Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pradėjo įgyvendinti permainas Lietuvos darbo biržos sistemoje. Nuo liepos 1 dienos darbo biržos darbuotojai, tiesiogiai dirbantys su darbo ieškančiais žmonėmis, bus vertinami pagal tiesioginius savo darbo rezultatus – sėkmingai darbintus bedarbius. Už savo pastangas darbo biržos darbuotojai gali tikėtis didesnio atlyginimo.
„Šios naujovės esmę įvardinčiau taip – tai darbuotojų motyvavimo sistema, kai jų veiklos vertinimas tiesiogiai susietas su pasiektais darbo rezultatais. Nuo šiol tie, kurie įdarbins kuo daugiau bedarbių, gaus didesnį uždarbį“, – tvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Tikisi mažinti nedarbą
Ministro D. Jankausko teigimu, užsibrėžtų tikslų pasiekti padeda, kai darbuotojų darbo rezultatams vertinti yra taikoma speciali skatinimo ar vertinimo sistema, kurios esmė – kuo geresnis darbo rezultatas, tuo didesnis atlyginimas.
„Panašiu keliu eina ir Europa, tad mes neturime atsilikti, turime būti modernūs ir šiuolaikiški, lanksčiau prisitaikantys prie modernėjančio pasaulio, žengti koja kojon su naujovėmis, o darbo birža turi būti kuo artimesnė darbdaviams ir darbo ieškantiems žmonėms“, – teigė ministras D. Jankauskas.
Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Balnanosienė atsisakė vertinti naująją sistemą ir teigė, kad darbuotojų veiklos vertinimo modelį bus galima įvertinti tik tuomet, kai pasibaigs pilotinis projektas, t. y. po 6 mėnesių.
Anot jos, nauja sistema leis daugiau dėmesio skirti klientams, tačiau pats darbo pobūdis su darbo biržos klientais nesikeis. I. Balnanosienės teigimu, biržos darbuotojus tokia sistema dar labiau skatins ir motyvuos. „Darbuotojai vykdys savo užduotis daugiau nei iki šiol, skirs daugiau dėmesio klientams ir darbo ieškantiems asmenims“, – tvirtino Kauno darbo biržos atstovė.
Moters įsitikinimu, modelis padidinti į darbo rinką įsitraukiančių žmonių skaičių. Šių metų birželio 1 dieną Kauno darbo biržoje buvo įregistruota 38,9 tūkst. bedarbių, iš kurių 11,8 proc. jaunimas iki 25 metų.
Marijampolės teritorinės darbo biržos direktoriaus Kęstučio Šnipo manymu, sistema bus veiksminga, nes vienas tarpininkas aptarnaus vieną darbdavį. „Darbo biržos darbuotojai bus pasiskirstę pagal darbo veiklos rūšis (žemės ūkis, pramonė, statybos, paslaugos), – pasakojo jis. – Kiekvienas tarpininkas gaus savo užduotis, remiantis paskutinių penkerių metų vidutiniais darbo rezultatais. Viršiję iškeltas užduotis darbuotojai bus skatinami piniginiais priedais.“
Įtrauks norinčius ir galinčius
Gegužės mėnesį Marijampolės darbo biržoje darbo ieškantys asmenys, kurių iš viso buvo 15,6 tūkst., buvo suskirstyti į 4 grupes: pasirengę motyvuoti, nepasirengę motyvuoti, pasirengę nemotyvuoti ir nepasirengę nemotyvuoti.
„Darbo biržos tarpininkai dirbs tik su pirmomis dviem grupėmis, tais asmenimis, kurie yra motyvuoti, – teigė K. Šnipas. – Su nepasirengusiais ir nemotyvuotais dirbs darbo biržos konsultantai, stengsis juos motyvuoti ir jeigu pavyks tai padaryti, bedarbis bus perduodamas tarpininkui ir bus bandoma jį įtraukti į darbo rinką.“
Tokių į darbo rinką patekti ar sugrįžti norinčių ir galinčių asmenų Marijampolės darbo birža suskaičiavo apie 7 tūkst. bedarbių.
Atlikus apklausas buvo nustatyta, jog darbdaviai daugiausiai nusiskundimų turi dėl to, kad jiems yra siunčiami visi bedarbiai neatsižvelgiant į jų kompetencijas. „Turint šias grupes darbo biržos darbuotojai darbdaviams pirmiausiai galės siųsti tuos asmenis, kurie yra pasirengę ir motyvuoti“, – tvirtino K. Šnipas.
Paklausus, kodėl vis dėlto už tokį darbą darbo biržos darbuotojams reikėtų keltis atlyginimus, K. Šnipas teigė, kad tai turėtų motyvuoti tarpininkus aktyviau ieškoti laisvų darbo vietų, ko iki šiol specialistai nedarė. „Anksčiau buvo daromos tik apklausos, o aktyvaus darbo vietų ieškojimo nebuvo“, – teigė Marijampolės darbo biržos vadovas.
Šių metų birželio 1 dieną Marijampolės apskrityje buvo įregistruota 11,5 tūkst. bedarbių.
Pasigedo logikos
Paklaustas, kaip vertina SADM pasiūlytos sistemos veiksmingumą, Vilniuje esančios personalo atrankos bendrovės „Search Group“ vadovas Šarūnas Dyburis teigė, kad viskas priklauso nuo to, kokia yra reali darbuotojų motyvacija.
„Skamba kiek keistai. Be abejo, motyvavimas piniginiais priedais yra naudingas, tačiau valstybiniame sektoriuje šios užduotys yra kiekvieno darbuotojo tiesioginis darbas, – teigė jis. – Motyvuoti papildomai už darbą, už kurį jie gauna nustatytą atlyginimą, mano manymu, nėra visiškai logiška.“
Š. Dyburio manymu, pradedant taikyti tokį darbo biržos darbuotojų veiklos vertinimo modelį, buvo daroma prielaida, kad iki šiol darbuotojai „dirbo atmestinai, o dabar gavę piniginį priedą pradės dirbti geriau“.
„Tai yra tarsi dvigubas atlyginimas už tą patį darbą, kurį jis šiaip ar taip turėtų atlikti“, – sakė „Search Group“ vadovas.
Aukštas šalies bedarbių skaičius, Š. Dyburio manymu, nėra darbo biržos darbuotojų neskatinimo ar nepakankamos jų kvalifikacijos problema.
„Jeigu nebus sudarytos normalios įdarbinimo sąlygos potencialiems darbdaviams, tuomet bet kokios darbo biržos darbuotojų motyvavimo priemonės bus neveiksmingos, – kalbėjo jis. – Jeigu rinkoje nėra paklausos ir darbo vietų, net ir patys geriausi darbo biržos darbuotojai negalės nieko padaryti nei 90 proc. nei 900 proc. priedą.“
Š. Dyburio įsitikinimu, pirmiausiai reikėtų skatinti tuos darbdavius, kurie pasirengę įdarbinti ilgalaikius bedarbius ir kurie kuria naujas darbo vietas.
Planuojama, kad visose teritorinėse darbo biržose prie naujos darbuotojų vertinimo sistemos bus pereita nuo 2013 metų.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2012 metų birželio 1 dieną šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 211,5 tūkst. bedarbių arba 10,2 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Mindaugas SAMKUS
