„Pinigai yra viena dažniausių suaugusiųjų streso priežasčių, todėl finansinę gerovę galima apibrėžti kaip finansinio saugumo ir galimybės patenkinti savo poreikius bei mėgautis gyvenimu sąvoką. Didesnioji lietuvių dalis sako, kad jų finansinė padėtis gyvenimu mėgautis jiems leidžia arba nekelia didelio streso ir situaciją leidžia vertinti neutraliai“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Kaip atskleidžia tyrimas, teiginys „mano finansai leidžia man daryti tai, ką noriu, ir mėgautis gyvenimu“ visiškai tinka arba labiau tinka 24 proc. gyventojų, beveik trečdalis renkasi nuosaikesnę, tačiau teigiamai vertinamą poziciją ir sako, kad teiginys jiems nei tinka, nei netinka.
Pasak J. Cvilikienės, savo finansinę situaciją geriausiai vertina aukščiausią išsilavinimą turintys 26–45 m. amžiaus gyventojai iš didžiųjų šalies miestų. Tiesa, kitų miestų ir kaimiškų vietovių gyventojų vertinimai nėra pastebimai prastesni nei didmiesčiuose.
Turi progą statistiką pakeisti
„Tai, kad savo finansinės gerovės nesijaučia susikūrę 18–25 m. amžiaus jaunuoliai – visiškai natūralu. Dalis jų vis dar studijuoja, kiti tik pradeda profesinę karjerą. Dar metai kiti ir šis gyventojų segmentas perkops į aukštesnę savo finansinės gerovės stadiją, jei dės pastangas užsitikrinti kuo geresnį išsilavinimą ir lipti karjeros laiptais. Į ką jau dabar turėtų atkreipti dėmesį jaunesni gyventojai, tai į savo ateities finansinę gerovę“, – pastebi J. Cvilikienė.
Kaip rodo tyrimas, nuo 46-erių daugėja gyventojų, kurie sako, kad jiems visiškai netinka teiginys, kad jų finansinė padėtis leidžia jiems mėgautis gyvenimu. Šio amžiaus gyventojams darosi sudėtingiau kilti karjeros laiptais ir taip didinti savo pajamas, tad apie finansinę gerovę po 45-erių svarbu galvoti iš anksto. Reikėtų ne tik būti sukaupus finansinį rezervą, santaupų didesniems pirkiniams ar atostogoms, bet ir, idealiu atveju, būti investavus dalį santaupų, taip auginant savo ateities pajamas bei užtikrinant finansinį stabilumą.
Vos pradėjus gauti pajamas taip pat reikia pagalvoti ir apie savo būsimą pensiją. Kaupti ją II ir / ar III pakopos pensijų fonduose tam, kad būtų galima užsitikrinti finansiškai saugesnę senatvę.
Kaip pagerinti savo finansinę gerovę šiandien?
„Kaip užtikrinti savo finansinę gerovę ateityje, jau aptarėme, o ką galime padaryti, kad šiandieną jaustumėmės finansiškai saugiau? Pirmiausia – tai aiškus žinojimas, kur išleidžiame savo pinigus. Kartais mums atrodo, kad neturime lėšų taupymui ar negauname pakankamai lėšų dėl netinkamų savo pinigų valdymo įpročių ir pasirinkimų“, – pažymi J. Cvilikienė.
Tokiu atveju ekspertė pataria susidaryti savo asmeninį biudžetą – įsivertinti pajamas ir išlaidas, euro tikslumu suskaičiuojant, kam ir kiek per paskutinį mėnesį buvo išleista. Gali būti, kad jau šiame etape paaiškės ydingi finansiniai įpročiai, nebūtini pirkiniai, kuriems išleidžiame
neadekvačiai dideles sumas. Be to, aiškus žinojimas, kur išleidžiame savo pinigus, įneš šiek tiek daugiau užtikrintumo į mūsų finansinę kasdienybę.
„Tam, kad jaustumės finansiškai saugūs, taip pat turime būti ramūs dėl netikėtų išlaidų ar sumažėjusių pajamų. Čia mums pagelbės sukaupta finansinė pagalvė, kuri turėtų siekti 3–6 mėn. išlaidų dydžio sumą. Svarbiausia suvokti, kad dalis mūsų finansinės gerovės ir saugumo jausmo priklauso nuo mūsų pačių bei stengtis pakeisti finansinius įpročius sau palankia linkme“, – sako J. Cvilikienė.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu 2020 metų birželio 18–26 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1014 respondentų. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
