Atnaujinti derybas su akcine bendrove „Kauno energija“ nusprendė „Lietuvos energijos“ valdyba. Derybų objektas – bendras projektas – biokuro kogeneracinės jėgainės statyba Petrašiūnų elektrinės teritorijoje. Tikimasi, kad šis projektas leis išplėsti atsinaujinančių energetinių išteklių (AEI) naudojimą energijos gamyboje bei sumažinti šildymo kainas Kauno mieste.
Planuojami naujosios kogeneracinės jėgainės Petrašiūnuose pajėgumai siektų apie 50 MW šilumos energijos bei apie 25 MW elektros energijos. Tokio šilumos kiekio pakaktų patenkinti apie penktadalį Kauno miesto energijos poreikio.
Pasak „Lietuvos energijos“ generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno, biokuro jėgainės statybos klausimas turėtų būti sprendžiamas kuo greičiau, nes už šilumą brangiai mokantys kauniečiai seniai laukia gero rezultato. Šildymas Kauno gyventojams atpigtų todėl, kad naujojoje jėgainėje šilumos energija būtų gaunama deginant biokurą, pigesnį nei importuojamos rusiškos dujos.
„Tokia jėgainė turėtų ypač didelės svarbos Kaunui, kuriame šildymo kainos šiuo metu yra vienos aukščiausių Lietuvoje. Tikimės, jog aktyviau bei geriau naudojant atsinaujinančius energetinius išteklius bus ne tik galima sumažinti šilumos kainas, bet ir prisidėti prie konkurencingos šilumos rinkos sukūrimo“, – sakė D. Misiūnas.
Bendrovės specialistų teigimu, jėgainė taip pat padėtų spręsti ir aplinkosaugos problemas. Naudojant atsinaujinančius energetinius išteklius, jėgainėje būtų pagaminta ir daugiau „žaliosios“ elektros energijos. Taip sumažėtų šilumos energijos gamybos metu išmetamas anglies dvideginio kiekis. Įgyvendinus projektą, Lietuva padidintų energijos gamybos dalį iš AEI pagal šalies įsipareigojimus Europos Sąjungai. Iki 2020 m. Lietuva iš AEI turi pagaminti ne mažiau kaip 23 proc. energijos.
