Dar 2018 m. pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Darnaus judumo planą, kuriame numatė ilgainiui iki 0 sumažinti transporto priemonių tranzitą senamiesčio branduolio teritorijoje. Senamiesčio branduolys turėtų būti skirtas pėstiesiems ir dviratininkams
Vilniaus miesto savivaldybė tiesiai neatsakė, ar jau šiemet uždraus įvažiavimą į Senamiestį tiems, kurie jame negyvena. Tačiau patvirtino, kad toks sprendimas gali būti priimtas artimiausiu metu.
„Originalus planas buvo tokį veiksmą taikyti kitąmet, bet karantinas keičia situaciją“, – nurodoma komentare portalui tv3.lt.
Savivaldybė taip pat informavo, kad daugiau informacijos dėl šio sprendimo bus paskelbta šį trečiadienį arba ketvirtadienį.
Tik pėstiesiems ir dviratininkams?
Lietuvos pėsčiųjų asociacija (LPA) visai neseniai kaip tik kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydama apriboti automobilių eismą senamiestyje ir centrinėse miesto dalyse, kuriose švelninant karantino sąlygas tikėtinas intensyvus pėsčiųjų ir dviračių eismas.
Asociacija atkreipia dėmesį, kad įprastomis sąlygomis buvusi pėsčiųjų situacija centrinėje miesto dalyje intensyvėjant dviračių, elektrinių paspirtukų eismui šaligatviais, taip pat didėjant lauko kavinių pėsčiųjų zonose užimamiems plotams, buvo sudėtinga, o atstumai tarp eismo dalyvių ant šaligatvių ir iki karantino paskelbimo dažnai būdavo minimalūs.
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės pradėtos vykdyti akcijos „Miesto viešųjų erdvių dovanojimas lauko kavinėms“ išsiplės lauko kavinių užimamas plotas.
LPA teigia, kad dėl to gali būti pabloginta net ir minimalaus rekomenduojamo tarpusavio atstumo laikymosi galimybė judant pėsčiomis. Asociacijos rašte atkreipiamas dėmesys, kad dalis pėsčiųjų, norinčių saugiai prasilenkti, bus priversti įžengti į važiuojamąją dalį, o tai mažins bendrą eismo saugumą.
Anot LPA, dėl karantino sumažėjęs automobilių srautas yra gera galimybė jau dabar išbandyti numatomus eismo pakeitimus, kurie šiuo metu padėtų užtikrinti geresnį esamos situacijos valdymą.
Sprendimai jau galėjo būti priimti
Senamiesčio bendruomenės asociacijos prezidentė Asta Baškauskaitė teigia, kad tranzito naikinimo sprendimai jau galėjo būti priimti, tačiau savivaldybė tai atidėlioja.
„Bendruomenė jau seniai spaudžia, kad viskas būtų analizuojama ir daroma, tačiau atsakymas, kurį raštiškai gavome buvo toks, kad savivaldybė viską atidėjo, nes nori spėti į europinių pinigų roges – jie dar nori pasiimti europinius pinigus, kad padarytų tranzitų pakeitimą“, – sako Senamiesčio bendruomenės asociacijos prezidentė.
Anot jos, nėra suprantama, kodėl tranzito pakeitimams Senamiestyje papildomai reikia ir Europos Sąjungos skiriamų lėšų. Pirmininkė taip pat prisimena anksčiau vykusius pakeitimus, kurie buvo įvykdyti gyventojų siūlymu.
„Aš nelabai suprantu, kam jiems reikia europinių pinigų, kai schemutę gali nusibraižyti su pieštuku ant gabalo popieriaus ir viską išspręsti.
Anksčiau buvo, kad nuo Prezidentūros automobiliai lėkdavo ir kirsdavo kelią į Užupį, Stiklių gatve ten būdavo neįmanoma pereiti. Senamiesčio bendruomenė tada pasiūlė, kad reikia pakeisti eismo kryptį – eismas turi vykti nuo rotušės link prezidentūros. Tas vienas sprendimas pakeitė žmonių gyvenimo kokybę Stiklių gatvėje. Dabar ten galima labai tvarkingai pereiti gatvę, o automobiliai pravažiuoja tik kartas nuo karto.
