Nuolatinį pasaulinių maisto kainų kilimą lemia vis didėjanti pasaulio populiacija. Žemės gyventojų skaičius jau perkopė 7 mlrd., o itin didelis gyventojų prieaugis tenka besivystančioms rinkoms. Trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu pasaulio gyventojų skaičiaus augimas nesukelia didelių kainų pokyčių, nes maisto kainoms įtaką daro įvairūs kiti veiksniai, tarp jų – ir paskutiniu metu brangstanti nafta.
Kainos ir oro sąlygos
Maisto žaliavų kainoms daugiausiai įtakos turi nenuspėjamos oro sąlygos. Pavyzdžiui, pernai maisto kainas gana stipriai keitė „La Nina“ efektas, dėl kurio nuo 2010 m. gruodžio Australija susidūrė su intensyviomis liūtimis ir potvyniais, o Vidurio Rytų Afriką ir Pietų Ameriką kankino sausros.
Po šių stichijų didžiausias kainų kilimas 2011 m. buvo pastebimas kukurūzų rinkoje (15 proc.). Praėjusių metų rugsėjį kukurūzų kaina, ūgtelėjusi40 proc., pasiekė piką.Tad Brazilija ir Argentina pranešė apie didinamą šios žemės ūkio kultūros pasėlių plotą– po šių naujienų kukurūzų kainos biržose krito.
2012 m. pradžioje kukurūzų kainos vėl pasistiebė 10 proc. dėl baimių, jog Brazilijos ir Argentinos derlių gali sumažinti sausi orai. Žvelgdami į šiuos metus analitikai prognozuoja, kad kukurūzų kainas labiausiai formuos naujienos iš JAV, kuri yra svarbiausia kukurūzų augintoja. Verta pabrėžti, kad didžiausioje pasaulio ekonomikoje kukurūzų atsargos nusirito iki seniai matytų žemumų, tad šios maistinės žaliavos kaina gali jautriai reaguoti į šių metų JAV derlių.
Brangs dešimtadaliu
Viena populiariausių maistinių žaliavų pasaulyje kviečiai pernai pigo beveik 23 proc. dėl itin gausaus derliaus daugelyje regionų, ypatingai Ukrainoje bei Kanadoje. Tiesa, dar šių metų pradžioje kviečių kainos biržose nedrąsiai stiebėsi aukštyn, tačiau šioje rinkoje dominavę pardavėjai neleido kviečių kainoms tvirčiau atsitiesti.
Rinkos dalyviai 2012 m. prognozuoja istoriškai didžiausią kviečių atsargų lygį, tad ryškesnio šios žaliavos brangimo sunku tikėtis. JAV dolerio kurso svyravimai šiemet kviečių kainas veiks tik tiek, kad, priklausomai nuo kurso, kviečius bus patrauklu pirkti Čikagos arba Europos prekių biržose. „Danske“ analitikai tikisi, jog kviečių kaina šiemet nuo dabartinio lygio gali pasistiebti apie 10 proc. ir siekti kiek daugiau nei 7 JAV dolerius už bušelį (35,24 litro).
Cukraus kainos svyruos
Cukraus kainos per pirmus septynis 2011 m. mėnesius buvo šoktelėjusios net iki 30 proc. ir pasiekė visų laikų rekordą. Tiesa, jau gruodžio pabaigoje pasaulio biržose cukraus kainos buvo pakilusios tik 7,5 proc.
„Danske“ banko analitikai tikisi, kad 2012 m. cukraus kainos toliau gali gana smarkiai svyruoti, o nuolatinė kainų kilimo tendencija nėra laukiama. Pasaulinės cukraus produkcijos apimtys turėtų didėti apie 5 proc. (ypač Australijoje, Indijoje, Europos Sąjungoje, Tailande).
Kainos ir energetinės žaliavos
Atskirų maistinių žaliavų rinkose vyrauja savi pasiūlos ir paklausos veiksniai. Kviečių bei kukurūzų kainos priklauso ne tik nuo orų, bet ir nuo energetinių žaliavų kainų. Pastarosios žaliavos naudojamos biodegalams kaip alternatyva iškastinėms. Pavyzdžiui, JAV 40 proc. kukurūzų derliaus suvartojama bioetanolio gamybai. Cukrus taip pat jautriau reaguoja į „juodojo aukso“ rinkos tendencijas. Cukranendrės gali būti naudojamos etanolio gamybai – tai populiaru Brazilijoje, kur per 50 proc. derliaus skiriama kuro gamybai.
Praėjusių metų pabaigoje buvo pastebima dalinė priklausomybė tarp naftos ir kai kurių maistinių žaliavų kainų, tačiau poveikis kainoms išlieka ribotas. Nafta nuo praėjusių metų gruodžio iki šių metų kovo pabaigos pasaulio biržose pabrango daugiau kaip 20 proc., o kukurūzųir kviečių kainos ūgtelėjo apie 10 proc. Verta paminėti, kad praėjusių metų pabaigoje etanolio gamyba buvo rekordiškai išaugusi dėl besibaigiančių mokesčių lengvatų. O šiemet kukurūzų kainoms pakilus, etanolio gamyba gali tapti nepelninga.
Perspektyvos investuotojams
Rinkos analitikai didelių pelnų 2012 m. investuojantiems į pagrindines maisto žaliavas nežada.
Apibendrinus prognozes, prasčiausios perspektyvos piešiamos sojų pupelėms, kurios šiemet jau pabrango apie 10 proc., o ateityje gali mažėti. Grūdinių kultūrų rinkose prognozuojami į dabartines kainas panašūs lygiai. Aktyviai prekiaujantys investuotojai gali pasinaudoti mažiau populiarių žaliavų (cukraus, kakavos) rinkose būdingais didesniais kainų svyravimais.
Didėjant įtampai Irane, auga ir naftos kainų šuolio tikimybė. Vis dėlto sąsajos tarp maisto kainų kilimo dėl brangstančių energetinių žaliavų nereikėtų sureikšminti. Net ir biodegalams naudojamų žaliavų kainų pokyčiai 2011 m. buvo didesni dėl orų poveikio nei dėl brangstančios naftos. Tad ir 2012 m. naftos rinkos pokyčiai darys įtaką maisto kainoms tik iš dalies.
Donatas Šetikas, „Danske“ banko Finansų rinkų departamento dileris
