Daugelis to nežino: štai kiek laiko darbe galite nedirbti ir gauti algą

Tačiau gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi kitokia realybe – darbdaviai neleidžia ne tik ramiai pavalgyti, bet ir apskritai bent kiek atsipūsti.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Atskleidė, kiek pinigų uždirba ir išleidžia Lietuvos jaunimas: daugelis daro 1 klaidą

Būsto paskola be pradinio įnašo – jau įmanoma? Štai ką siūlo

Sveikatos draudimas: kodėl vieni moka ir 100 eurų daugiau, nors gauna tą patį?

„Darbas biure. Kreivai pažiūri, jei dažniau nei kas dvi valandas nuo kompiuterio atsitrauki, pvz., kavos ar į tualetą. Apie rūkymo pertraukėles net nekalbu – parūkyti gali tik po darbo“, – pasakojo vilnietis Paulius.

„Kartais taip sustagarėji sėdėdama, kad norisi tiesiog prasieiti ar atsilošus užsimerkti keliomis minutėms. Bet darbų ir susitikimų būna tiek, kad vos į tualetą spėji nubėgti“, – skundėsi vilnietė Akvilė.

Kokia pietų pertrauka priklauso darbuotojams?

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teigimu, pertraukų trukmę, pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo teisės normos ir darbo dienos (pamainų) grafikai. 

Vadovaujantis kontoros „Verum“ partneris ir advokatas Mindaugas Šimkūnas vardija, kad darbo dienos (ar pamainos) metu darbuotojui turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti, fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį ir specialiosios pertraukos.

Advokato aiškinimu, pietų pertrauka turi būti suteikta ne vėliau kaip po 5 darbo valandų, tačiau paprastai ji suteikiama po 4 val., įprastą 8 darbo valandų darbo dieną dalindama „iki pietų“ ir „po pietų“.

VDI pabrėžia, kad pietų pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu 30 min. ir negali būti ilgesnė kaip 2 val., nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo.

„Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę. Jeigu darbuotojas dėl gamybos sąlygų ar darbų pobūdžio negali palikti darbo vietos, pasiimti pertraukos pavalgyti ir pailsėti, jam turi būti suteikiama galimybė pailsėti ir pavalgyti darbo laiku.

Tokiu atveju poilsiui ir pavalgymui skirtas laikas turi būti įskaičiuotas į darbuotojo bendrą darbo laiką ir apmokamas darbo užmokesčiu“, – aiškino inspekcijos atstovai.

Pertraukos dirbant prie kompiuterių

Pasak M. Šimkūno, dirbantiems profesinės rizikos sąlygomis, dirbantiems sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą dar turi būti suteikiamos specialiosios pertraukos.

VDI nurodo, kad su kompiuteriu dirbančio darbuotojo darbą darbdavys privalo suplanuoti taip, kad, kasdien dirbant prie monitorių, būtų periodiškai daromos pertraukos, įskaitomos į darbo laiką, arba būtų keičiama veikla, sumažinant darbo prie monitoriaus krūvį.

„Nepertraukiamai dirbti prie kompiuterio galima ne daugiau kaip 1 val. Dirbant 8 val. darbo dieną, penkios specialios 10 min. trukmės pertraukos nustatomos po 1 val. nuo darbo su kompiuteriu pradžios.

Dirbant 12 val. darbo dieną (40 val. darbo savaitę), specialios pertraukos pirmosioms 8 val. nustatomos pagal 8 val. darbo pamainos režimą, o likusias 4 val. po kiekvienos darbo valandos daroma 15 min. pertrauka“, – dėstė inspekcija.

Taigi kompiuteriu dirbantiems darbuotojams suteikiamos pertraukos, įskaitomos į darbo laiką, turi trukti nuo 5 iki 10 minučių.

Tiksli pertraukos trukmė, atsižvelgiant į darbo pobūdį ir įgyvendinamas darbuotojų nuovargio šalinimo ar mažinimo priemones, gali būti nustatoma įmonės kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse, darbo sutartyse, pridūrė VDI.

Specialios pertraukos darbuotojams

VDI pamini, kad per 8 val. darbo dieną (pamainą) daliai darbuotojų taip pat priklauso specialios pertraukos, kurių bendra minimali trukmė turi būti ne mažesnė kaip 40 min.

Esant kitai darbo dienos (pamainos) trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.

„Siekiant įvertinti, ar darbuotojui priklauso specialios pertraukos, turi būti atsižvelgta į darbo pobūdį, intensyvumą, darbo sąlygas ir rizikos veiksnius. Pvz., darbas su kompiuteriais, fizinis ar monotoniškas darbas ir pan.“ – komentavo inspekcijos atstovai.

Jie vardija, kad speciali pertrauka turi būti suteikiama ne rečiau kaip kas 1,5 val., kai darbuotojai dirba lauke esant žemesnei kaip –10 ℃  arba aukštesnei kaip +28 ℃ temperatūrai.

Taip pat darbuotojams dirbant nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra yra žemesnė kaip +4 ℃.

Pasak VDI, specialios pertraukos priklauso ir tuomet, kai:

• dirbama profesinės rizikos sąlygomis;
• dirbamas sunkus fizinis ar didelės protinės įtampos reikalaujantis darbas;
• pagal profesinės rizikos vertinimo rezultatus darbuotoją veikia bent vienas profesinės rizikos veiksnys, kurio dydis viršija nustatytąjį.

Šiais atvejais, pašnekovų aiškinimu, speciali pertrauka turi būti suteikiama tokios trukmės ir tokiu dažnumu, kad veiksmingai prisidėtų prie darbuotojų sveikatos ir darbingumo išsaugojimo, atsižvelgiant į profesinės rizikos dydį ir pobūdį, bet ne rečiau kaip kas 1,5 val.

„Kadangi (specialios pertraukos – aut. past.) gali būti suteikiamos ir dažniau, tai minimali 40 minučių specialių pertraukų trukmė gali būti išskaidyta kas vieną darbo valandą po 5 minutes“, – priduria M. Šimkūnas.

Jo aiškinimu, šių pertraukų tikslas – išsaugoti darbuotojų darbingumą, gerinti darbo našumą ir kokybę, apsaugoti darbuotojus nuo nuovargio ar pervargimo, kad būtų išvengta profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe, mažėtų galimas kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių poveikis.

Nesuteikiant pertraukų, darbdaviams – baudos 

Advokatas pabrėžia, kad visus šiuos minimalius pertraukų reikalavimus darbdavys privalo išlaikyti. Taigi, jei, pvz., darbdavys neleistų pasinaudoti minimalia pusės valandos pietų pertrauka, jis būtų baudžiamas administracine bauda už darbo įstatymų pažeidimą.

VDI įspėja, kad už darbo įstatymų ar darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 240 iki 880 eurų. Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 900 iki 1 400 eurų.

Inspekcija nurodo – jei darbdavys pažeidžia įstatymų nuostatas ir nesuteikia priklausančių pertraukų, darbuotojas turi teisę kreiptis į VDI teritorinį skyrių su rašytiniu skundu.

Skundą (pagal patvirtintą pavyzdinę formą) galima:

• siųsti paštu;
• atsiųsti elektroniniu paštu [email protected];
• užpildyti prisijungiant prie EPDS;
• atvykus į VDI skyrius galima vietoje užpildyti formą, taip pat prireikus gauti konsultaciją.

Jame turi būti nurodomas skundžiamo darbdavio pavadinimas, tikslus adresas, darbuotojo vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys, gyvenamoji vieta ir galimi darbo įstatymų pažeidimai.