„Sukčiai dažnai bando pasinaudoti asmenimis ar organizacijomis, siekiančiomis padėti žmonėms ekstremalioje situacijoje. Pastebėjome, kad nuo vasario pabaigos tokia veikla labai suaktyvėjo“, – tikino Davidas Emmas, kibernetinio saugumo bendrovės „Kaspersky“ vyriausiasis saugumo tyrėjas. Anot jo, tokiu būdu gautų pinigų suma visame pasaulyje gali siekti milijonus dolerių.
„Noras padėti kitiems yra kilnus, deja, sukčiai naudojasi žmonių gerumu ir išnaudoja kiekvieną galimybę, kad gautų naudos sau“, – pridūrė D. Emmas.
Prašo svarbių duomenų
Remiantis „Check Point Research“ kibernetinių grėsmių duomenimis, vienas iš labiausiai paplitusių sukčiavimo metodų šiuo metu yra apgauti žmones, aukojančius Ukrainai.
Nusikaltėliai apsimeta kitais asmenimis, kad juos priverstų pateikti jautrią informaciją, pavyzdžiui, kredito kortelės duomenis.
Praėjusią savaitę Jungtinės Karalystės nacionalinė sukčiavimo pranešimų agentūra „Action Fraud“ socialiniame tinkle „Twiter“ teigė, kad gavo 196 pranešimus apie netikrus elektroninius laiškus, kuriuos siuntė asmenys, tariamai siekdami surinkti pinigų nuo Ukrainos krizės nukentėjusiems žmonėms.
Viename el. laiške, kuriuo pasidalijo „Check Point Research“, siuntėjas, pasivadinęs „Ukraine Rescue“, teigia, kad Ukrainos nacionalinis bankas atidarė specialią lėšų rinkimo sąskaitą šalies kariuomenei paremti.
„Padėkite mums apginti mūsų laisvę ir nepriklausomybę!“ – rašoma el. laiške, prieš pateikiant banko sąskaitos, skirtos „aukoms“ gauti, duomenis.
„Matome sukčiavimo puslapius, kuriuose įvairiomis kalbomis renkami pinigai Ukrainos pabėgėliams. Puslapiai nukreipti prieš naudotojus visame pasaulyje“, – „Business Insider“ kalbėjo D. Emmas.
Perveda pinigus nusikaltėliams
Kita dažnai pasitaikanti apgavystė susijusi su „typosquatting“, kai vietoje tikro paramos organizacijos svetainės pavadinimo, žmonės netyčia supainioja raides ir įveda panašų, aiškino kibernetinio saugumo bendrovės „Human“ atstovas spaudai.
Šiuo apgaulės metodu žmonės nuvedami į svetainę, atrodančią kaip tikras paramos organizacijos portalas, tačiau yra valdomas kibernetinio sukčiaus.
„Aukotojas gali manyti, kad paaukojo humanitarinei organizacijai, bet vietoj to pinigus pervedė tiesiogiai kibernetiniam nusikaltėliui“, – dėstė jis. Saugumo ekspertai pabrėžė, kad žmonės prieš aukodami pinigus Ukrainai turi patikrinti svetainių teisėtumą, pavyzdžiui, pažiūrėti, ar elektroniniuose laiškuose nėra rašybos ir gramatikos klaidų, teigė „Check Point Research“.
