Keliauti apsipirkti į užsienį – Lietuvoje ne naujiena. Lietuviai tokiems apsipirkimams neretai renkasi kaimyninę Lenkiją, o mūsų kaimynai baltarusiai grupėmis ir po vieną su tuščiais pirkinių krepšiais traukia į Lietuvą. Kalbinti didžiųjų prekybos ir pramogų centrų vadovai neslepia, kad baltarusiai – svarbi pirkėjų grupė, o jų srautas, palyginti su ankstesniais metais, gerokai išaugęs.
Srautai išaugę dvigubai
Vilniaus „Akropolio“ valdytojo Česlovo Urbonavičiaus teigimu, pastaruosius trejus metus pirkėjų iš Baltarusijos skaičius Vilniaus „Akropolyje“ kasmet paauga dvigubai.
„Manau, tai pirmiausia susiję su „Akropolio“ vardo žinomumu ir susiformavusiu įpročiu atvykti apsipirkti ir praleisti laisvalaikį į Lietuvą. Jei prieš porą ar trejetą metų į Lietuvą atvažiuodavo tik patys aktyviausi, kurie dovanas pirkdavo pagal sąrašus ir sau, ir draugams ar kaimynams, tai dabar į Lietuvą jau važiuoja daug daugiau žmonių. Tie, kuriems užpernai ar pernai kažkas prekes atveždavo „pagal sąrašą“, dabar patys lankosi pas mus“, – portalui Balsas.lt sakė Č. Urbonavičius. Anot jo, pastaraisiais mėnesiais pastebima tendencija, kad svečiai iš Baltarusijos į „Akropolį“ jau važiuoja ne tik įsigyti vieną ar kitą daiktą, bet ir pramogauti. Vis daugiau baltarusių ne tik vaikšto po parduotuves, bet ir čiuožinėja, žaidžia boulingą.
„Tikslų svečių skaičių pasakyti būtų sunku, bet vidutiniškai per dieną Vilniaus „Akropolyje“ apsilanko keli šimtai pirkėjų iš Baltarusijos. Darbo dienomis gal kiek mažiau, savaitgaliais – daugiau. Vidutiniškai vienoje parduotuvėje baltarusiai išleidžia apie 500 litų, bet paprastai jie apsilanko keliose jų, tad vidutinis pirkėjo krepšelis gali sudaryti kiek daugiau nei 1000 litų“, – skaičiavo Vilniaus „Akropolio“ valdytojas.
Prekybos ir pramogų centro „Ozas“ direktorė Inga Navickaitė patvirtino, kad baltarusiai apsipirkti iš tiesų traukia į Lietuvą ir renkasi ne tik „Akropolį“, bet užsuka ir į „Ozą“. Jos teigimu, baltarusiai sudaro 85 proc. iš užsienio atvykstančių pirkėjų, jų srautas per praėjusius metus išaugo maždaug du kartus.
„Per praėjusius metus į mūsų šalį atvykstančių ir čia apsiperkančių baltarusių srautus smarkiai koregavo nestabili kaimyninės šalies politinė ir ekonominė situacija. Tai rodo ir mūsų centro duomenys. Vasarą, liepą, kai Baltarusijoje įsivyravo ekonominė suirutė, iš šios šalies atvykstančių pirkėjų skaičiaus augimas buvo mažiausias per visus metus ir sudarė 50 proc., o kitais mėnesiais augimas buvo du kartus didesnis“, – sakė I. Navickaitė.
Pasak jos, nors šventės Lietuvoje baigėsi, šalies sostinėje bei kurortiniuose miestuose pramogaujančių ir apsiperkančių baltarusių šiuo metu ypač gausu. Kadangi Baltarusijoje šventinis laikotarpis tęsiasi dar visą šią savaitę, didžiausio svečių iš kaimyninės šalies srauto prekybininkai tikisi būtent pirmąją sausio savaitę.
„Remiantis išrašytų čekių, su kuriais pirkėjai iš Baltarusijos susigrąžina PVM, statistika, per mėnesį jie sudaro apie 5 proc. visų mūsų pirkėjų. Vidutiniškai jų išleista pinigų suma siekia 500 litų“, – sakė ji.
Baltarusiai „Oze“ daugiausia perka buitinę techniką, rūbus, avalynę, taip pat aksesuarus. Užsukę gausiai apsiperka ir maisto prekių didcentryje „Prisma“.
Perka sezonui, žavisi garsiais prekių ženklais
Č. Urbonavičiaus teigimu, pirkėjus lietuvius nuo baltarusių galima atskirti ir pagal pirkimo įpročius. Lietuviai į „Akropolį“ ateina nusipirkti, baltarusiai – apsipirkti.
„Lietuvos gyventojai, norėdami įsigyti vieną ar kitą prekę, tiesiog ateina į prekybos centrą ir tai padaro, o svečiams iš kaimyninės šalies procedūra sudėtingesnė – reikia gauti vizą, važiuoti šimtą ar daugiau kilometrų. Todėl baltarusio vidutinis pirkinių krepšelis yra daug didesnis – drabužiai, avalynė perkama visam sezonui, neretai viena ar kita prekė įgyjama ir draugams, kaimynams“, – pasakojo Č. Urbonavičius.
Kaip pastebėjo pašnekovas, baltarusiai kaip pirkėjai didesnį dėmesį kreipia ir į prekių ženklus – kuo žinomesnis gamintojas, tuo geriau. Tai ypač ryšku, kai perkama buitinė technika. Anot jo, baltarusių ypač gausu prieššventiniu laikotarpiu, taip pat išpardavimų metu.
