Lietuva jau kurį laiką nuosavą būstą turinčių gyventojų skaičiumi lenkia daugelį europiečių, o būstą nuomotis visam laikui nusprendžia retas lietuvis. Ar išties būstą už paskolą pirkti yra geresnis sprendimas negu ilgalaikė nuoma?
Pasak ekspertų, stiprų lietuvių nuosavybės jausmą lemia tai, kad ilgą laiką gyvenome priespaudoje be teisės turėti privačią nuosavybę, todėl dabar trokštame turėti savo būstą. O tai, kad Lietuvoje būstą turi dar daugiau žmonių negu kitose buvusiose sovietinėse šalyse, aiškinama lietuvišku mentalitetu.
Lietuvoje, „Eurostat“ duomenimis, 2010 m. nuosavame būste gyveno 93,1 proc. gyventojų. Tai yra didžiausias rezultatas iš 14 duomenis apie būsto nuomininkų skaičių pateikusių ES valstybių (žr. lentelę). O oficialiai būstą Lietuvoje nuomojasi vos 6,9 proc. žmonių. Žinoma, svarbus vaidmuo čia tenka ir šešėlinei būsto rinkai, tačiau „Eurostat“ pateikti duomenys atspindi bendras tendencijas – į būsto nuomą kaip alternatyvą nuosavam būstui vis dar nežiūrima.
Bijo įsipareigoti
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinami Vilniuje gyvenantys nuomininkai pripažįsta ateityje vis dėlto ketinantys įsigyti nuosavą būstą.
Vilnietė Jurga su šeima jau keliolika metų gyvena nuomojamame būste – iš pradžių Airijoje, o pastaruosius trejus metus su šeima nuomojasi butą Lietuvoje. „Pirkti būsto už paskolą neketiname – skolindamasis iš banko įsipareigoji ir jau nebegali nuspręsti mesti darbo arba ilgam susirgti, – juokavo moteris. – Be to, mes nenorime imti paskolos bet kokiam namui ar butui, nes ateityje norime pasistatyti savo namą – ekologišką, gražioje vietoje ir su gražiu vaizdu.“
Studentė Martyna butą nuomojasi miesto centre už itin mažą kainą – 150 litų per mėnesį. Mergina taip pat sako neketinanti artimiausiu metu imti paskolos būstui, nes nenori įsipareigoti, kol nėra stabilaus pajamų šaltinio. Tačiau paklausta, ar galėtų visą gyvenimą praleisti nuomojamame bute, nedvejodama atsako: „Tikrai ne, nes noriu gyventi nuosavame būste. Būtų gaila ir už nuomą mokamų pinigų – jau geriau mokėti bankui, nes paskui galiausiai ir būstas atitektų man.“
Abi merginos pripažino, kad būstą nuomojasi nesudariusios sutarties.
Nuomininkų daugėja
Ekspertai sutinka, kad trumpalaikė nauda tarp nuomos ir būsto pirkimo išsimokėtinai yra panaši – mėnesinės būsto paskolos įmokos ir mokestis už nuomą yra beveik vienodi. O mąstant apie ateitį kiekvienam derėtų atsižvelgti į asmeninę situaciją.
„DNB būsto“ direktorius Gediminas Jankauskas svarstantiems, ką geriau pasirinkti, pataria apsvarstyti keletą pagrindinių kriterijų – įvertinti finansinį, psichologinį, stabilumo ir lankstumo aspektus.
„Vienas didžiausių buto nuomojimosi pranašumų yra mobilumas, – kalbėjo pašnekovas. – Besinuomojantys būstą žmonės be didesnių sunkumų gali keisti gyvenamąją vietą. O norintiems psichologinio komforto labiau tiktų nuosavas būstas, nes jį galima įsirengti kaip norite.“ Mėgstantiems stabilumą „DNB būsto“ vadovas pataria imti banko paskolą, nes bankui mokamos palūkanos esą svyruoja mažiau negu nuomos kainos.
Pašnekovas pridūrė, kad Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį besinuomojančiųjų būstą padaugėjo ir panašios tendencijos gali laikytis ateityje.
Centre apsimoka
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis dažniau būstą nuomotis patartų jauniems žmonėms, nes jie idealizuoja gyvenimą nuosavame bute, o jame kurį laiką pagyvenę dažnai supranta, kad norėtų ne tokio buto. Tuomet, eksperto nuomone, parduoti turtą būna sunku, nes būstas – nelikvidi investicija. Gali nutikti ir taip, kad parduoti būtų nenaudinga finansiškai.
Pasak pašnekovo, žiūrint į ilgalaikes sąnaudas būsto paskola atrodo patrauklesnė tuo, kad ją išmokėjęs žmogus tampa turto savininku. Tačiau nuomininkų pranašumas – nereikia mokėti už būsto remontą. „Kaip rodo 2007 metais būsto paskolas pasiėmusių žmonių patirtis, kai kurie jų dabar pardavę butą ne tik negalėtų nusipirkti pigesnio būsto, bet būsto pardavimo suma nepadengtų banko paskolos. Be to, naujos statybos namas atrodo blizgantis dabar, bet po 30 metų, išmokėjus paskolą, jis gali atrodyti nusidėvėjęs“, – pasakojo S. Vagonis.
