„Emploera“-„GoDoJob“ vykdančioji direktorė Irena Šiurkė skaičiavo, kad, palyginti su pernai, šiemet vasarą laisvų darbo vietų sumažėjo.
„Užimtumo tarnybos duomenimis, vertinant darbdavių pasiūlymus, birželį buvo galima rinktis iš 16,5 tūkst. registruotų laisvų darbo vietos pasiūlymų ir, palyginti su geguže (19,7 tūkst. laisvų darbo vietų), pasiūla yra susitraukusi 3,2 tūkst. arba kiek daugiau nei 16 proc.“ – komentavo specialistė.
Anot jos, darbo pasiūlymų skaičius priklauso įmonių veiklos sričių.
„Vertinant laisvų darbo vietų pasiūlą pagal pagrindinę įmonės veiklos rūšį, vienintelės sritys, kuriose laisvų darbo vietų registruota daugiau birželį nei gegužę – švietimas (1050, kai gegužę – 865), žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė – 543 (kai gegužę – 471) bei viešasis valdymas ir gamyba – 186 (kai gegužę – 177).
Skaičių didėjimui įtakos turi ir pats sezonas žemės ūkio, miškininkystės darbuose bei švietimo srityje – pasiruošimas naujiems mokslo metams bei per mažas atitinkamos srities specialistų laisvumas ir apskritai didelis trūkumas tokio rango specialistų darbo rinkoje“, – atkreipė dėmesį specialistė.
I. Šiurkės teigimu, palyginti su geguže, birželio mėnesį laisvų darbo vietų skaičius mažėjo beveik visuose sektoriuose.
„Birželį registravusius daugiausiai laisvų darbo vietų, galima paminėti administracine ir aptarnavimo veikla (2943), didmenine ir mažmenine prekyba (2873), apdirbamąja gamyba (2436), transporto ir saugojimo (1652) veikla užsiimančias įmones. Mažiausiai laisvų darbo vietų registruota kasybos ir karjerų eksploatavimo bei elektros, dujų ir garo tiekimo veiklas vykdančiose įmonėse (atitinkamai 30 ir 67)“ – komentavo personalo specialistė.
Darbuotojų vis tiek trūksta
Panašiomis įžvalgomis dalijosi ir įdarbinimo bendrovės „Biuro Baltic“ vadovas Jurgis Kovas. Jis irgi tikino, kad darbo rinkoje situacija kiekviename sektoriuje vis kitokia.
„Pavyzdžiui, gamybos sektoriuje yra jaučiamas gana didelis aktyvumas. Šiuo metu įmonės ieško sezoninių darbuotojų pakeisti vasarą atostogaujantiems. Daugeliui šio sektoriaus įmonių ruduo yra darbymetis, todėl jau ieškoma papildomų rankų, kas pagamins prekes ir produktus, reikalingus kalėdiniam sezonui.
Vis dėlto, šiuo metu gamybos sektoriuje dirba 16 tūkst. mažiau žmonių nei tuo pačiu metu pernai, nes sektoriuje situacija blogėjo nuo praeitų metų rugsėjo iki šių metų gegužės–birželio“, – komentavo bendrovės vadovas.
Anot jo, tęsiasi aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų gamybos sektoriuje atlyginimų kilimas ir tikėtina, kad jis nesumažės, kol dominuos tam tikrų darbuotojų trūkumas ir bus patrauklių pasiūlymų išvykti.
„Tiesa, pastebime, kad tam tikriems specialistams darbo užmokesčio pasiūlymai jau pasiekė 70–80 proc. siūlomo Vakarų Europoje darbo užmokesčio, todėl vis mažiau specialistų išvyksta dirbti svetur komentavo specialistas.
Prekybos sektoriuje darbuotojų sumažės?
Tačiau, pasak J. Kovo, visai kitokia situacija mažmeninės prekybos sektoriuje.
„Šis sektorius turi aiškų sezoniškumą, ir, nors darbo rinka nebeauga kaip prieš keletą metų, dabar yra pats sezono įkarštis. Netrukus turėtų pradėti mažėti dirbančiųjų, kai sezoninė darbo jėga ir studentai pasitrauks iš darbo rinkos“, – prognozavo darbo rinkos specialistas.
J. Kovo teigimu, dar vienas transporto sektorius jau keletą metų išlieka Lietuvos darbo rinkoje sparčiausiai augančiu.
„Tačiau didelė šio augimo dalis apeina vietinę darbo rinką, nes dauguma transporto sektoriuje dirbančių – tolimųjų reisų vairuotojai atvykę iš Rytų. Jei anksčiau dominavo Ukraina, Baltarusija, šiuo metu vis daugiau vairuotojų atvyksta iš Indijos, Nepalo, Filipinų ar kitų šalių.
