„Norfa“ vadovas Dainius Dundulis tikisi, kad prekybos tinklas ir toliau išliks lyderiu pagal darbuotojų atlyginimų augimą.
„Šiuo metu svarstome rudenį darbuotojams kelti algas. Galutinio sprendimo dar neturime, bet manau, kad atlyginimai didės. Kiekvienas darbuotojas nori kuo didesnio atlygio už savo darbą. Tai yra normalu. Keista klausyti, kai įmonių vadovai sako, kad jų darbuotojai yra patenkinti atlyginimais.
Minimalios algos didinimui taip pat pritariu. Tačiau valdžia turėtų neapmokestinamąjį pajamų dydį prilyginti minimaliai algai. Tokiu būdu gyventojai gautų didesnius atlyginimus. Tada žmonės daugiau pirktų įvairių produktų ir paslaugų. Toks modelis būtų visiems naudingas, tiek darbuotojams, tiek verslo ir valdžios atstovams“, – sakė prekybos tinklo vadovas.
Darbdavių atstovas stebisi vartojimo skatinimu, siūlo taupyti
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sakė, kad šiuo metu gyvename lūžio taške, kai keičiasi tam tikri ekonominiai procesai visame pasaulyje.
„Kinija stabdo, mažina gamybą dėl pandemijos, Rusija, kaip žaliavų tiekėja, apskritai išbraukta iš rinkų dėl karo Ukrainoje. Kainos auga visoje Europoje. Kaip viskas klostysis toliau, priklausys nuo vyriausybių sprendimų, pavyzdžiui, ar jos skatins vartojimą? Dar svarbu, kiek recesija truks ir kokie bus gyventojų lūkesčiai? Recesijos neišvengsime, tik klausimas kada jos sulauksime ir kiek ji tęsis.
Pandemijos metu į rinkas įlieti pinigai ir sukėlė infliaciją. Tada atrodė, kad tai yra tinkamas sprendimas. Dabar matome, kokias problemas jis sukėlė“, – komentavo darbdavių atstovas.
D. Arlauskas pastebėjo, kad žmonės ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse realiai nejaučia infliacijos.
„Neseniai lankiausi Belgijoje, ten visi atsipūtę, pilnos kavinės žmonių. Belgijoje infliacija indeksuojama su atlyginimais. Tačiau tokiu būdu auga valstybės skola. Dabar Belgija gerai gyvena būsimų kartų sąskaita. Valstybės įsiskolinimas didėja.
Dabartinis pasaulis nušokęs nuo proto. Norima išlaikyti vartojimą, taip pat politikai nuolaidžiauja rinkėjams. Tačiau jeigu darbuotojai vis prašys kelti atlyginimus, nes didėja infliacija, tada tik dar labiau įsuksime kainų augimo spiralę“, – aiškino darbdavių atstovas.
Pasak jo, reikėtų mažinti lūkesčius, susiveržti diržus ir vartoti mažiau, tam, kad sumažėtų infliacija ir vėliau vėl sukurtume tvarią ekonomiką.
Algų ir nedarbo pokyčiai laukia metų pabaigoje
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad jeigu ekonomikos aktyvumas sulėtės, tada konkurencija dėl darbuotojų irgi sumažės.
„Tačiau darbo rinka yra inertiška, kol kas nematome, kad mažėtų dirbančiųjų skaičius. Pokyčius darbo rinkoje galėsime matyti tik ketvirtajame ketvirtyje. Metų pabaigoje paprastai žmonės mažiau pinigų išleidžia ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms. Tad rizika paslaugų sektoriui išaugs. Įmonės gali mažinti ir darbuotojų skaičių.
Algų augimas kol kas irgi tęsiasi. Tačiau metų pabaigoje galime sulaukti pokyčių. Darbdaviai nebekonkuruos dėl darbuotojų, jeigu mažės jų gamybos apimtys. O patys darbuotojai artėjant sunkmečiui irgi nebus linkę keisti darbų“, – prognozavo ekonomistas.
Tačiau anot jo, jeigu kitais metais didės minimali alga, tada visi atlyginimai irgi didės.
„Tačiau atlyginimų augimas priklausys ir nuo verslo galimybių jas didinti“, – teigė T. Povilauskas.
Prognozuoja, kad atlyginimai mažės
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikino, kad ne atėjus sunkmečiui darbo rinka jį išgyvens be didesnių problemų.
„Artėjanti krizė bus mažesnė nei 2008–2009 metų krizė. JAV privataus sektoriaus skola yra mažesnė ir labiau subalansuota nei ankstesnės krizės metu. Tai yra svarbus rodiklis. Tad ir pasaulio recesija nebus tokia gili, kaip kad dabar daugelis galvoja ir jau panikuoja.
Kalbant apie Lietuvą irgi matome daug skirtumų tarp ekonominės situacijos šiandien ir 2008 metais. Ankstesnės krizės metu mūsų ekonomika buvo labai perkaitusi. Dabar mūsų ekonomika yra subalansuota ir jeigu jos augimas mažės, jis bus toks, koks yra euro zonos vidurkis. Nebus taip, kad euro zonos ekonomika kris 1 proc., o mūsų – 15 proc.“ – prognozavo ekonomistas.
Pasak A. Izgorodino, šios krizės metu Lietuva galės skolintis pigiau nei tą galėjo daryti 2008 metais, tad nebus būtinybės kelti mokesčius ir mažinti išlaidas.
„Tad ekonomika susitrauks nežymiai, todėl ir pokyčiai darbo rinkoje bus nedideli. Tikėtina, kad nedarbas nedidės, tačiau atlyginimų augimas gali sustoti. Įmonės vis labiau vertina darbuotojų indėlį į įmonę, auga darbuotojų produktyvumas. Kiekvienas darbuotojas įmonėje generuoja vis didesnę ir didesnę vertę.
Tad jeigu ateis krizė įmonės pasirinks štai tokį scenarijų - jos nemažins darbuotojų skaičiaus. Tačiau pakoreguos atlyginimų dydžius, juos arba didins arba nežymiai sumažins“, – prognozavo ekonomistas.
Anot jo, darbdaviai stengsis išsaugoti darbuotojus, nes pasibaigus krizei juos bus sunku susigrąžinti, jie išeis dirbti kitur.
„Kai kuriems verslo sektoriams artėjantis sunkmetis gali būti netgi naudingas, pavyzdžiui, pramonei. Vartojimas kris, tad Europos gamintojai pradės ieškoti būdų, kaip pigiau pasigaminti tam tikras prekes. Tad didės dėmesys Baltijos šalių gamybos įmonėms“, – pastebėjo A. Izgorodinas.
