„Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis pastebėjo, kad tam tikri NT segmentai nuo koronaviruso nukentėjo daugiau, o kiti – mažiau, dar kiti – visai nenukentėjo.
„Ko gero, labiausiai pandemijos metu nukentėjo viešbučiai, biurų padėtis neutrali, o geriausiai sekėsi sandėliavimo patalpų ir gyvenamojo būsto rinkai.
Pernai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje gyvenamojo būsto kainos stabiliai augo. Pernai Lietuviai iš viso būstui išleido 2,5 mlrd. eurų“, – aiškino NT specialistas „Luminor“ banko renginyje „NT rinka karantino laikotarpiu: 2020 faktai, 2021 prognozės“.
Anot R. Reginio, tikėtina, kad šiemet dauguma lietuvių atostogaus Lietuvos pajūryje.
„Praėjusiais metais į rekordines aukštumas šoko būstų pardavimai Palangos regione. Šių metų pradžioje susidomėjimas būstu kurortuose nemažėja. Žmonės ir toliau perka būstus pajūryje. Tačiau žmonės pirko ne tik gyvenamosios, bet poilsinės paskirties NT“, – aiškino NT specialistas.
Anot jo, ši krizė nėra finansinė krizė, nes centriniai bankai lieja į rinką didžiulius kiekius pinigų.
„Tai ir skatina NT rinką augti bei augti kainoms. O gyventojai šiek tiek jaučia nusivylimą, dalis žmonių, tikėjosi, kad atėjus krizei, kris būsto kainos. Tačiau kainos atspindi teigiamus ir neigiamus rinkos veiksnius.
Šiems gyventojams teks laukti kitos krizės arba kitokio šios pandeminės situacijos etapo“, – svarstė R. Reginis.
Palankios sąlygos pirkti NT
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad ši pandeminė krizė unikali, nes nelėmė būsto rinkos nuosmukio, priešingai nei ankstesnės krizės. Anot jo, žmonių susidomėjimą būsto rinka lemia keletas veiksnių.
„Koronaviruso pandemijos metu gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, tad pastebi savo būsto trūkumus. Taip pat darbas iš namų skatina turėti atskirą darbo erdvę. Be to, žmonės sutaupo daug pinigų, nes apribotos galimybės išlaidauti. Visose euro zonos šalyse augo indėlių skaičius, o sparčiausiai jis didėjo Lietuvoje.
Taip pat kiti gyventojai baiminasi dėl didžiulio pinigų įliejimo į rinką, todėl pinigus nori investuoti, kad jie nenuvertėtų. Juolab palūkanų normos yra žemos, o skolinimosi sąlygos palankios“, – sakė ekonomistas.
Anot Ž. Maurico, daugiausiai šiuo metu būstus perka prestižinio, o ne ekonominio segmento pirkėjai.
„Ekonominio segmento pirkėjai ne visi dirba iš namų, jų ir poreikis naujam būstui mažesnis. Be to, ne visų pajamos leidžia įsigyti būstą“, – aiškino ekonomistas.
Pasak Ž. Maurico, pirkėjai, turintys daug kantrybės gali bandyti laukti, kol kainos sumažės.
„Tačiau kainos gali nukristi, bet ne iki 2019 metų lygio. O gali ir iš viso nemažėti“, – sakė ekonomistas.
Iš didmiesčių keliasi į mažus miestus
Anot jo, šios krizės metu darbas iš namų ir elektroninė prekyba negrįžtamai pakeitė NT rinką.
„Kiekviena ekonominė santvarka keisdavo vietą, kurioje žmonės gyveno. Agrarinės ekonomikos laikais žmonės gyveno arti dirbamų laukų. Industrinės ekonomikos laikais žmonės pradėjo keltis gyventi į miestus šalia fabrikų. Paslaugų ekonomikos laikais gyveno didmiesčiuose, kuriuose buvo labai geros galimybės susirasti gerai apmokamus darbus. O dabar, kai išpopuliarėjo nuotolinis darbas ir elektroninė prekyba, kyla labai daug klausimų, kur žmonės gyvens?
JAV matome, kad žmonės iš Niujorko keliasi gyventi į pietines valstijas, kur geresnis klimatas, daugiau žalumos ir pigesnis būstas. Žmonėms nėra skirtumo, kur gyventi, jeigu jie dirba iš namų.
Be to, tokios sąlygos geros tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Darbdavys gali nekelti atlyginimo, nes darbuotojui reikia mažiau mokėti už NT. O darbuotojas gauna geresnį darbo ir poilsio santykį“, – komentavo Ž. Mauricas.
Ekonomisto teigimu, jeigu anksčiau matėme didžiausią gyventojų emigraciją iš kaimo į miestą, dabar galime pamatyti atvirkštinį procesą.
„Jau kurį laiką šią tendenciją matome ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, Palanga yra vienas sparčiausiai augančių miestų. Tai yra galimybė pajūrio regionui prisivilioti reikalingus specialistus. Didmiesčiai praranda savo žavesį. Tad ateityje Vilniuje NT rinka gali nebebūti pati karščiausia.
Potencialą augti turi ne tik pajūrio kurortai, bet ir Trakai, Birštonas, Druskininkai ir kiti kurortiniai miestai“, – sakė Ž. Mauricas.
Tikisi tolesnio kainų augimo
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipė į šio banko užsakymu atliktą apklausą, kuri parodė, kad 66 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų galvoja, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių augs, 4 proc. mano, kad būstas pigs, 14 proc. nesitiki pokyčių, o likę 16 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.
Kainų lūkesčių indekso reikšmė, apskaičiuojama kaip prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, procentinių dalių skirtumas, buvo 62 punktai. Gruodį šis skirtumas buvo 42 punktai, o prieš metus – -21 punktas. Vos per vienus metus gyventojų lūkesčiai pasiekė žemiausią ir aukščiausią lygius nuo tada, kai tokia gyventojų apklausa buvo pradėta 2012 metų kovą.
„Kovą labiausiai išaugo ne sostinės gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje. Pavyzdžiui, Vilniaus regione 60 proc. apklaustų asmenų teigė, kad būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės, tačiau Šiaulių ar Panevėžio regionuose tokią nuomonę kovą turėjo beveik 70 proc. respondentų.
Kukliausiai iš didžiųjų penkių apskričių Lietuvos būsto kainų perspektyvą vertino Klaipėdos regiono gyventojai – ten 49 proc. apklaustųjų galvojo, kad būsto kaina per ateinančius metus didės. Pažvelgus į atsakymus pagal amžių, į akis krenta tai, kad net 81 proc. apklaustų 18–29 metų asmenų prognozuoja, kad būstas brangs. Tokio amžiaus gyventojai brangstantį būstą dažniausiai vertina kaip neigiamą žinią dėl to, kad jų galimybės įpirkti būstą tampa prastesnės“, – komentavo T. Povilauskas.
Anot jo, viešojoje erdvėje galima matyti daugybę ekspertų komentarų apie didėjančias ir veikliausiai toliau didėsiančias būsto kainas.
„Galiausiai ir tarp gyventojų, ir tarp įmonių vyrauja spartesnio ekonomikos augimo antrą pusmetį lūkesčiai. Esant tokioms aplinkybėms, nebenuostabu, kodėl gyventojų būsto kainų lūkesčiai taip pagerėjo“, – svarstė ekonomistas.