Todėl matome, kad ypatingo sulėtėjimo darbo rinkoje nėra. Nedarbo lygis nėra didelis ir didžiuosiuose miestuose darbuotojai turi galimybę rinktis darbo pasiūlymus. Esant dosniai socialinės paramos sistemai ir gana aktyviai darbo rinkai, nėra jokio pagrindo darbo užmokesčio mažėjimui, nes kandidatai yra lankstūs keisti sritį“, – komentavo J. Kovas.
Atostogauja ir darbdaviai, ir darbuotojai
I. Šiurkė pastebėjo, kad ne vienerius metus matoma tendencija, kad paprastai rudeniop ir patys kandidatai tampa labiau suinteresuoti priimti darbo pasiūlymus, o vasarą mažiau svarsto apie judėjimą, atostogauja – laikinai stabdo pokyčius karjeroje.
„Įmonės taip pat kiek pristabdo samdos klausimą ir komandos formavimo procesus palieka daugiau rudeniui (nebent dėl veiklos ir darbų pobūdžio daugiau samdo sezoninius, laikinus darbuotojus). Tad galima daryti prielaidą, kad, kaip ir kasmet, abi pusės suaktyvės artėjant rudeniui“, – komentavo specialistė.
Todėl anot I. Šiurkės, kol kas žmonėms nerandantiems darbo, reikėtų palaukti.
„Keisti sričių tikrai nebūtina, nes tai sezoninės tendencijos, ir specialistai, dirbantys šiose šakose ar tokio profilio darbus, puikiai tą supranta. Žinoma, visada pravartu būti universalesniam, gebėti atlikti skirtingas funkcijas, turėti daugiau kompetencijų ir taip būti konkurencingam darbo rinkoje.
Paskutinės pastebimos tendencijos diktuoja mums būtinybę būti technologiškai išprususiems. Tad pirmiausia, manau, užtenka investicijos į tam tikras papildomas kompetencijas, jei norime likti toje pačioje ar panašioje sferoje, o apie persikvalifikavimą visgi daugiau kalbame tada, kai darbinę sritį norisi pakeisti iš esmės“, – patarė personalo specialistė.
Darbo rinka darbuotojų rankose – atlyginimai augs
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja Viktorijos Tauraitės teigimu, pastaruoju metu girdime, kad ekonomika yra recesijoje, tačiau bendrąja prasme nacionaliniu mastu situacija darbo rinkoje yra sąlyginai palanki darbuotojams.
„Keblesnė situacija pastebima, apžvelgiant darbo rinką tarptautiniu mastu. Remiantis Eurostat duomenimis, šių metų pirmo ketvirčio nedarbo lygis Lietuvoje buvo 7,7 proc., o visoje Europos Sąjungoje jis vidutiniškai buvo lygus 6 proc. Lietuvoje užfiksuotas nedarbo lygis buvo didžiausias tarp Baltijos šalių, Estija – 5,2 proc., Latvija – 6,3 proc.“ – komentavo specialistė.
Pasak jos, tikimasi, kad Lietuvos darbo rinkos situacija turėtų išlikti panaši ir kitais metais.
„Pavyzdžiui, Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet nedarbo lygis turėtų būti lygus 7,8 proc. (Europos Komisija: 6,6 proc.), o 2024 m. – 7,5 proc. (Europos Komisija: 6,5 proc.). Optimistiškesnės pozicijos laikosi Finansų ministerija, kuri prognozuoja, jog šiais metais nedarbo lygis bus lygus 7,3 proc., o 2024 m. – 6,9 proc.
Visgi Europos Komisija yra gana pozityviai nusiteikusi visos Europos Sąjungos kontekste ir prognozuoja, kad šiais metais nedarbo lygis Europos Sąjungoje turėtų būti lygus 6,2 proc., o 2024 m. – 6,1 proc.“ – skaičiavo V. Tauraitė.
Ji pastebėjo, kad darbo užmokesčio augimo kontekste Lietuvos bankas laikosi optimistiškesnės pozicijos.
„Prognozuojama, kad šiais metais darbo užmokestis vidutiniškai turėtų didėti 11,1 proc. (Finansų ministerija: 10,4 proc.), o 2024 m. darbo užmokesčio augimas turėtų būti kiek mažesnis, bet vis tiek turėtų siekti 9,3 proc. (6,3 proc.)“ – sakė V. Tauraitė.
