Ko gero, tai buvo tik laiko klausimas, tačiau naujiena, kad į Lietuvą koją įkelia atkakliausias „Porsche“ konkurentas iš Jungtinės Karalystės, buvo kone geriausias įrodymas, jog Lietuvos automobilių rinka pasiekė tokį lygį, kuriame „Porsche“ nebėra prabangių automobilių segmento viršūnėlėje.
Kaltininkas, vardu „DBX707“
Šeštadienio rytas – ne pats įprasčiausias laikas surengti automobilio pristatymą. Vien jau dėl to, kad kvietimai į tokio pobūdžio renginius atkeliauja darbo dienomis. Vis dėlto, kadangi pristatymą surengė „Aston Martin“, tai galėtume laikyti britiškos markės noru pabrėžti išskirtinumą ir bandymą plaukti prieš srovę. Juk į Lietuvą vos vienai dienai atvykęs „DBX707“ yra vienas greičiausių SUV automobilių, šiandien siūlomų rinkoje – iki 100 km/val. jis gali spurtuoti vos per 3,3 sekundės ir (įsikibkite į klaviatūrą) pasiekti 310 km/val. greitį.
Žiūrint į šiuos du faktus, mintys savaime ima suktis apie šį bei tą aptakaus, prigludusio prie kelio ir nesugebančio pasiūlyti erdvės net mažai kuprinei, ką jau kalbėti apie porą keleivių gale. Tad kai akys žvelgia į masyvų, bet brutaliai agresyvų SUV, sveriantį 2245 kilogramus, „Aston Martin“ inžinierių užfiksuoti parametrai kelia žymiai didesnį įspūdį.
Ypač aukštai iškeltą kartelę leido pajusti ne tik vizualiniai „DBX707“ pokyčiai – apie sportiško SUV subtilybes pasakojo ir visą pasaulį išmaišęs bei prie „Aston Martin“ automobilių kūrimo ženkliai prisidedantis Andy Burgess. Būtent jis buvo tas žmogus, kuris ramiai sėdėdamas „DBX707“ keleivio sėdynėje atskleisdavo vieną ar kitą paslaptį, bei kompanijos tikslus kuriant šį modelį.
Nuo pat pirmųjų akimirkų Lietuvoje viešėjęs specialistas pabrėžė, jog standartinis „DBX“ ir „DBX707“ yra svarbūs daugiau negu vienu aspektu. Pirmiausiai – standartiniu „DBX“ modeliu „Aston Martin“ taikosi konkrečiai į „Porsche Cayenne“, „Audi Q8“ ir „Lamborghini Urus“ vairuotojus. Pastarojo vardas prezentacijos metu buvo minimas ne vieną kartą – ir greičiausiai ne veltui. Agresyvumo, dinamikos ir išskirtinumo skalėje „Lamborghini Urus“ pelno didžiausią skirtingų balų skaičių iš visos „Volkswagen“ grupės trijulės.
Agresyvumas kvadratu
Vertinant vien per išskirtinumo prizmę, tiek standartinis „Aston Martin DBX“, tiek „DBX707“ iškart pelno riebų dešimtuką.
Dauguma išorės pakeitimų atsirado dėl noro padidinti tam tikrų komponentų našumą. Pavyzdžiui, dizaineriams teko iš naujo suprojektuoti priekinį buferį bei sumontuoti horizontalius dienos žibintus, už kurių esančios oro įsiurbimo angos talkina iš anglies-keramikos pagamintiems stabdžių diskams.
Galinėje dalyje, mūsų nuostabai, atsirado realią funkciją atliekantis spoileris bei Formulės 1 įkvėptas galinis difuzorius, kuriame integruoti keturi išmetimo sistemos vamzdžiai. Vadovaujantis elementaria vaizduote, visi šie išvardinti priedai turėjo sugadinti išpuoselėtas „DBX“ formas, tačiau jie suteikė atvirkštinį efektą – visi aksesuarai automobiliui suteikė dar daugiau brutalumo ir įžūlaus žavesio.
Išdidžiai dėvėdamas „DBX707“ simboliką, šis SUV iškart priverčia tikėtis, kad paspaudus centrinės konsolės viduryje esantį variklio užvedimo mygtuką pasijusi nelyg supurtytas mažo žemės drebėjimo. Vis dėlto, iš pradžių pasigirsta tik piktas, kažkur užsklandoje sklindantis V8 variklio urzgimas.
Apskritai, pradėjus važiuoti ir naviguoti didmiesčio gatvėmis nesijauti, lyg vairuotum įrankį, skirtą sudaužyti „Porsche 911 Turbo“ vairuotojų ego į šipulius. Civilizuotumo pamokose „DBX707“ tikrai galėtų būti pirmūnu, tačiau didesnį nuostabą kelia kitkas.
Labiausiai stebina tai, kas nutinka gerokai numynus akceleratoriaus pedalą. Esame vairavę greitus ir galingus automobilius, tačiau kiekvienas akceleratoriaus spustelėjimas tokiame tanke kelia stipresnes emocijas, mat jis greitas ne tik SUV standartais – tai tiesiog pribloškiančiai greitas automobilis. Taškas.
