• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Po Covid-19 pandemijos dalis darbuotojų dirbti į biurus taip ir negrįžo. O tai patinka ne visiems darbdaviams – tokius darbuotojus jie atleidžia. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) įspėja, kad darbdaviai tam tikrais atvejais turi tam teisę. O darbo paieškos specialistai stebi priešingą tendenciją – vis mažiau žmonių nori dirbti namuose.

Po Covid-19 pandemijos dalis darbuotojų dirbti į biurus taip ir negrįžo. O tai patinka ne visiems darbdaviams – tokius darbuotojus jie atleidžia. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) įspėja, kad darbdaviai tam tikrais atvejais turi tam teisę. O darbo paieškos specialistai stebi priešingą tendenciją – vis mažiau žmonių nori dirbti namuose.

REKLAMA

Tačiau darbuotojai pasakoja, kad dėl skirtingo požiūrio į nuotolinį darbą tenka išeiti ir ieškoti kito darbo.

Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė apskaitos specialistė Rasa pasakojo, kad neseniai išėjo iš darbo.

„Jau kurį laiką nesutariau su vadovu. Ėmė kabinėtis prie mano atliktų užduočių. O galiausiai jis paprašė visą laiką dirbti biure. Nesutikau, nes norėjau dalį darbo laiko dirbti nuotoliu. Tada ir paprašė, kad išeičiau iš darbo, nes jam reikia darbuotojo biure.

Nors mano darbo pobūdis leido dirbti namuose, tačiau vadovui tai nepatiko. Todėl ir parašiau prašymą išeiti iš darbo“, – pasakojo mergina.

REKLAMA
REKLAMA

Ji tikino, kad dauguma įmonių leidžia „ofisiniams“ darbuotojams dirbti nuotoliu.

„Taigi, nors išėjau iš darbo ir į jį grįžti nenoriu, kyla klausimas, ar tikrai darbdavys buvo teisus versdamas mane dirbti biure. Apskritai ar, galima atleisti darbuotojų, jeigu jis nesutinka dirbti biure“, – svarstė Rasa.

REKLAMA

Darbdavys nustato darbo tvarką

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) komentavo, kad nutraukti darbo sutartį galima tik esant teisiniam pagrindui.

Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro darbo pareigų pažeidimą.

Sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje“, – komentavo VDI.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak VDI, darbdaviui, taikant nuotolinio darbo organizavimo formą, tenka ir pareiga nustatyti tokio darbo organizavimo tvarką.

„Joje turėtų būti aptariami visi tokio darbo organizavimo ypatumai, bendravimo su darbuotoju būdai ir (ar) taisyklės, nustatyta prašymų dėl nuotolinio darbo tenkinimo bei atmetimo tvarka, darbo laiko apskaitos taisyklės, darbo vietai keliami reikalavimai, jeigu tokie būtini pagal darbo pobūdį, nustatoma suteikiamų darbo priemonių naudojimo tvarka, dėl tokio darbo patiriamų išlaidų kompensavimas ir pan.“ – vardijo VDI.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atleidimą pripažino neteisėtu

VDI pasidalijo vienu pavyzdžiu, kuomet darbdavys atleido darbuotoją, kuri nedirbo biure, tačiau šis sprendimas buvo apskųstas.

„Lietuvos Aukščiausias Teismas išnagrinėjo bylą, kai darbuotojai dirbant nuotoliniu būdu, darbdavys atšaukė šią galimybę ir pareikalavo grįžti į sulygtą funkcijų atlikimo vietą.

REKLAMA

Darbuotojai toliau dirbant nuotoliniu būdu, darbdavys traktavo tai kaip neatvykimą į darbą ir atleido už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Šiai darbuotojai pavyko įrodyti, kad įmonėje buvo nusistovėjusi nuotolinio darbo praktika, todėl tai nebuvo vertinama kaip neatvykimas į darbą“, – pasakojo VDI.

VDI pastebėjo, kad nesant įmonėje patvirtintos nuotolinio darbo tvarkos ir numatytų nuotolinio darbo ypatumų, teismai vertina susiklosčiusią praktiką.

