Galimybė Lietuvai ateityje įsirengti naujosios kartos branduolinius reaktorius dar kovo pabaigoje pristatyta naujojoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) redakcijoje.
„Jų (branduolinių reaktorių – ELTA) pagaminamos elektros kiekis sudarytų iki 20 proc. visos mūsų (elektros energijos – ELTA) energetikos suvartojimo. Kodėl jis reikalingas? Jis stabilizuoja tinklą. Iš kitos pusės visi moksliniai tyrimai rodo, kad 20–30 proc. branduolinės energetikos lemia geriausias kainas elektros energetikos sistemoje“, – Vyriausybės valandoje Seime antradienį kalbėjo Dainius Kreivys.
Tiesa, 2012 metais vykusiame patariamajame referendume gyventojai nepritarė Visagino atominės elektrinės statyboms Lietuvoje.
„Per tą laiką branduolinės technologijos vystosi į priekį (...) Kartu vystosi ketvirta karta (ketvirtos kartos branduoliniai reaktoriai – ELTA), visai kitokio pobūdžio branduolinės technologijos. Vienas pavyzdys – jeigu dabartinės kartos reaktorių apsaugos zona yra 10 kilometrų, tai naujosios kartos zona yra 600 metrų. Kuro struktūra ir saugumo visi komponentai yra skirtingi“, – referuodamas į visuomenės nerimą dėl branduolinės energetikos akcentavo ministras.
Anot ministro, norint ateityje įsirengti tokių naujosios kartos branduolinių reaktorių, politinis sprendimas turės būti priimtas iki 2028 metų. Tokiu atveju, anot D. Kreivio, pirmasis toks 0,5 GW (gigavatų) galios branduolinis reaktorius galėtų pradėti veikti 2038 metais, o likusieji – iki 2050 metų.
Ministras jau anksčiau yra minėjęs, kad ketvirtosios kartos branduolinių reaktorių technologijos ypatumas yra jų aušinimas skysta druska.
Pagal Nacionalinę energetinės nepriklausomybės (NENS) strategiją, Lietuva iki 2030 metų planuoja apsirūpinti elektra tik iš vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių. Šiuo metu atsinaujinanti energija sudaro apie 40 proc. viso sistemos poreikio, daugiausiai – saulės ir vėjo energijos. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, Lietuvoje pagaminamas elektros energijos perteklius patenkintų dalį Europos energijos poreikių, atsiradusių po energetinių resursų importo iš Rusijos sustabdymo. Taip pat strategija numato Lietuvos lyderystę žaliojo vandenilio pramonėje.