Nors automobilio pagreitis iki 100 km/val. per 3,3 sekundes iššaukia pirmąjį „Vau“, žandikaulį dar žemiau atvipti priverčia tolimesnė veiksmų eiga. Bet kokiomis sąlygomis, bet kokiu greičiu, naudojant bet kurį iš 3 galimų važiavimo režimų („GT“, „Sport“ ir „Sport+“), automobilis tiesiog šauna į priekį ir nesiliauja greitėti. Tikėtina, jog vairuotojas greičiau atleis akceleratoriaus pedalą negu spidometro rodyklė nustos kilti link vis didesnių skaičių.
Variklio generuojama trauka yra begalinė, o naujoji devynių laipsnių automatinė pavarų dėžė šiame modelyje veikia žymiai sklandžiau ir greičiau negu kai kuriuose „Mercedes-Benz“ modeliuose. Verta pažymėti, jog ši transmisija nėra absoliučiai identiška agregatui, kurį galima rasti „Mercedes-Benz“. Šalia sėdėjęs „Aston Martin“ specialistas patikino, jog ji buvo pritaikyta ir patobulinta pagal britų poreikius.
Posūkiai – ne bėda
Lietuva nėra gausiai apdovanota kalnuotomis vietovėmis ar dešimtis kilometrų besivyniojančiais serpantinais, tačiau iš kairės į dešinę ar iš dešinės į kairę vingiuojantys kelio ruožai tikrai nėra retenybė.
Lydimas „Vantage“ ir „DB11“ modelių, naujasis „DBX707“ tikrai turėjo įrodyti esantis ne ką mažiau pranašus už savo atletiškesnius brolius. Dar prieš įsėdant į „DBX707“, iš Jungtinės Karalystės atvykęs „Aston Martin“ specialistas pabrėžė vieną faktą.
Naudojant patį sportiškiausią važiavimo režimą ir įjungus aukštesnę adrenalino pavarą, ypatingai greitame posūkyje „DBX707“ kėbulas pasvyra vos puse laipsnio – arba tiek pat kiek ir lengvesnių, laibesnių bei, teoriškai, labiau viražams trasoje skirtų „Vantage“ ir „DB11“. Net ir turint labai daug entuziazmo, faktiškai išmatuoti šio pareiškimo negalėjome. Kita vertus, parodžius ne vieną posūkį trims „Aston Martin“ modeliams sunku surasti argumentų, galinčių šį faktą paneigti.
Puikiai suprantame, kad lenktynių trasoje skirtumai tarp šių automobilių būtų jaučiami aiškiau, tačiau kasdieniškose situacijose, išskyrus žemesnę sėdėjimo poziciją prie vairo, pabrėžtinų skirtumų tarp „DBX707“ ir ypač „DB11“ nepastebėjome.
Galbūt tai rodo, kur link juda „Aston Martin“, turinti planų pakeisti tokių modelių kaip „Vantage“ komponuotę. Visgi, ši britiška agresija džiugina vien dėl to, jog didžioji dauguma modernių automobilių gamintojų stengiasi šią agresiją sutvardyti ir numalšinti. Ji anaiptol nėra erzinanti ir varginanti, mat didžiausias agresijos šaltinis yra išmetimo sistemos skleidžiamas garsas, automobilio elgesys, greitis ir dinaminės galimybės.
Automobilio dvilypiškumas atsiskleidžia ne tik įjungus „Sport+“ rėžimą. Anksčiau ar vėliau, nuo išmetimo sistemos keliamų vibracijų bagažinėje judantys lagaminai įgris ir vietoje to norėsis naudotis elementariais modernaus automobilio atributais: šildomomis ar ventiliuojamomis sėdynėmis, džiuginančia garso sistema bei lengvu visų įrenginių valdymu.
Laipiojant iš vieno „Aston Martin“ modelio į kitą, matyti, jog „DBX“ buvo sukurtas ne pirminėje, o jau įsibėgėjusios partnerystės su „Mercedes-Benz“ metu. Daugiau prabangą simbolizuojančių elementų, daugiau komforto ir technologinių atributų. Naujumo ir šviežumo skirtumas tarp to kas džiugintų trasoje („Vantage“ ir „DB11“) ir tarp to kas bando pranokti lūkesčius kasdieniniame gyvenime ir trasoje yra pernelyg didelis „DBX“ naudai.
Greičiausiojo titulas – pelnytai
Tad ką ši, nors ir trumpa, pažintis leido sužinoti? Ryžtingas britų ambicijas geriausiai atspindi būtent velniškai greitas „DBX707“.
Jeigu šis modelis galėtų būti indikacija, ko galime tikėtis ateityje, tuomet mūsų laukia nauja didžiulę dozę džiaugsmo teikiančių automobilių karta. Nusiteikite ne ką prastesniam vakarėliui nei prie „Porsche“ ar „Lamborghini“ vairo.
Autorius: Aivaras Grigelevičius/ Automanas.lt
