Ekonominės krizės pasekmės stipriai veikė darbo rinką. Tai ypač išryškėjo paskutinįjį 2008 metų ketvirtį, blogėjant ekonominei situacijai ir pasipylus pranešimams apie grupės darbuotojų atleidimus, skelbia Lietuvos darbo birža.
Augo darbo biržose besiregistruojančių darbą praradusių asmenų skaičius. Per 2008 metus į teritorines darbo biržas kreipėsi 241 tūkst. darbo ieškančių asmenų, kas yra beveik trečdaliu daugiau negu 2007 metais. Tuo tarpu darbo pasiūlymų skaičius mažėjo.
2008 m. į šalies teritorines darbo biržas ieškodami darbo kreipėsi beveik 241 tūkst. asmenų. Tai per 29 proc. daugiau negu 2007 metais.
Daugiausia ieškančių darbo asmenų į teritorines darbo biržas kreipėsi paskutinįjį 2008 m. ketvirtį - 73,6 tūkst. Per I-III ketvirčius besikreipiančių buvo beveik trečdaliu mažiau. Didžiausias per mėnesį įregistruotų asmenų skaičius užfiksuotas gruodį – 28,2 tūkst.
Daugiausia tokį augimą įtakojo dėl nepalankių ekonominių sąlygų, įmonių bankrotų bei reorganizacijos atleisti darbuotojai. 2008 m. gauti 135 pranešimai apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus, apie atleidimus įspėti 7 tūkst. darbuotojų. Pusė visų įspėjimų gauti IV ketvirtį.
Padėta įsidarbinti per 122 tūkst. asmenų
Darbo biržai didelį dėmesį skiriant tarpininkavimui įdarbinat ir operatyviam darbo vietų užpildymui, darbą susirado 122 tūkst. ieškančių darbo asmenų, tai yra 9,5 proc. daugiau negu 2007 metais.
Apie 89 proc. įdarbintųjų gavo nuolatinį darbą. 70 proc. įsidarbino kvalifikuotais darbininkais ir specialistais. Tarp jų daugiausia pardavėjų, virėjų, dažytojų, vadybininkų.
Beveik 16 tūkst. bedarbių 2008 metais pradėjo veiklą įsigiję lengvatinius verslo liudijimus.
Darbo jėgos paklausa mažėja
2008 metais buvo įregistruota apie 120 tūkst. laisvų darbo, iš jų apie 88 proc. buvo skirtos nuolatiniam įdarbinimui. Darbo pasiūlymų skaičius, palyginti su 2007 metais sumažėjo apie 17 proc.
Ypač ryškus darbo jėgos paklausos mažėjimas buvo spalio – gruodžio mėnesiais. Pirmus devynis 2008-ųjų metų mėnesius darbo birža savo duomenų bazėje kiekvieną mėnesį turėjo po 19 tūkst. darbo pasiūlymų, o spalio – gruodžio mėnesiais jų sumažėjo iki 12 tūkst. Mažiausiai laisvų darbo vietų buvo registruota gruodžio mėn. – apie 10 tūkst.
2008 metais ne tik mažėjo laisvų darbo vietų skaičius, bet ir buvo fiksuoti ryškūs pasikeitimai laisvų darbo vietų struktūroje. Šiuos pasikeitimus be sezoninių skirtumų labiausiai įtakojo ekonominė situacija. Spalio mėnesį beveik tris kartus sumažėjusi darbo jėgos paklausa statybose buvo stojančių statybų pasekmė. Metų pradžioje laisvos darbo vietos statybose sudarė apie 12 proc. visų laisvų darbo vietų, ketvirtą ketvirtį jau nesiekė 10 proc. Taip pat mažėjimas fiksuotas ir pramonėje nuo 22 iki 20 proc.
Darbo biržos klientai – 121 tūkst. ieškančių darbo asmenų
Į darbo biržą besikreipiant daugiau netekusių darbo asmenų ir mažėjant galimybėms įsidarbinti augo ir nedarbo rodikliai. Šių metų sausio 1 d. darbo biržoje buvo registruota 121,3 tūkst. ieškančių darbo asmenų, iš jų bedarbio statusą turėjo 95 tūkst.
Palyginti su 2008 m. sausio 1 d., ieškančių darbo asmenų skaičius išaugo trečdaliu. Nemažų pokyčių buvo ir bedarbių struktūroje. Apie 80 proc. per metus išaugo darbo biržoje registruotų jaunų iki 25 metų amžiaus asmenų ir vyrų skaičiai. Tuo tarpu bedarbių moterų skaičius augo 8 proc.
Teritorinėse darbo biržose įregistruoti asmenys šių metų sausio 1 d. sudarė 5,7 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. Per metus nedarbas Lietuvoje išaugo 1,4 proc. punkto. Toks pat nedarbas buvo registruotas 2005 metų rugsėjį.
Ieškančių darbo vyrų dalis tarp darbingo amžiaus vyrų per metus išaugo nuo 3,4 iki 5,9 proc. ir pralenkė moterų nedarbo rodiklį. Moterų nedarbas sausio 1 d. buvo 5,5 proc. Vyrų nedarbas buvo aukštesnis už moterų 2000 – 2001 metais.
Teritoriniai nedarbo skirtumai
Išlieka dideli teritoriniai nedarbo skirtumai. Sausio 1 d. didžiausia darbingo amžiaus gyventojų dalis buvo registruota Akmenės r. (10,9 proc.), Druskininkų (10,8 proc.) ir Ignalinos r. (8,9 proc.) savivaldybėse. Šios teritorijos išlieka tarp aukščiausio nedarbo teritorijų ištisus metus. Mažiausia ieškančių darbo asmenų buvo tarp Elektrėnų (2,1 proc.), Neringos (2,2 proc.) ir Trakų r. (2,7 proc.) savivaldybių darbingo amžiaus gyventojų.
Iš didžiųjų šalies miestų mažiausias ieškančių darbo asmenų procentas buvo Kaune (4,3 proc.), didžiausias - Panevėžyje (7,4 proc.).
Net 33 šalies savivaldybių teritorijose darbo biržoje registruotų darbingo amžiaus gyventojų dalis buvo didesnė už vidutinę šalyje.