Ieškodami, kur pastatyti automobilį, daugelis vairuotojų, matyt, yra pastebėję prabangius automobilius neįgaliesiems skirtose vietose. Ir ne vienam kartais yra tekę matyti iš jų išlipančius visiškai sveikai atrodančius jaunus vyrus ar moteris.
Taigi, kaip jie gauna teisę nemokamai statyti automobilius neįgaliesiems skirtose vietose ir kiek pinigų gali sutaupyti nieko nemokėdami už parkavimą mokamose zonose? Ar kas nors kaip nors tai tikrina, ar tokia, neįgaliesiems suteikta teise, nėra piktnaudžiaujama?
Galima sutaupyti tūkstančius eurų
Vieną darbo dieną maždaug per pora valandų šalia portalo tv3.lt redakcijos neįgaliesiems skirtoje vietoje (ji paženklinta ir ant kelio dangos) buvo pastatyti bent trys gana neseni ir ne patys pigiausi automobiliai.
Bene prabangiausias buvo baltas apynaujis „Mercedes-Benz“ kupė su vardiniais numeriais. Vien jie „Regitroje“ kainuoja 1500 eurų. Pats automobilis kainuoja dešimtis tūkstančių eurų.
Dviejuose iš trijų automobilių, stovėjusių neįgaliesiems skirtoje vietoje ant panelės buvo padėtos neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelės (NAK).
Per pastaruosius ketverius metus naujų kortelių išdavimas išaugo nuo 5,4 tūkst. iki 9,3 tūkst. kasmet. Dabar tokių kortelių Lietuvoje jau yra išduota daugiau kaip 30 tūkst.
Jos naudingos ne tik todėl, kad leidžia arčiau pasistatyti automobilį neįgaliems asmenims. Su jomis mašinų statymas tam skirtose vietose yra visiškai nemokamas.
Neturint kortelės kai kuriose vietose už automobilio stovėjimą tektų pakloti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų per metus.
Tarkime, Kaune, priklausomai nuo zonos, metinis leidimas statyti automobilį konkrečioje vietoje kainuoja nuo 120 iki 500 eurų. Vilniuje minimalus mokestis yra 396 eurų per metus. Kai kuriose zonose metiniai leidimai neparduodami ir ten statyti automobilį kainuoja 2,5 euro už valandą. Taip automobilį laikant visus metus, tektų pakloti 21,9 tūkst. eurų.
Beje, neskundžiamomis nutartimis teismai yra ne kartą patvirtinę, kad kai kuriems gyventojams neįgalumas ar netektas darbingumas buvo nustatytas nepagrįstai. Pavyzdžiui, vienas toks asmuo buvo pripažintas silpnaregiu, nors turėjo vairuotojo pažymėjimą ir vairavo automobilį.
Realiai niekas netikrina?
Kaip informavo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, tokios informacijos, kiek buvo patikrinta vairuotojų, ar jie turi teisę statyti automobilį neįgaliųjų vietoje, departamentas neturi.
„Taip pat nėra galimybės išskirti kiek būtent vairuotojų yra nubaustą už automobilio statymą neįgaliesiems skirtose vietose, kadangi atsakomybė yra bendrai numatyta už kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimų nesilaikymą“, – situaciją pakomentavo policijos atstovas.
Ar neįgaliųjų statusu nepiktnaudžiaujama statant automobilius mokamose aikštelės, gali patikrinti ir savivaldybių viešosios tvarkos prižiūrėtojai.
Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Paulius Vaitekėnas informavo, kad šiemet fiksuota apie 400 tokių pažeidimų, o pernai – apie 450 atvejų, kai neįgaliųjų vietose automobilius statė tam neturintys teisės vairuotojai.
„Dėl atvejų, kad naudotų padirbtas, arba įtariant padirbtas neįgaliųjų korteles, yra buvę. Bet pavieniai ir nebuvo pastebėtas masiškumas.
Juolab, kad dažniausiai pareigūnai mato tik automobilį su kortele, tad nežino, ar atvažiavo tas, kam išduota, ar atvežė tą, kuriam išduota, o stovėti ir laukti, jei nėra informacijos apie piktybinį pažeidimą, reikalauja laiko“, – aiškino P. Vaitekėnas.
Taigi, panašu, kad nei policija, nei savivaldybių pareigūnai netikrina, ar iš tiesų neįgaliųjų stovėjimo vietose automobilius stato būtent neįgalieji ar juos vežiojantys asmenys.
Kaip išduodama kortelė neįgaliesiems
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda Pikelytė informavo, kad neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė (NAK) suteikia teisę ją turintiems neįgaliems asmenims sustoti (stovėti) neįgaliesiems skirtose vietose arba vietose, kuriose jiems sustoti (stovėti) nedraudžia taisyklės.
„Kaip matyti antrojoje NAK pusėje, ši kortelė yra skirta ne konkrečiam automobiliui, o asmeniui, kuris ją turi, taigi kortelė nėra „pririšta“ prie konkretaus automobilio. Automobiliu, kuris pažymėtas šia kortele, turi važiuoti (arba būti vežamas) žmogus, kuriam ši kortelė išduota“, – paaiškino specialistė.
Jos atstovaujama tarnyba esą tik išduoda korteles, o jų teisėto naudojimo kontrolę vykdo policija arba savivaldybių Viešosios tvarkos skyriai.
Teisę gauti kortelę turi:
- darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis;
- darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis ir kuriems sunku naudotis viešuoju ir privačiu transportu, ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;
- senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatytas 30 proc. darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;
- senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
- senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir kuriems sunku naudotis viešuoju ir privačiu transportu;
- asmenys iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba specialusis nuolatinės pirmo lygio priežiūros (pagalbos) poreikis;
- asmenys, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;
- asmenys, kuriems iki 2019 m. sausio 1 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius.
