Po daugiau nei metus įprasta tvarka nevykusių studijų, sutrikusio socialinio gyvenimo ir atidėtų karjeros galimybių, naujoji europiečių karta į darbo rinką žengia jausdami pandemijos padarinius. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, šiandieninis jaunimas susiduria su dvigubai didesne tikimybe likti be darbo, praneša „Politico“.
Ekonomistai perspėja, kad ilgainiui pasimatys ir pandemijos randai – ilgalaikė žala karjeros galimybėms ir viso gyvenimo uždarbiui, kuri yra pastebima po ekonominio šoko. Ir nors jaunuoliai gyvena nežinomybėje dėl savo karjeros, vienas dalykas yra aiškus – būtent ši karta turės grąžinti milžiniškas pinigų sumas, kurias dabar skolinasi valstybės, kad padėtų išsilaikyti verslams ir skatintų ekonomikos atsigavimą.
Nors virusas nepražudė daug jaunų žmonių, tai dar nereiškia, kad jie nuo jo paspruko nepatyrę jokios žalos. Pandemija turėjo daug didesnį poveikį jaunų žmonių psichinei sveikatai – kai kuriose šalyse jaunuoliai su psichinės sveikatos problemomis susidūrė du ar net tris kartus dažniau nei kitos amžiaus grupės.
„Patyrėme labai daug praradimų“, – sakė 24-erių Katrina Portelli, gyvenanti savo tetos ir dėdės namuose Londone. Atvykusi iš Maltos, ji Londono universiteto koledže siekia neuromokslų daktarės laipsnio.
„Bet tikiuosi, kad tai atneš ir kokį nors bendrą atsakomybės jausmą“, – sakė jauna moteris.
Koronaviruso randai
Dabartinė kartą į darbo rinką įsilies po vieno didžiausių ekonominių nuosmukių per daugiau nei pusšimtį metų. Ir būtent jis smarkiausiai paveikė jaunimą.
Jauni žmonės dėl pandemijos savo darbus prarasdavo daug dažniau. Taip nutiko, nes nemaža dalis jų buvo įsidarbinę labiausiai paveiktuose turizmo ir restoranų sektoriuose, be to, darbdaviai su jaunais darbuotojais dažnai sudaro laikinas arba terminuotas sutartis, ir jie paprastai būna pirmasis darbdavių pasirinkimas, kai reikia atleisti kokį nors darbuotoją.
„Mes žinome, kad jaunimo nedarbas išaugo daug daugiau nei visos darbo jėgos nedarbas, – sakė ES ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni. – Rizika, kad didėjant skurdui, socialinei atskirčiai ir nelygybei atsiras nauji randai, yra labai reali.“
Kaip teigiama Jungtinių Tautų Tarptautinės darbo organizacijos paskelbtoje ataskaitoje, 2020 m. visame pasaulyje jaunimo įdarbinimas sumažėjo 8,7 proc., o suaugusiųjų – 3,7 proc. Negana to, daugelyje šalių padaugėjo nedirbančių, nesimokančių ir kvalifikacijos nesikeliančių jaunų žmonių.
Europos Sąjungoje (ES) po staigaus augimo praeitą pavasarį, šių metų kovo mėnesį nedarbo lygis stabilizavosi ir dabar yra 7,3 proc. Tačiau jaunimo (arba jaunesnių nei 25-erių žmonių) nedarbas išliko daug didesnis ir siekė 17,3 proc.
Dauguma jaunų žmonių pajautė, kad jų bei jų bendraamžių įdarbinimo galimybės sumažėjo. 27-erių Adrianas Grafas, vizualiųjų menų kūrėjas ir muzikantas iš Ciūricho, Šveicarijos, dirba puse etato vienoje komunikacijos agentūroje, kuri praeitą pavasarį atleido 10 žmonių, tarp jų ir kelis darbuotojus iš jo komandos.
„Tuomet pirmą kartą tai supratau. Pagalvojau: „Velnias, bus blogai.“ Ir tai gali paveikti daugybę žmonių“, – sakė kūrėjas.
