Už didesnį žemės apmokestinimą balsavo 55 Seimo nariai, 9 buvo prieš, o 45 susilaikė.
Dabar įstatymo projektas bus svarstomas komitetuose, o vėliau už jį dar du kartus turės būti balsuojama plenariniame posėdyje.
Įstatymas įsigalios, jeigu jį pasirašys prezidentas.
Primename, kad dabar Žemės mokesčio įstatyme nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš žemės vertę mažinančio koeficiento 0,35.
Tai reiškia, kad žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę skaičiuojamas nuo 35 procentų jos mokestinės vertės.
Įstatymo projekte siūloma žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinės vertės mažinimo koeficientą padidinti iki 0,5, todėl žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę būtų skaičiuojamas nuo 50 procentų jos mokestinės vertės.
Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, įstatymo projekte siūloma palikti lengvatinį apmokestinimą, kadangi žemės ūkio veikloje žemė yra būtinas elementas, be to, žemės rinkos vertę itin veikti jos lokalizacija (pavyzdžiui, atstumas iki didžiųjų miestų) nėra tiesiogiai susijusi su iš šios žemės vykdant žemės ūkio veiklą galima gauti nauda.