• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dalis gyventojų į tam tikrus saugumo reikalavimus – ypač savo namuose – dažnai numoja ranka ir viliasi, kad nereikės tuo užsiimti, leisti tam pinigų, o baudų pavyks išvengti.

Dalis gyventojų į tam tikrus saugumo reikalavimus – ypač savo namuose – dažnai numoja ranka ir viliasi, kad nereikės tuo užsiimti, leisti tam pinigų, o baudų pavyks išvengti.

REKLAMA

Tokia situacija Lietuvoje yra su autonominiais dūmų detektoriais, kurių savo namuose neturi 2 iš 5 lietuvių, nors už tai gresia nemenkos baudos, viršijančios pačių prietaisų kainą, ir ką jau kalbėti apie gaisro pavojus.

Autonominiai dūmų detektoriai Lietuvoje vidutiniškai gali atsieiti nuo 4 iki 30 ar 60 eurų. Vis tik kai kurie gyventojai įsitikinę, kad šie prietaisai turi kameras ar įrašinėja garsą, kiti jų neįsigyja ir dėl kitų įdomių priežasčių.

Baudą dėl dūmų detektorių galėtų gauti beveik kas antras

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas nurodė, kad kilus gaisrui yra svarbiausia kuo labiau išvengti jo padarinių.

REKLAMA
REKLAMA

O tam yra reikalingi autonominiai dūmų detektoriai, kurie, vos prasidėjus gaisrui ar dūminimui, pradeda skleisti garso signalą, kuris gyventojus laiku perspėja apie pavojų.

REKLAMA

A. Gudžiauskas primena, kad autonominius dūmų detektorius namuose lietuviams privaloma turėti dar nuo 2018 m. gegužės 1 d., tačiau tikrindami namus ugniagesiai skaičiuoja, kad šių prietaisų nėra įsirengę net 40 proc. gyventojų.

Pašnekovas nurodė, kad už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą žmonėms gali grėsti baudos nuo 10 iki 70 eurų, o juridinių asmenų vadovams – nuo 30 iki 600 eurų.

REKLAMA
REKLAMA

O nubausti gali būti tiek neturintys dūmų detektorių, tiek ir turintys, jei prietaisas neveikia, nes, pvz., yra išsikrovusios jo baterijos.

A. Gudžiauskas atkreipė dėmesį, kad bent kartą per mėnesį reikia paspausti testavimo mygtuką, kad įrenginys pradėtų pypsėti, ir taip tikrinti, ar jis veikia.

„Įprastai detektoriai praneša apie išsikraunančią bateriją tokiu negarsiu, bet erzinančiu signaliuku – tokiu atveju reikia iš karto pakeisti baterijas. Tačiau dažnai žmonės to nežino ir galvoja, kad prietaisas tiesiog sugedo, tad jį nuima ir išjungia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat yra prietaisų su integruotomis baterijomis, galintys veikti 10 metų, bet iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad ne visi veikia taip ilgai. Tad ir juos reikia vis patikrinti“, – akcentavo specialistas.

Kasmet patikrina 20 tūkst. gyventojų – štai ką daro

A. Gudžiauskas negalėjo tiksliai įvardyti, kiek gyventojų buvo nubausta būtent už detektorių neturėjimą, tačiau patikino, kad tokie atvejai yra vienetiniai, pvz., kai po gaisro paaiškėja, kad namuose šio prietaiso nebuvo.

REKLAMA

PAGD atstovas patikino, kad ugniagesiai šiaip nevaikšto ir netikrina gyvenamųjų namų, ar gyventojai turi detektorius, nebent gauna skundų ar pranešimų, kurių, beje, pasitaiko, tačiau dažniau dėl bendrų, pvz., bendrabučių, patalpų.

Vis tik jis pridūrė, kad kasmet departamento pareigūnai aplanko apie 20 tūkst. butų ar namų, tačiau būtent edukaciniais, jokiu būdu ne baudžiamaisiais, tikslais, kad supažindintų žmones su šiais prietaisais ir paragintų juos įsigyti.

REKLAMA

„Kaip šie gyventojai atsirenkami? Įvairiai. Prevenciškai labai gerai veikia, kai po gaisro aplankomi aplinkiniai gyventojai. Suvokdami, kad kažkur netoli vyko gaisras, jie suvokia, kad taip gali nutikti bet kam, todėl būna labai sutelkę dėmesį.

Dažnai vykstame į kaimiškas vietoves, individualius namus, pas atokiai gyvenančius ar senyvo amžiaus žmones. Jei būna labai prasta situacija su būsto sauga, informuojame netgi savivaldą, kuri gali suorganizuoti ir kokį krosnies remontą“, – komentavo specialistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bijo, kad dūmų detektoriai juos filmuos ar purkš vandenį

Departamento atstovas neslėpė, kad vaikštant pas žmones ir pasakojant apie autonominius dūmų detektorius reakcijų sulaukiama įvairių.

Pvz., tik atsiradus šiam reikalavimui kai kurie žmonės PAGD pareigūnus palaikydavo pardavėjais ar sukčiais.