Kai kuriems jaunuoliams ši pandemija yra jau antrasis jų išgyventas pasaulinis sukrėtimas. Po finansinės krizės prireikė net dešimtmečio, kad jaunimo įdarbinimas sugrįžtų į prieš krizę buvusį lygį. Taip iš dalies nutiko dėl įvairių taupymo priemonių, kurios, kaip dabar pripažįsta ekonomistai, tik pailgino krizę.
Šįkart fiskalinis atsakas buvo visiškai priešingas – valstybės darbo vietų išlaikymo programoms skyrė milijardines sumas. Tačiau ar šios darbo vietos išliks, kai valstybės parama baigsis, dar neaišku. Gali būti, kad mokslus pernai arba netrukus per „Zoom“ ir be didesnių iškilmių baigsianti „koronaviruso laida“ turės varžytis dėl laisvų darbo vietų ir kovoti su daug didesnę patirtį turinčių vyresnių žmonių konkurencija.
„Jaunimo nedarbo padidėjimą lėmė tai, kad darbą dažnai prarasdavo būtent naujieji darbo rinkos dalyviai, – sakė Veerle Miranda, vyresnioji EBPO ekonomistė, kurios specializacija yra jaunimo politika. – Taigi kyla klausimas, ar atsigavimas bus pakankamas, kad šie jauni žmonės įsilietų atgal į darbo rinką... Žinoma, tai parodys tik laikas.“
Atidėtos svajonės
Dėl pandemijos dauguma jaunų žmonių turėjo atidėti praktikas ir kitas galimybes pačiais svarbiausiais – perėjimo nuo mokymosi į darbo rinką – metais. Šis laikotarpis gali būti ypatingai svarbus jų įsidarbinimo galimybėms ateityje.
O tie, kurie vis dar mokosi, susidūrė su kitomis problemomis. EBPO atliktaa 57-ių valstybių tyrimas parodė, kad tik pusė mokinių galėjo dalyvauji visose arba bent daugumoje internetu vykusių pamokų. Skaičiuojama, kad šie praleisti mokslo metai sumažins jų viso gyvenimo pajamas 7–10 proc.
Briuselyje besimokanti 17-metė Agata Mala iš Čekijos susitarė pasidarbuoti vieno europarlamentaro komandoje ir taip įgauti svarbios darbo patirties. Tačiau šis pasiūlymas buvo atidėtas metams, o galiausiai visiškai atšauktas. „Taigi negalėsiu to įsirašyti į savo CV. Suprantate, aš to labai laukiau, ir tai neįvyko“, – sakė mergina.
Santykinai lėtas europiečių skiepijamasis, palyginus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ar Jungtine Karalyste, tik pratęs šias bėdas.
Su „Erasmus“ programa į Zagrebą atvykęs 23-ejų studentas iš Italijos Adriano Rodari planavo vienerius metus su Italijos valstybės tarnyba savanoriauti Baltarusijoje. Tačiau, jis negali to padaryti, nes vis dar laukia, kada galės pasiskiepyti.
„Savanorių nėra nei viename prioritetiniame sąraše, – sakė jaunuolis. – Nesakau, kad turėtume ten būti, bet tai parodo, kaip gali būti lengva sukurti ribas žmonėms, ypač jaunimui, visiškai nesusimąstant, kaip tai paveiks jų ateitį.“
Niūrus ekranas
Kalbant apie psichinę sveikatą, pandemija bei su ja susiję karantino apribojimai, nuotolinis mokymasis ir vienatvė labiausiai paveikė jaunus žmones.
EBPO duomenimis, vidutiniškai 34,4 proc. 18–29 m. žmonių teigė, kad pandemija turėjo neigiamą poveikį jų pačių ar jų šeimos narių psichinei sveikatai. Šis procentas 50–64 m. amžiaus grupėje tėra 19,4 proc.
