Lietuvos saulės energetikos asociacijos duomenimis, saulės jėgainės yra efektyvus ir patogus būdas sutaupyti išlaidas elektrai: jos įrengimo kaštai yra padengiami per septynis metus, o elektrą gyventojai toliau gauna nemokamai. Nors daugelis gyventojų vis dar kritiškai žiūri į atsinaujinančių priemonių diegimą daugiabučiuose, tai – ilgalaikė investicija, kadangi saulės moduliai net ir po 25 metų išlaiko 90 proc. galios.
Paskaičiuokime – vidutiniame daugiabutyje gyventojai bendroms reikmėms sunaudoja apie 3000 kWh elektros energijos. Lietuvos klimato sąlygomis, 1 kW saulės elektrinė per metus pagamina apie 1000 kWh elektros. Tai reiškia, kad namui reikia 3 kW galios elektrinės, kurios galutinė kaina su montavimu siekia apytiksliai 3-4 tūkst. Eur.
Lietuvos saulės energetikos asociacijos informacija rodo, kad tokią elektrinę įsirengti nesudėtinga, ją nesunkiai sumontuos bet kuri profesionali saulės sistemų montavimu užsiimanti įmonė. Dažniausiai ši įmonė ir apsiima prižiūrėti elektrinės veiklą – kartą per metus patikrina kabelius ir jungtis, patikrina, ar normaliai veikia kontaktai bei įtampos keitiklis. Šiuos darbus gali atlikti kiekvienas elektrikas, kuris yra susipažinęs su saulės elektrinėmis.
Verta įsidiegti ir kitas priemones
„Renovuojant daugiabutį ir nusprendus įtraukti saulės jėgainės statymą, rekomenduojame neapsiriboti tik vienu atsinaujinančios energijos šaltiniu – kartu galima įsidiegti ir šilumos siurblį, kurio darbui bus naudojama jėgainės pagaminama elektra. Tai – dažnai praktika, nes šis variantas yra ekonomiškai naudingas – gyventojams sumažėja tiek mokesčiai už šildymą, tiek ir už elektrą“, – teigia Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) direktorius Vytautas Vrubliauskas.
Šilumos siurblys – ekologiškas įrenginys, kuris į aplinką neišskiria jokių teršalų. Iš aplinkoje esančio šilumos šaltinio – grunto, vandens arba oro – šilumos siurblio pagalba išgaunama šiluma yra „atiduodama“ daugiabučio šildymo sistemai. Vienas didžiausių šilumos siurblio privalumų – visuomet turimas karštas vanduo. Tai ypač aktualu vasarą, kai kiekvieno miesto šilumos tinklai dėl kasmetinių profilaktinių darbų jį atjungia.
„Atkreipti dėmesį į atsinaujinančius energijos šaltinius šildymui itin skatinami tų daugiabučių gyventojai, kurių namas nėra prijungtas prie centralizuoto šilumos tiekimo. Visgi, tai nereiškia, kad pasinaudoti šia galimybe negali tie daugiabučiai, kurie šilumą gauna centralizuotai. Taip pat primename, kad nusprendus įsidiegti šias aplinkai draugiškas priemones, jums gali būti skiriama papildoma, iki 30 proc. siekianti parama iš Aplinkos ministerijos koordinuojamos Klimato kaitos programos biudžeto lėšų“, – sako V. Vrubliauskas.
Ekologiški sprendimai garantuoja sutaupymus
Alternatyvių energijos šaltinių diegimas dar tik skinasi kelią renovacijoje – kai kurie gyventojai nedrįsta rinktis šių priemonių, nes nėra įsitikinę jų nauda. Vis dėlto, remiantis APVA turimais duomenimis, šalyje nemaža dalis augiabučių jau yra įsidiegę vieną ar kitą priemonę.
„Pavyzdžiui, Marijampolėje esantis daugiabutis, kuris 2019 m. buvo pripažintas vienu geriausių renovacijos projektų šalyje, yra įsidiegęs geoterminio šildymo sistemą. Atnaujinus gyvenamąjį namą ir įdiegus šią sistemą, energijos poreikis daugiabutyje sumažėjo apie 80 proc., todėl gyventojai tikrai įvertino visapusiškai atnaujinto daugiabučio privalumus“, – apie gerąsias praktikas pasakoja APVA direktorius.
Jis pabrėžia, kad „žalios“ energijos naudojimas – ne tik finansainė nauda gyventojams, o ir reikšmingas indėlis į kovą su klimato kaita. Skaičiai kalba patys už save – po senų ir energiškai neefektyvių daugiabučių modernizavimo jų energinis efektyvumas vidutiniškai padidėja daugiau nei 60 proc., o tai lemia ženkliai mažesnes CO2 emisijas.
„Nepamirškime ir paskutinio šildymo sezono – jo metu nemaža šalies gyventojų dalis gavo labai dideles sąskaitas, ypač tie, kurie gyvena senos statybos neatnaujintuose daugiabučiuose. Renovacija leis sumažinti išlaidas šildymui, o atsinaujinančių šaltinių įdiegimas suteiks gyventojams nepriklausomybę gamintis nemokamą elektros energiją“, – primena V. Vrubliauskas.
Šiuo metu Lietuvoje vykdoma daugiau nei 670 daugiabučių modernizavimo darbai už daugiau kaip 300 mln. eurų. APVA neseniai baigė vertinti paskutinio aplinkos ministro kvietimo daugiabučiams atnaujinti paraiškas, iš kurių, po vertinimo, 784 paraiškos daugiabučiams renovuoti buvo pripažintos kaip tinkamos. Tikimasi, jog dalyje iš jų bus planuojama įdiegti alternatyvius energijos šaltinius, kurie prisidės prie klimato kaitos mažinimo ir sveikesnės aplinkos kūrimo šalyje.
Straipsnių serija „Renovacija mažina klimato kaitą“ skaitytojus plačiau supažindins su renovacijos galimybėmis, siekiant prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.
