškai dideli ir kad jų neįmanoma patenkinti įvairiomis visuomenei patraukliomis priemonėmis, kaip kad siūlymu skolintis (manoma, kad palūkanoms sumokėtume apie 1 milijardą eurų) ar padidinti valstybės veikimo efektyvumą (būtų surenkama nykstamai mažai palyginus su poreikiu). O, tarkime, 1 procentiniu punktu sumažinus PVM surinkimo atotrūkį, į biudžetą gaunama 65 milijonai eurų, bet to neįmanoma tiksliai prognozuoti.
„Finansų ministrė pasakė, kad tokių didelių sumų be didžiųjų mokesčių pajudinimo surinkti neįmanoma“, – pasakojo vienas iš susitikimo dalyvių.
Iš esmė susitikime svyravo nuotaika, kad išeities nėra, teks didinti mokesčius – jeigu ne šiai Vyriausybei, tai kitai. O socialdemokratai, kurie tikisi laimėti Seimo rinkimus, viliojami siūlymu pritarti mokesčių didinimui su galimybe apkaltinti konservatorius. Bent jau taip konservatoriai kalbasi tarpusavyje.
Verslas nenori pelno mokesčio didinimo
Susitikime buvo pačių įvairiausių idėjų. Pavyzdžiui, Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas užsiminė apie PVM lengvatos centriniam šildymui peržiūrėjimą. Pagal finansų ministrės vertinimą, jeigu lengvata būtų panaikinta, tai, preliminariu vertinimu, atneštų apie 80 mln. eurų. Investuotojų forumo atstovė Rūta Skyrienė siūlė atsižvelgti į Danijos modelį ir Lietuvoje atsisakyti vienos poilsio dienos.
Buvo ir siūlymų numatyti atskirą gynybos mokestį, kaip kad pavyzdžiui numatyta Kipre. Kaip rodo Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus pateikta informacija, Kipre nuo 1984 metų galioja specialus mokestis, skirtas gynybos finansavimui, jis mokamas nuo įvairių kitų mokesčių (dividendų, palūkanų, uždirbtų fonduose, pelno, gauto iš nekilnojamojo turto nuomos ir panašiai).
Šis mokestis „horizontaliai“ įsiterpia į bendrą mokestinę sistemą. Todėl mokestį sudaro eilė skirtingų tarifų, skaičiuojamų nuo minėtų įvairių mokesčių. Pavyzdžiui, Kipro rezidentų gaunami dividendai yra apmokestinami 17 proc. gynybos mokesčiu. Mokestis nėra taikomas nenuolatiniams Kipro gyventojams. Taip pat galioja eilė kitų išimčių, pagal kurias mokestinė prievolė yra mažinama arba nuo jos atleidžiama.
Tačiau, kaip pasakoja susitikimo dalyviai, finansų ministrė G. Skaistė labai skeptiškai įvertino tokią idėją, nes šiaip ar taip svarbiausia, kas yra mokesčio bazė – kas apmokestinama (pajamos, pelnas, vartojimas), o visa kita yra technikos bei pavadinimo klausimas. Panašiai siūlymą įvertino ir premjerė. Kaip sako posėdžio dalyviai, visiems buvo pasakyta, kad taip būtų patogu pristatyti klausimą visuomenei, bet praktinės naudos iš tokios idėjos nėra.
Verslo asociacijos susitikime nepernelyg apsidžiaugė išgirdusios apie galimybę didinti pelno mokestį. Lietuvoje standartinis pelno mokestis siekia 15 proc., mažoms įmonėms – 5 proc. Estijoje ir Latvijoje standartinis pelno mokesčio tarifas siekia 20 proc., Lenkijoje – 19 proc.
Beje, per finansų krizę pelno mokestis Lietuvoje kaip tik ir buvo sumažintas iki 15 proc., o pridėtinės vertės mokestis padidintas iki 21 proc. Sakyta, kad laikinai, bet liko beveik amžinai.
Socialdemokratai kol kas vieninteliai pasiūlė pelno mokestį padidinti 5 procentiniais punktais, o verslas argumentuoja, jog taip Lietuva gali tapti nepatraukli investuotojams net jeigu mokestis bus padidintas 1 procentiniu punktu.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius netgi išsakė nuomonę, jog vengti skolintis gynybos reikmėms būtų netikslinga.
Kaip pasakoja posėdžio dalyviai, premjerė I. Šimonytė buvo priversta moralizuoti verslininkus sakydama, kad būtent gynyba atitinka bendrojo gėrio sąvoką ir niekas kitas, išskyrus valstybę, užtikrinti šios funkcijos negali. Taip ji reagavo į purkštavimus dėl investicinės aplinkos ir pageidavo platesnio požiūrio iš verslo, nes investicinė aplinka nebus gera ir tuo atveju, jeigu valstybė negalės tinkamai apsisaugoti.
Dėmesio sulaukė ir kariuomenės vadas
Pasitarimo pas premjerę dalyvių dėmesio sulaukė ir Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, kuris neseniai kalbėdamas Žinių radijuje sukritikavo asmenis, kritikuojančius karinį patarimą kurti sausumos diviziją su tankų batalionu. Iš esmės jis tokius žmones pavadino „nelabai įgaliais“ kalbėti apie karinį patarimą. Laisvės partijos atstovas V. Mitalas pasiūlė tvirčiau visiems sutarti dėl esminių principų, nes šiuo metu vyksta diskutavimas ir siūlymų kvestionavimas tiek dėl divizijos, tiek dėl visuotinio šaukimo.
Šis susitikimas dėl mokesčių didinimo gynybai buvo pirmasis, bet ne paskutinis. Po apytiksliai mėnesio politinių partijų lyderiai, profsąjungos, darbdaviai susitiks dar kartą ir jame jau turėtų nuskambėti konkretesni pasiūlymai, kad Vyriausybė galėtų juos ruošti prieš pavasario sesiją. Jeigu tik pavyks susitarti, nes šie metai yra rinkiminiai – per vienus metus vyks prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimai.
Rusijai užpuolus Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos ir kitų rytinio NATO flango valstybių saugumo padėtis dramatiškai pasikeitė, tapo aišku, jog Rusijos atgrasymas turi būti aršesnis. Nauja dramatizmo banga kilo karui Ukrainoje įstrigus, įšalus Vakarų paramai, o Rusijai neatsisakant savo tikslų.
Laikomasi nuomonės, kad jeigu Ukraina pralaimėtų Rusijai arba būtų priversta sėsti prie derybų stalo, Rusija ilgai netruktų atkurti savo pajėgumus ir siektų išbandyti NATO valią priešintis. Savo ruožtu Lietuva turi pareigą investuoti į savo gynybą ir pati, šalis negali pasitikėti tik Aljanso partnerių įsipareigojimu gintis visas nares.
L