„Pastebėjau, kad pradėjau labiau jaudintis dėl įvairių užduočių. Tuomet susimąsčiau, kodėl aš taip jaudinuosi dėl trumpos esė, kai pasaulyje vyksta daug baisesni dalykai? – sakė 21-erių Caitrona Maguire, Dublino universiteto koledžo studentė. – Ir aš tikrai nesu vienintelis žmogus, per pandemiją patyręs daug daugiau nerimo.“ Iš tiesų, tyrimai rodo, kad karantinų metu išaugo nerimo sutrikimų ir depresijos rodikliai.
Kontaktinio mokymo nutraukimas atskyrė mokinius ir studentus nuo jų paramos tinklų, o tai labiausiai paveikė jaunuolius, gyvenančius nepalankioje socioekonominėje aplinkoje. Atlikta 1 000 18–21 m. studentų iš 25 Europos šalių apklausa parodė, kad daugiau nei 70 proc. atsakiusiųjų patyrė stresą dėl savo studijų ar situacijos namuose, ir bent vienas studentas kiekvienoje grupėje svarstė mesti mokslus, nes neturi prieigos prie internetinių mokymosi priemonių.
Didžioji dauguma atsakė tikintys, kad pandemija neigiamai paveiks jų ateities galimybes. Beveik visi respondentai pastebėjo ryšį tarp laiko, praleidžiamo prie ekrano, padidėjimo ir suprastėjusios jų sveikatos, pavyzdžiui, akių skausmo, laikysenos problemų, nuovargio ar negebėjimo susikaupti.
„Kai mokinys yra pasislėpęs už juodo laukelio „Zoom“ programoje, tu negali žinoti, ar jis yra nuliūdęs ir prislėgtas, ar jis tiesiog nenori rodyti savo kambario, kad išsaugotų savo privatumą“, – sakė Nina Ferencic, „UNICEF“ Europos ir Centrinės Azijos patarėja paauglių vystymosi klausimais.
Jaunimas kaip užstatas
Siekdamos sušvelninti pandemijos padarinius, vyriausybės pasiskolino milžiniškas sumas pinigų, kad galėtų išsaugoti ištisus verslo sektorius, išgelbėti geležinkelių ir oro linijas ir, iš esmės, nacionalizuoti didelės darbo jėgos dalies atlyginimus. Europos Sąjungoje, valstybės skolos ir BVP santykis 2020 m. pabaigoje išaugo iki 90,7 proc. Tai aukščiausias „Eurostat“ užfiksuotas rodiklis.
ES taip pat ruošiasi pasiimti bendrą 800 mlrd. eurų skolą, pagal „Naujos kartos ES“ paketą. Teigiama, kad šia programa bus siekiama skatinti ilgalaikį augimą, sutelkiant dėmesį į didelių dividendų investicijas, kurios padės skaitmeninti ekonomiką ir padaryti ją labiau ekologišką.
Bet ekspertai perspėja, kad didėjančias valstybių skolas turės padengti ateities kartos ir tam bus naudojami ištekliai, kurie galėtų būti nukreipiami kitur.
„Jeigu valstybė yra pasiskolinusi, ji turi mokėti palūkanas, – sakė dr. Wolfgangas Gründingeris, Štutgarte įsikūrusio „Ateities kartų teisių fondo“ ambasadorius. – Ir kuo daugiau valstybės biudžeto yra skiriama palūkanoms, tuo labiau yra suvaržytos ateities vyriausybės ir, be abejonės, ateities kartos.“
Situacija yra kitokia, jeigu pasiskolinti pinigai yra nukreipiami į tinkamas investicijas, kurios skatina augimą ir sukuria daugiau pajamų nei išlaidų. Būtent todėl politikai tikisi, kad: „Skola bus grąžinta per augimą, per plėtrą. Tai lyg statymas, kad pasiskolinimas bus sėkmingas“, – sakė Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi. Tačiau kaip ir su visais statymais, nėra jokios garantijos, kad tai atsipirks.
Ir jeigu ji neatsipirks, labiausiai nukentės jauni europiečiai.