Tačiau A. Gudžiauskas patikina, kad tikrieji pareigūnai visada yra su uniformomis, nieko nesiūlo iš jų pirkti ar parduoti, taip pat paprašius privalo parodyti savo tarnybinį pažymėjimą.

REKLAMA

„Žmonės yra prisiklausę labai daug mitų. Pvz., galvoja, kad norint įsirengti dūmų detektorių reikės samdytis meistrus, laidus tiesti, kai kurie mano, kad ir vandenį prietaisas purškia.

Bet, jei žmogus gali paveikslą ant sienos pasikabinti, tai gali ir detektorių su dviem sraigteliais ar dvipuse lipnia juosta prisitvirtinti – montavimas yra labai paprastas“, – aiškino pašnekovas.

REKLAMA

Jis neslėpė, kad būna ir tokių atvejų, kai žmonės galvoja, kad per šiuos įrenginius jie bus filmuojami ar sekami, kad jų bus klausomasi, nors nieko panašaus dūmus aptinkantis detektorius daryti negali.

„Kai kurie žmonės žino, kad namuose reikia turėti dūmų detektorių ir, kai pareigūnai paklausia, ar turi, jie atneša tiesiog dėžutėje supakuotą, naują, sako: va, turiu, būtinai nusipirkau, nes žinau, kad reikia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bet reikia suprasti, kad dūmų detektorių laikant kur nors stalčiuje jis niekuo nepadės. Čia ne ugniagesiams reikia to prietaiso, o patiems gyventojams, kad jų turtas ir gyvybės būtų apsaugotos“, – akcentavo A. Gudžiauskas.

Kaip montuoti dūmų detektorius ir kur jų nerekomenduoja?

PAGD atstovas pažymėjo, kad vienas detektorius yra skirtas tam tikram plotui – paprastai tai būna 50 kv. m., tačiau svarbu, ar tai yra atskiros patalpos, ar bendra erdvė.

REKLAMA

Anot jo, uždarant kambarius dūmų plitimas per sienas ir duris yra apribojamas, o, kol dūmai nepradės veržtis į patalpą, kurioje yra dūmų detektorius, tol gaisras nebus aptiktas ir signalas apie jį praneš uždelstai.

„Todėl mes rekomenduojame po detektorių įsirengti kiekviename miegamajame kambaryje ir kažkur dar bendroje erdvėje ar koridoriuje.

Tokiose patalpose, kaip vonia ar virtuvė, jų įsirengti nerekomenduojama, kadangi prietaisai, reaguodami į dūmus ar garus, gali suveikti be pagrindo“, – dėstė pašnekovas.

REKLAMA

Jis paminėjo, kad dūmų detektorius geriausia montuoti ant lubų, nes, dūmams kylant į viršų, signalizacija taip suveikia efektyviausiai. 

Tačiau, jei tokios galimybės nėra, jį galima tvirtinti ir ant sienų, bet kuo aukščiau ir svarbu ne kampe, geriausia – patalpos centre.

A. Gudžiauskas paminėjo, kad autonominiai dūmų detektoriai turi atitikti Europos standartą EN 14604:2005/AC:2008 ir turi būti paženklinti CE atitikties ženklu.

REKLAMA
REKLAMA

Gaisrų skaičius ir dažniausios priežastys

Departamento atstovas nurodė, kad šiemet gaisrų skaičius siekia 6,8 tūkst., kas yra 3,5 proc. mažiau, nei pernai.

Jis pastebi, kad jau keletą metų iš eilės bendras gaisrų skaičius Lietuvoje mažėja ir tai yra džiugu.

Vis tik mažėjimo tendencija nepastebima kalbant apie gaisrus gyvenamosios paskirties pastatuose, kurių šiemet buvo tiek pat kiek pernai – apie 1,7 tūkst.

A. Gudžiauskas skaičiuoja, kad gaisruose šiemet žuvo 68 gyventojai (57 iš jų – gyvenamosios paskirties pastatuose), o pernai šis skaičius siekė 73.

Anot PAGD atstovo, dažniausios gaisrų priežastys yra:

  • neatsargus žmonių elgesys buityje (pvz., gaminamo maisto palikimas be priežiūros, žvakės, smilkalai ir pan.);
  • šildymo įranga, ypač kūrenama kietuoju kuru (pvz., nevalomi, netinkamai prižiūrimi dūmtraukiai, krosnys);
  • elektros įranga (pvz., netinkamas elektrinių prietaisų naudojimas ir pan.).

Taigi, kad gaisrai nekiltų, visų pirma namuose reikia elgtis atsakingai, pabrėžė specialistas.

tv3.lt

Nors ir yra pas mane dūmų detektoriai, bet klausimas kokiu būdu jie galvoja juos patikrinti? Nesiruošiu aš jų įsileisti.
Kai įtaisiau miegamajame dūmų detektorių, žmona nustojo mylėtis, sako mus filmuoja. Tai išmečiau visus.
Atėję be teismo nutarties bet kokie veikėjai gauna nemokamą kelionę į Perų
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų