Tačiau tik dabar, artėjant rinkimams, Vyriausybė susirūpino, iš kur paimti daugiau pinigų tvariam krašto apsaugos finansavimui, nes šiemet biudžete numatomų 0,28 mlrd. eurų iš bankų solidarumo įnašo kitąmet nebus.
Bus didesni mokesčiai arba mažiau paslaugų
Šios Vyriausybės programoje buvo numatyta mokesčių reforma – įvairių lengvatų naikinimas, apskritai teisingesni mokesčiai. Tačiau iki šiol jokios mokesčių reformos nebuvo ir veikiausiai nebus iki naujų Seimo rinkimų.
Net ir nesant papildomų pajamų iš mokesčių, šių metų biudžetą patvirtinusi valdžia gyrėsi, kad jame 1,7 mlrd. eurų numatyta gyventojų pajamoms didinti – didesnėms pensijoms ir kitoms išmokoms, atlyginimams.
Tačiau, panašu, dalis šių pinigų ateityje bus paimta ir skirta didesniam gynybos finansavimui – tam papildomai reikės bent 0,4 mlrd. eurų per metus. Nors priėmus biudžetą, jau buvo kritikos, kad jame trūksta pinigų gynybai.
Po pirmadienį vykusio pasitarimo premjerė Ingrida Šimonytė buvo paklausta, ar galima visuomenei aiškiai pasakyti, kad didinti mokesčius ir papildomai finansuoti gynybą vis tiek reikės. Ji atsakė taip:
„Jeigu politikai nuspręs (o, manau, kad neturės kitos išeities) įgyvendinti visus tuos projektus, kuriuos reikia įgyvendinti ir dėl kurių sutarta, o dėl kitų, tikėtina, bus sutarta artimoje ateityje, visą finansuoti iš skolos, tai tas 1 milijardas palūkanų irgi atsiras ne iš šventosios dvasios. Tai irgi bus arba didesnis mokesčiai ateityje, arba mažesnės kitos viešosios paslaugos“.
Valdžia ruošiasi rinkimams?
Pastaruoju metu pasigirsta svarstymų, kad dabartinė valdžia specialiai prieš rinkimus pamalonino gyventojus papildomais pinigais, o mokesčių didinimą dėl gynybos finansavimui paliks būsimai vyriausybei.
Opozicinių socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tokią valdančiųjų politiką vadina rinkimų kampanijos dalimi:
„Ar ne paradoksas, kad tie, kieno rankose ketvirtus metus yra valdžia, diskusijas apie tai, kad trūksta gynybai lėšų, pradėjo tik po to, kai priėmė savo paskutinį – ir gynybos poreikių neatitinkantį – biudžetą Seime?“
Kad šių metų biudžetas yra rinkiminis, mano ir ekonomistas Marius Dubnikovas. Jis pastebi, kad, palyginti su ankstesniais metais, socialinei apsaugai jame pridėta daugiau pinigų nei krašto apsaugai.
„Akivaizdu, kur yra fokusas. Tai reiškia išmokos, minimalios algos, pensijos. Čia ir yra problema, kad tai yra rinkiminis biudžetas“, – komentavo ekonomistas.
Jo įsitikinimu, politikai labiau pataikauja rinkėjams, nei sprendžia jų pačių įvardijamas šalies gynybos finansavimo problemas.
„Politikai atspindi visuomenės užsakymą, nes visuomenė irgi yra gerokai palepinta, nes paskutinius 7–8 metus atlyginimai auga 10 proc., išmokos, minimalus atlyginimas kartais padidėjo ir tas užsakymas yra labai didelis.
Tad politikai jaučia spaudimą, jaučia iš kur vėjas pučia ir tu čia turėtum būti tarsi klasės seniūnas, kuris sako „stop“, mums gresia iš anos klasės gauti į kaulus, turime dabar raumenis auginti, o ne tortus valgyti“, – svarstė M. Dubnikovas.
Nežinojo, kiek pinigų reikės pridėti
Į klausimą, kodėl šiemet, gyventojams numačius 1,7 mlrd. eurų, pinigų krašto apsaugai daugiau neskirta, Finansų ministerija aiškino, kad susitarimas dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje pasirašytas tik 2023 m. gruodžio 18 d., o biudžetas priimtas gruodžio 5 d.
„Spekuliuoti, kokie konkretūs poreikiai ir kokie galimi sprendimai ar šaltiniai iki brigados dislokavimo susitarimo pasirašymo galėjo rastis, būtų absoliučiai neracionalu ir neatsakinga“, – komentare portalui tv3.lt nurodė ministerija.