REKLAMA

Kas gali dirbti nuotoliu?

VDI atkreipė dėmesį, kad darbuotojai gali darbdaviui teikti prašymą dirbti nuotoliu.

„Darbo kodeksas numato nuotolinio darbo prašymų tenkinimo ir atmetimo tvarką. Prašymas dirbti nuotoliu turi būti tvirtinamas, jeigu to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki 8 metų, darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, negalia arba būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį“, – vardijo VDI.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot VDI, kitais atvejais dirbti nuotoliniu būdu skiriama šalių susitarimu. 

„Nors Darbo kodeksas nereglamentuoja kitų darbuotojų prašymų dėl nuotolinio darbo tenkinimo ir atmetimo tvarkos, tačiau tokia tvarka turėtų būti patvirtinta nuotolinio darbo politikoje.

Taigi, nesant nuotolinio darbo susitarimui, darbdavys gali reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbo funkcijas sulygtoje darbo vietoje“, – komentavo VDI.

REKLAMA

Dirbti nuotoliu nori ne visi

Darbo paieškos portalo CVMarket.lt atlikta darbuotojų apklausa parodė, kad šiuo metu dirbti nuotoliu galėtų 53 proc. Lietuvos dirbančiųjų.

„Galimybė dirbti neužsukant į biurą skiriasi priklausomai nuo ūkio šakos. Štai IT sektoriuje iš namų galėtų darbuotis net 73 proc. dirbančiųjų. Marketingo, reklamos ir viešųjų ryšių bei finansų ir buhalterijos sektoriuose šis rodiklis siekia 72 proc.

REKLAMA

Tačiau tradicinės ekonomikos sektoriai, tokie kaip pramonė ir gamyba, nėra pritaikyti darbui nuotoliu. 73 proc. šios šakos darbuotojų teigė neturintys galimybės dirbti iš namų. Tik darbo vietoje gali dirbti ir 52 proc. prekybos bei sveikatos apsaugos sektorių darbuotojų“, – vardijo CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė.

Tačiau, kaip parodė apklausa, iš namų dirba ne visi, kuriems tai leidžiama.

„Kiekvieną darbo dieną namuose ar už biuro ribų dirba 46 proc. respondentų. Keletą dienų per savaitę iš namų dirba 39 proc. apklausos dalyvių. Beje, pramonėje ir gamyboje tokių buvo 55 proc., o apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje – 50 proc.

Gana nedidelė dalis respondentų renkasi iš namų dirbti tik nedidelę laiko dalį. 5 proc. pakanka vieno karto per savaitę, 2 proc. – keleto kartų per mėnesį, o 1 proc. renkasi darbą iš namų tik kartą kitą per visus metus“, – komentavo R. Tatarėlytė.

tv3.lt

Nei tu žinai kiek kas krūvio gauna nei tau aiškint. Kai kurie žmonės ir iš namų prie kompiuterio dirbdami ant tiek apkrauti, kad į tuliką nueiti netiri akimirko.
Dirbti namuose galima tik mažų įmonių buhalteriams, didelių įmonių "apskaitos specialistams" būtina dirbti įstaigoje, o ne durnių volioti namuose.
Tai liečia ir visus kitus aptingusius per plandemiją.
Mes puikiai matome, kad valstybinių įstaigų tokių kaip SODRA, VMI, VLK, TLK, užimtumo tarnyba, savivaldybės, seimo, prezidentūros, ministerijų darbuotojai iš tiesų turi darbo per mėnesį vienai savaitei, o ką daryti likusias dienas. Tad darbas iš namų idelus variantas, tiesiog atostogauji ir nereikia imituoti darbo. O į darbą ateini per mėnesį keletą dienų ir pasidirbi viso mėnesio darbą. Kur geriau berasi. Tačiau vis dar dejuoja, kad už nieko neveikimą mokami per maži atlyginimai. Jei jau taip blogai, tai ko sėdi įsikibusios savo darbo vietos. Pasirodo, kad iš tiesų darbas valstybės tarnyboje yra aukso gysla ir niekas nenori užleisti savo darbo vietos.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų