„Aš galėčiau įdarbinti, man trūksta 4 darbuotojų. Esu konservatorius, neturiu nei vieno užsieniečio, stengiuosi išsiversti su lietuviais“, – sako „Jotvainis“ vadovas Romas Vosylius.
Ilgiau nei tris dešimtmečius veikiančios transporto paslaugų įmonės vadovas Romas Vosylius šiuo metu turi 20 vairuotojų, tačiau mielai pasamdytų daugiau. Įmonė stengiasi įdarbinti lietuvius, tačiau tiek lietuvių, tiek užsieniečių vairuotojų paieškos tampa vis sudėtingesnės.
„Mes juos galime įsivežti, bet tai yra apsunkintos sąlygos. Reikia praeiti labirintus susimokėti daugiau pinigų. Su malonumu aš priimu lietuvius ir teikiu pirmenybę lietuviui, bet lietuvių tai nėra. Jų nedaugėja, jaunimas nesirenka šitos specialybės“, – kalba R. Vasylius.
Anot vežėjus vienijančios asociacijos „Linava“, transporto bendrovės per metus supaprastinta tvarka Lietuvoje norėtų įdarbinti iki 30 tūkstančių darbuotojų iš trečiųjų šalių. Tačiau ši užduotis nelengva. Baltarusių, ukrainiečių, rusų, kirgizų, uzbekistaniečių vairuotojai renkasi Lenkiją, o ne Lietuvą. Paskui darbuotojus keliauja ir verslininkai.
„Verslas traukiasi į kitas valstybes, pavyzdžiui, Lenkiją“, – sako „Linavos“ inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba.
„Iš Kauno regiono didžiausios įmonės jau yra išsikėlę. Ne taip, kad čia neliko, bet plėtros jau čia nebėra ir plėtra vyksta Lenkijoje“, – teigia R. Vosylius.
Pastabų turi ne tik vežėjai. Laisvosios rinkos institutas paskaičiavo, kad Lietuvoje supaprastinta tvarka, nuo darbuotojo suradimo iki pirmos darbo dienos, dokumentų tvarkymas gal užtrukti nuo 2 iki 5 mėnesių. Lenkijoje viskas gerokai greičiau. Ukrainietis čia gali dribti jau praėjus 1–2 dienoms.
„Kaimynai pelnosi iš darbuotojų trūkumo ir mokesčiai eina į Lenkiją, tai kodėl mes negalim sukurti, kad mūsų įdarbinimo agentūros galėtų tiesiogiai žmonės įvežti iš Ukrainos, iš Baltarusijos“, – sako darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
„Lenkija yra gretima šalis, kuri yra liberalizavusi savo darbuotojų įsivežimą, tokiu būdu pas juos važiuoja didžioji dalis, nepaisant to, kad atlyginimai Lenkijoje yra mažesnis statistiškai negu Lietuvoje“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Anot verslo atstovų, Lietuvoje dirbti norintys trečiųjų šalių piliečiai yra priversti laukti eilėse prie vizų.
„Jeigu mūsų ambasada arba generalinis konsulatas tvarko vežėjui dokumentus, vairuotojui nuo pusantro kai kada iki 2 mėnesius, kai lenkai, latviai turi savo ambasadas, jie geba susitvarkyti per 2-3 savaites“, – sako A. Burba.
„Konsuliniai skyriai, jeigu išduodamos vizos yra didžiulės eilės, apie 3, 4 mėnesius“, – kalba V. Janulevičius.
„Viena įmonė, kuri turi porą tūkstančių darbuotojų. Jie neturi nei vieno dirbančio užsieniečio, nes yra sudėtinga įsivežti. Kita įmonė davė pavyzdį 200 užsieniečių jiems papildomai sugeneravo 40 milijonų pajamų. Tai yra milžiniški dalykai“, – tikina Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Verslininkai savo problemas aptarė su Seimo pirmininke.
„Yra tikrai objektyvus tiek kvalifikuotų, tiek nekvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Taip, politikai mato šią problemą ir ieškome būdų, kaip atsisakyti bent labiausiai nelogiškų biurokratinių apribojimų“, – komentuoja Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Užimtumo tarnybos atstovai sako, kad sudėtingi barjerai įdarbinant užsieniečius sukurti ne veltui.
„Kvotų įvedimas sudaro galimybė ir sąlygas pirmiausia dirbti Lietuvos respublikos piliečiams“, – sako užimtumo tarnybos atstovė Vaida Kamandulienė.
Esą negalima leisti, kad ukrainiečiams, baltarusiams būtų mokamos mažesnės algos.
„Jeigu mes turime jau Lietuvoje dirbančius žmones, tai mes neturime sukurti paskatų vežti tą patį darbą dirbančius žmones už pigiau. Užsieniečiai šiai dienai uždirba netoli 30 mažiau negu lietuviai dirbantys Lietuvoje“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
„Negali būti skirtingi darbo užmokesčiai trečiųjų šalių ir Lietuvos. Kovojam už vienodus atlyginimus vyrams ir moterims, mes pasirašę krūvas tarptautinių deklaracijų, konvencijų“, – kalba Seimo narys Algirdas Sysas.
Vyriausybė nenori, kad į Lietuvą suvažiuotų pigi darbo jėga, kuri mažina vidutinį atlyginimų dydį. Valdžia artimiausiu metu turėtų pristatyti planą, kaip į Lietuvą prisivilioti aukštos pridėtinės vertės, brangių darbuotojų, kurių Lietuvoje trūksta.
2021-ais metais užimtumo tarnyba išviso išdavė 31 tūkstantį dokumentų leidžiančių Lietuvoje dirbti trečiųjų šalių piliečiams. Tai yra keturis kartus daugiau nei 2020-aisiais.