Daugeliu atvejų sprendimas dėl būsto nuomos ar įsigijimo priklauso nuo situacijos, eksperto teigimu, yra viena bendra tendencija: jei svarstote, ar nuomotis ne prestižiniame miesto rajone 100 – 200 tūkst. litų vertės būstą, ar pirkti butą imant paskolą, ko gero, finansiškai labiau apsimokėtų butą pirkti – mat nuomos mokestis tokiuose butuose yra neproporcingai didelis. O jei svarstote dėl brangesnio buto miesto centre, finansiškai patrauklesnis būdas yra nuoma, nes centre nuomos kainos santykinai yra mažesnės, nei mokama paskolos dalis.
Santykiai nesureguliuoti
Pasak kai kurių specialistų, vienas Lietuvą nuo kitų Europos Sąjungos šalių skiriantis bruožas yra tas, kad Lietuvoje nekilnojamojo turto beveik nenuomoja juridiniai asmenys. G. Jankauskas tokią tendenciją sieja su maža grąža iš nekilnojamojo turto investicijų: „Lietuvoje grąža iš nekilnojamojo turto nuomos siekia 4–5 proc. per metus. Ne mažesnę grąžą galima gauti investuojant į pakankamai saugias finansines priemones. Todėl vystytojai daugiau galvoja, kaip uždirbti iš turto vertės padidėjimo ir orientuojasi į vidutinio laikotarpio projektus.“
S. Vagonis pridūrė, kad juridiniams asmenims masiškai nuomoti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje trukdo didelė mokesčių našta.
„Jeigu juridinis asmuo nuomoja būstą už 1 000 litų, jam grįžtantis likutis yra žymiai mažesnis negu fizinio asmens, nes jis turi sumokėti daugiau mokesčių, – kalbėjo S. Vagonis. – Ne paslaptis, kad didelė dalis fizinių asmenų mokesčių visiškai nemoka. Todėl bendrovėms neįmanoma konkuruoti, jų investicijų grąža yra žymiai mažesnė negu fizinių asmenų.“
Pasak specialisto, Lietuvoje mažą būstą besinuomojančių žmonių skaičių lemia ir teisiškai nesureguliuoti nuomininkų ir nuomotojų santykiai. „Užsienyje nuomininkai nuomojamame būste jaučiasi geriau, ten ir sutartys yra tvaresnės. O Lietuvoje nuomos sutartys trumpalaikės, joms pasibaigus dažnai nuomininkas būna iškeldinamas. Toks nepastovumas žmones gąsdina“, – sakė pašnekovas.
S. Vagonis paminėjo ir tai, kad kai kuriais atvejais nėra ginamos ir savininkų teisės – esą jei nuomotojui reikėtų iškeldinti piktybinius nuomininkus, sunku pasakyti, kaip jie būtų priverstinai iškeldinami – panašūs ginčai galėtų virsti ilgais ir nesibaigiančiais konfliktais.
Naikinti šešėlį – paprastumu
Advokatas Paulius Docka nesutiko, kad Lietuvoje būsto nuomininkai gyvena prastesnėmis sąlygomis negu kitose šalyse – esą praktika rodo, kad dažniau nepalankiose situacijose kaip tik atsiduria būsto savininkai ir problemų kyla, kai reikia juos iškeldinti.
„Visi mano, kad iškeldinti piktybinius nuomininkus galima tik teismo būdu, – aiškino P. Docka, – o jei žmogus bando susitvarkyti pats, pavyzdžiui, pakeisti spyną, į tai žiūrima kaip į nusikaltimą. Teisinis būdas nevilioja, nes teismai Lietuvoje trunka pusantrų metų.“
Pasak P. Dockos, painios fizinių asmenų mokesčio už nekilnojamąjį turtą procedūros yra viena iš priežasčių, dėl kurių Lietuvoje yra didelė šešėlinė būsto nuomos rinka: „Norint sumažinti šešėlinę būsto rinką, mokestis turėtų būti lengvai administruojamas, kad butą nuomojanti močiutė galėtų nueiti į seniūniją, susimokėti mokestį ir paprastai gauti nuomos teisę patvirtinantį dokumentą. Šešėlio traukimas galimas tik paprastumu.“
Faktai: Būsto nuoma ir pirkimas
Šių metų sausį būstui įsigyti išduota paskolų už 212,9 mln. litų.
Dažniausiai būsto paskolas ima žmonės iki 35 metų amžiaus, gyvenantys didmiesčiuose, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys aukštesnes nei vidutines pajamas.
„Eurostat“ duomenimis, 2010 m. Lietuvoje būstą oficialiai nuomojosi mažiausiai iš visų duomenis pateikusių valstybių – 6,9 proc.
Paulius GRINKEVIČIUS