Tam nereikėjo nei europinių pinigų, nei kažkokių mokslininkų – tai buvo bendruomenės pasiūlytas sprendimas, kaip išeiti iš tokios padėties“, – pasakoja A. Baškauskaitė.
Ribojimai turėtų vykti palaipsniui
Lietuvos urbanistinių inovacijų tinklo architektas-urbanistas A. Makrickas pabrėžia, kad svarbu nesuabsoliutinti eismo ribojimų, pasak jo, tai galima daryti palaipsniui arba tik tam tikromis valandomis. Gatvių, kur būtų ribojamas eismas, gyventojai turi turėti galimybę pasiekti savo namus, pastatai ir gatvės turi būti pasiekiami pagalbos tarnybų automobiliams.
„Jeigu nėra galimybės apriboti gatvę nuo praeinančio automobilių srauto, reikėtų bent jau laikinai sustabdyti parkavimą gatvėse. Nereikia pamiršti, kad miesto savivaldybė turėtų nurodyti vietas, kur pavėžėjai ir taksi galėtų paimti ir išleisti keleivius“, – sako A. Makrickas.
Panašias mintis išsako ir Senamiesčio bendruomenės asociacijos prezidentė A. Baškauskaitė. Anot jos, priimant sprendimą dėl gatvių uždarymo senamiestyje reikia atsižvelgti į daugelį veiksnių.
„Dėl gatvių uždarymo senamiestyje nėra globalaus atsakymo. Reikia atsižvelgti į kiekvieną kvartalą, gatves, nes reikalingi pravažiavimai, žmonės reikia atvežti prekes, gyventojams reikia įvažiuoti ir išvažiuoti iš senamiesčio, taip pat turi būti galimybė pravažiuoti ir greitosios pagalbos automobiliui ar kitai pagalbai“, – pastebi A. Baškauskaitė.
Įžvelgia privalumų
Architektas-urbanistas A. Makrickas nurodo, kad LPA kreipimasis yra tikslingas ir pateiktas reikiamu metu.
„Šiuo metu pasaulyje vyksta daug panašių iniciatyvų. Milanas neseniai paskelbė, kad transformuos 35 km gatvių, Niujorko meras pažadėjo per artimiausius mėnesius pakeisti iki 160 km gatvių apribojant automobilių eismą su laikinais šaligatvių išplatėjimas ir dviračių juostomis.
Šie sprendimai pagrįsti tuo, kad būtų galima laikytis saugaus atstumo tarp pėsčiųjų, tačiau tai taip pat puiki proga patikrinti, ar visos miesto erdvės turi būti su važiuojamąja dalimi“, – teigia A. Makrickas.
Anot jo, automobilių eismo ribojimai miestuose prasidėjo dar iki tol, kol buvo sužinota apie koronavirusą. A. Makrickas atkreipia dėmesį, kad po apsilankymo užsienio miestuose, labiausiai prisimenamos žmonių pilnos gatvės, aikštės, skverai ir bulvarai.
„Šios vietos pilnos užkandinių, parduotuvių, turgaviečių, čia taip pat vyksta įvairūs pasirodymai, lauko parodos, veikia barai, groja lauko atlikėjai, yra daugybė vietų, kur be automobilių pavojaus galima prisėsti ar leisti žaisti vaikams.
Tai naudinga ne vien miestiečių gyvenimo kokybei, bankų atlikti tyrimai rodo, kad apribojus automobilių eismą, šių vietų prekybos apyvarta padidėja iki 10 proc.“, – vardija privalumus urbanistas.
Visgi jis pastebi, kad Vilniuje beveik nėra aikščių ar skverų, kurie nuo pastatų nebūtų atskirti gatvėmis, o tai iš dalies lemia, kad dažniausios kavinių ir barų lauko staliukų vietos yra šalia pastatų, tuo metu, atviros erdvės lieka tuščios.
A. Makrickas teigia, kad pėsčiųjų eismas gatvėse gali leisti ne tik saugiau jaustis išlaikant atstumą tarp praeivių, bet ir padėtų smulkiajam verslui didesniais lankytojų srautais. Anot jo, viešosiose erdvėse prisipildytų įvairių naujų funkcijų ir veiklų, nes jas pasiekti žmonėms nereikėtų ieškoti artimiausios perėjos, sumažėtų gatvių oro tarša ir triukšmas, todėl šios erdvės taptų labiau patrauklios poilsiui ir laisvalaikiui.