„Lapkričio, gruodžio, sausio mėnesiais pirkėjų skaičius iš Baltarusijos išauga, bet tai natūralu – apsipirkti tada ateina ir daugiau lietuvių, bet turime ir nuolatinių pirkėjų, kurie apsipirkti atvažiuoja ir po 3-4 kartus per metus“, – tikino Č. Urbonavičius.
„Ozo“ direktorė I. Navickaitė teigė, kad baltarusiai išlaidesni pirkėjai nei lietuviai, bet tai lengvai paaiškinama.
„Mūsų prekybos centre apsilankantys baltarusiai paprastai į Lietuvą atvyksta pailsėti bei apsipirkti. Natūralu, kad jų išlaidos didesnės nei dažnai į mūsų prekybos centrą užsukančių vilniečių ar miesto svečių. Be to, baltarusiai pas mus randa prekių, kurių nėra jų šalyje. Turėdami galimybę jų įsigyti, negaili joms pinigų“, – kalbėjo ji.
Apsipirkimo vietą nulemia geografinė padėtis ir kalbos žinios
Vilniaus „Akropolio“ valdytojas Č. Urbonavičius, paklaustas, kodėl baltarusiai pirkiniams renkasi būtent Lietuvą, išskyrė kelias priežastis.
„Matyt, Lietuvos prekybos centruose yra daugiau prekių. Aišku, svarbu ir tai, kad Lietuva geografiškai yra šalia – važiuoti į Vilnių yra kur kas paprasčiau ir pigiau nei, pavyzdžiui, į Vokietiją, Italiją ar Britaniją. Dar vienas Lietuvos pliusas yra tai, kad pirkėjai iš kaimyninės šalies gali čia nesunkiai susikalbėti gimtąja kalba“, – Lietuvos, kaip patrauklios šalies apsipirkti, privalumus vardijo Vilniaus „Akropolio“ valdytojas.
Jis pastebėjo, kad baltarusiai apsipirkimams dažniau renkasi Vilnių. Vasarą, kai nemažai jų važiuoja į Lietuvos pajūrį, išauga pirkėjų iš Baltarusijos skaičius ir Klaipėdos „Akropolyje“.
„Kita vertus, Klaipėdoje dažnai apsiperka Kaliningrado srities gyventojai, o, pavyzdžiui, Šiaulių „Akropolyje“– svečiai iš Latvijos, ypač pasienio rajonų, kuriems Šiauliai yra arčiau nei Ryga“, – sakė Č. Urbonavičius.
Baltarusių pirkėjų ieško tikslingai
Prekybos centro „Europa“ vadovė Gintarė Urnevičienė taip pat pastebėjo, kad baltarusių pirkėjų srautai centre auga, bet juos paskaičiuoti galima tik apytiksliai, pagal tai, kiek iš jų kreipiasi susigrąžinti PVM mokesčių.
„Mes žinome iš savo nuomininkų, kad baltarusių srautas yra, jis 2011 metais didėjo, bet tikslių duomenų ir jų išleidžiamų sumų negalėčiau pasakyti. Galiu tik pasakyti, kad baltarusiai yra viena iš mūsų tikslinių auditorijų“, – sakė centro vadovė.
Ji pasakojo, kad orientuojamasi į vidutines ir aukštesnes nei vidutinės pajamas gaunančius baltarusių pirkėjus, kurie viliojami specialiais pasiūlymais.
„Esame jiems paruošę specialų pasiūlymą, kurio esmė yra pakankamai didelė pridėtinė vertė. Jeigu baltarusis pas mus išleidžia ne mažiau 1 tūkst. litų, mes jam duodame tam tikrą dovaną. Vasarą mes reklamavomės Baltarusijos spaudoje ir specializuotuose leidiniuose. Iki šiol yra tokių atvejų, kad baltarusiai dar iš vasaros sezono atsineša žurnalą, kuriame rado mūsų pasiūlymą ir kreipiasi į mūsų informacijos centrą būtent dėl to specialaus pasiūlymo paketo, kurio esmė „pirk už tam tikrą sumą ir gauk nakvynę Vilniuje nemokamai“. Mes labai tikslingai baltarusių pirkėjų ieškome ir kol kas rezultatais džiaugiamės, nors ir negalime labai preciziškai paskaičiuoti pirkėjų srautų“, – aiškino G. Urnevičienė.
Anot pašnekovės, baltarusiai itin žavisi garsių prekinių ženklų drabužiais, avalyne, nes jiems svarbu etiketė, įvaizdis. Taip pat populiarios vaikiškos prekės.
Lygindama centro pirkėjus lietuvius su baltarusiais, pašnekovė samprotavo, kad jų išleidžiamų pinigų suma gali būti panaši, skirtumas tas, kad baltarusiai atvažiuoja apsipirkti rečiau, bet vienu pirkimu gali išleisti daugiau. Lietuviai gali apsilankyti dažniau, bet palikti mažesnes pinigų sumas.
„Matyt, kad baltarusas nevažiuoja į Lietuvą kartą per mėnesį ir nepalieka po 10 tūkst. litų. Bet gali būti ir tokių atvejų. Viena mūsų parduotuvė yra sakiusi, kad yra tokių klientų, kurie išleidžia iš tikrųjų labai dideles sumas vardiniams drabužiams“, – sakė G. Urnevičienė.