Esą pastaruoju metu išaiškėjo konkretesni poreikiai pamečiui finansuojant krašto apsaugos plėtrą: pasirašytas susitarimas dėl vokiečių brigados priėmimo, Seimui pateiktas šaukimo reformos įstatymas išsakant poreikį pereiti prie visuotinio šaukimo, Valstybės gynimo tarybos sprendimas dėl įsigijimų divizijai.
Iš ko paims daugiau pinigų
Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė įsitikinusi, kad Lietuvai privalu gynybai skirti daugiau lėšų, negu reikia vien tenkinant oficialius įsipareigojimus NATO, nes geografiškai esame priešakinėse linijose, mūsų kaimynystėje – agresyvios valstybės.
„Prasidėjus karui Ukrainoje, tai – nauja ilgalaikė realybė, kurios neigti nereikėtų. Tikėdamiesi, kad NATO saugikliai suveiks, mes privalome patys nueiti ne vieną papildomą mylią, kad būtume itin gerai pasiruošę atgrasymui“, – komentavo pašnekovė.
Anot jos, papildomos išlaidos gynybai – ne vienkartinis išlaidų šuolis, o nauja realybė su ilgalaikiais lėšų poreikiais, tad būtina pasirūpinti tvariais finansavimo šaltiniais. Esą skolinimasis ir kitos nemokestinės politikų siūlomos priemonės netenkina tvaraus finansavimo kriterijų.
„Reikšmingai išaugusius krašto gynybos poreikius kol kas dengia biudžeto pajamos iš laikinojo bankų solidarumo mokesčio. Tačiau ilgainiui šio finansavimo šaltinio nebeliks, o poreikiai tik augs, todėl būtina užsitikrinti tvarius ilgalaikius finansavimo išteklius“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, prie ekonomikos augimui mažiau žalingų mokesčių priskiriami vartojimo, turto ir taršos mokesčiai.
Į klausimą, ar nėra taip, kad šiemet gyventojams biudžete numačius 1,7 mlrd. eurų dalis pinigų bus atimta, ekonomistė svarstė:
„Šių metų biudžetas – jau patvirtintas ir keistis neturėtų, o diskusijos dėl tvarių krašto apsaugos finansavimo šaltinių, politikams radus politinės valios ir susitarus, liestų jau kitų metų ir vėlesnius biudžetus.“
Didesnis PVM ar mažesnis „gyvulių ūkis“?
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat mano, kad papildomas gynybos finansavimas iš skolintų lėšų nėra tvarus.
Jis kritiškai vertino ir siūlymą padidinti pelno mokestį įmonėms.
„Skamba patraukliai įsivaizduojant, kad „kažkas kitas sumokės, man bus ramu“. Tačiau kapitalas – likvidus, teka ten, kur mažiausia kliūčių. Latvija ir Estija jau dabar turi palankesnę pelno apmokestinimo sistemą ir tai mažina Lietuvos patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms“, – socialinio tinklo paskyroje komentavo N. Mačiulis.
Anot jo, vienas iš svarbiausių saugumo garantų yra Vakarų valstybių investicijos Lietuvoje. Esą kiekviena įmonė, kiekviena nauja gamykla padidina Vakarų motyvaciją užtikrinti, kad čia nelįstų okupantai.
N. Mačiulis pritartų tam, kad papildomas gynybos finansavimas būtų didinamas pakėlus pridėtinės vertės (PVM) mokestį.
„Taip, susimokės visi, kurie čia gyvena ir vartoja, daugiausiai susimokės tie, kurie vartoja daugiausiai. O žinote, kas dar labiau sumažintų perkamąją galią? Orkų tankai Konstitucijos prospekte.“
Tuo metu ekonomistas Raimondas Kuodis mano, kad papildomam gynybos finansavimui netiktų nei didesnis PVM, nei didesnis gyventojų pajamų apmokestinimas, nei didesnis pelno mokestis, nei pinigų skolinimasis.
Jo nuomone, reikėtų labiau apmokestinti „mišrias“ gyventojų pajamas, nesusijusias su darbo užmokesčiu.
„Kas sudaro tas „mišrias“ pajamas? Didele dalimi tai – „legalus šešėlis“. <...> Žmonių kalba – „gyvulių ūkis“. Vienas kurių ką tik protestavo traktoriais.
Tad tai – vėl gera proga bent po šiaudą Seiman grąžinti mokesčių reformą. Tai būtų daug teisingiau, nei lupti daugiau iš ir taip daug mokančių. Kas ir yra pirmieji trys variantai, partijų svarstyti šiandien“, – įsitikinęs R. Kuodis.
