42 proc. gyventojų sutiktų būsto renovavimui skirti daugiau nei 50 litų per mėnesį, dar penktadalis galėtų skirti tiek, kiek po renovacijos sumažėtų sąskaita už šildymą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.
„Tiek lėšų, kiek gyventojai nori ir gali skirti renovacijai, iš esmės visiškai užtenka vidutinio dydžio daugiabučio namo projektui įgyvendinti, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Skolinimo smulkiam verslui skyriaus projektų vadovė Edita Rimokaitytė. – Gyventojai, pradėję domėtis renovacijos projektais, neretai klaidingai įsivaizduoja, kiek tai jiems kainuos. Sudarius finansinį planą ir išsiaiškinus paskolų teikimo sąlygas paaiškėja, jog renovuoto daugiabučio gyventojai už šildymą per metus sutaupytų tiek, kiek sumokėtų bankui, ar netgi daugiau“.
Būsto atnaujinimo kaina priklauso nuo daugiabučio būklės, namo dydžio bei planuojamų renovacijos darbų. „Swedbank“ patirtis renovacijos projektuose rodo, jog vidutinio 60 kv. metrų dydžio buto gyventojai, pasirašę paskolos sutartį 20 metų, po suteiktos 30 proc. dydžio valstybės kompensacijos, kas mėnesį moka apie 70 litų įmoką, įskaitant palūkanas.
Gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad būtent tiek – nuo 50 iki 100 litų per mėnesį – renovacijai galėtų skirti 31 proc. apklaustųjų, 29 proc. galėtų skirti mažiau nei 50 litų. 9 proc. gyventojų teigia galintys skirti daugiau nei 100 litų per mėnesį, o dar 2 proc. – daugiau nei 200 litų.
Pagal šiuo metu galiojančia tvarką, valstybė teikia 30 proc. dydžio kompensaciją investicijoms į energiją taupančias priemones, o neturintiems savų lėšų gyventojams sudarytos galimybės lengvatinėmis sąlygomis pasiskolinti renovacijai reikiamą sumą su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis.
„Gyventojams svarbiausia – sumažinti sąskaitas už šildymą, o įgyvendinti renovacijos projektai parodo, kad daugiabučio atnaujinimas padeda ne tik sumažinti sąskaitas, bet ir sutaupyti. Renovuotų daugiabučių atstovai teigia, jog net ir tie butų savininkai, kurie iš pradžių į projektą žiūrėjo itin skeptiškai, po renovacijos savo požiūrį pakeitė“, – apie gyventojų lūkesčius pasakoja E. Rimokaitytė.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad palyginus su 2011 m. nuo 21 proc. iki 16 proc. sumažėjo sutinkančių renovacijos sąnaudas padengti savo lėšomis, nuo 28 proc. iki 32 proc. padaugėjo manančių, kad minėtomis sąnaudomis turėtų rūpintis valstybė. 40 proc. apklaustųjų – tiek pat, kiek ir pernai – teigia, jog bent dalį lėšų renovacijai norėtų skolintis iš banko.
Daugiabučių modernizavimo projektus pagal programą „Jessica“ „Swedbank“ finansuoja antrus metus. Banko specialistai gyventojams pataria visais su projekto finansavimu susijusiais klausimais, dalyvauja namų administratorių ar bendrijos pirmininkų organizuojamuose gyventojų susitikimuose, padeda spręsti finansinius būsto atnaujinimo aspektus ir atsako į gyventojams rūpimus klausimus.
