Sausį net 40,4 proc. (2,8 tūkst.) didėjo aktyvios darbo rinkos politikos priemonių paklausa nei praėjusių metų gruodį. Populiariausias išliko įdarbinimas subsidijuojant – 23,8 proc. arba daugiau nei tūkstantis dalyvių. Parama mokymuisi buvo antroje vietoje: ją pasirinko 969 Užimtumo tarnybos klientai, o, palyginti su gruodžiu, paklausa išaugo 55,3 proc.
„Vis daugiau Užimtumo tarnybos klientų apsisprendžia įgyti profesiją arba persikvalifikuoti, nes darbo rinkai reikia naujų profesinių įgūdžių įgijusių darbuotojų. Pastebime, kad daugiau darbo ieškančių asmenų renkasi aukštą pridėtinę vertę kuriančias mokymo programas. Persikvalifikavimas ne tik skatina žmones tobulėti profesinėje srityje, bet ir suteikia galimybę su kvalifikuotos jėgos trūkumu susiduriantiems darbdaviams užpildyti laisvas darbo vietas“, – sakė Užimtumo tarnybos Planavimo ir monitoringo skyriaus vedėja Juratė Stankevičienė.
Labiausiai darbo ieškantys asmenys rinkosi vairuotojo, socialinio darbuotojo ir slaugytojo padėjėjų, apskaitininkų, sandėlio operatoriaus profesijas.
Sausį darbo ieškantys asmenys labiausiai rinkosi vairuotojo, socialinio darbuotojo ir slaugytojo padėjėjų, apskaitininkų, sandėlio operatoriaus profesijas.
Pasak J. Stankevičienės, sausio duomenys patvirtina, kad populiarėja retesnės informacijos ir ryšio technologijos švietimo srities profesijos, grafinio dizaino, duomenų analitiko ir įvairios programavimo mokymo programos.
Įgyti naujų profesinių kvalifikacijų ir kompetencijų daugiausiai panoro Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Ukmergės, Alytaus, Jonavos miestų ir rajonų nedirbantys gyventojai.
Vis dar mažėja jaunimo iki 29 m. registruotas nedarbas. Palyginti su gruodžiu, jis traukėsi 0,2 proc. ir vasario pradžioje siekė 6,8 proc. Mažiausiai darbo ieškančių jaunuolių registruota Šiaulių apskrities Užimtumo tarnybos skyriuose – 4,9 proc., daugiausia – Vilniaus (7,8 proc.).
Registruotas nedarbas labiausiai didėjo Vilkaviškio (1 proc.), Akmenės (0,8 proc.) ir Palangos (0,7 proc.) rajonų savivaldybėse. Lazdijų rajone pirmąjį metų mėnesį nedarbas mažėjo labiausiai – 0,4 proc., nors išliko didžiausias visoje šalyje – 19,3 proc.
Pirmąjį metų mėnesį registruota 4 proc. mažiau laisvų darbo vietų (38,5 tūkst.), palyginti su gruodžiu, kai jų buvo – 40,1 tūkst. Pirmąjį metų mėnesį 58,5 proc. daugiau bedarbio statusu registruotų asmenų pradėjo savarankišką veiklą su verslo liudijimais. Tuo pasinaudojo 11,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų.
Sumažėjo išduodamų leidimų įdarbinti užsieniečius – jų buvo išduota 1,5 tūkst. (66,1 proc.) mažiau. nei gruodį.
