Analitikai suteikė beveik tokias pačias tikimybes priešingiems scenarijams – viename padėtis euro zonoje iš lėto gerėja, o kitame – blogėja.
„Europos Sąjungos valstybės šiuo metu yra kaip virve susirišę alpinistai, lipantys siaura, slidžia aukšto kalno ketera. Vienoje pusėje – status šlaitas, bet čia padėtis nėra labai katastrofiška, kitoje – bedugnė, lemianti labai blogą scenarijų“, – spaudos konferencijoje teigė „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak jo, beveik viskas, ką Lietuva patirs šiais ir kitais metais, priklausys nuo įvykių euro zonoje.
Mažiau blogas scenarijus
„Swedbank“ pagrindiniam scenarijui duoda 55 proc. tikimybę. Jo metu žadami tam tikri nedideli teigiami pokyčiai euro zonoje, pasaulio ekonomikos augimo tempų sulėtėjimas, nuosmukis tik nuo krizės kenčiančiose euro zonos valstybėse narėse.
„Europos Sąjungos valstybės sugebės eiti tuo keliu, kuriuo dabar eina. Iš tiesų kai kurios prastos būklės valstybės eina ne į priekį, bet gal. Šiemet Italija, Graikija, Portugalija bus recesijoje. Tačiau prognozuojame, kad euro zonos valstybėms pavyks eiti į priekį“, – sakė N. Mačiulis.
Pasak jo, toks scenarijus galimas, nes praėjusių metų pabaigoje priimtas sprendimas dėl fiskalinės drausmės sutarties padėjo stiprius pagrindus tolimesnei euro zonos integracijai. Taip pat gelbsti Europos centrinio banko (ECB) sprendimas teikti neribotas trijų metų likvidumo paskolas euro zonos bankams bei toliau pirkti Ispanijos ir Italijos obligacijas antrinėje rinkoje. Be to, vilties teikia technokratinės vyriausybės Graikijoje ir Italijoje.
„ECB greičiausiai ateityje bazines palūkanas sumažins nuo 1 proc. iki 0,75 proc. Istoriškai – tai žemiausias lygis. Šis veiksmas rodo ECB norą ir labai rimtas pastangas užtikrinti neribotą likvidumą euro zonos bankams ir visai finansų sistemai. Tikėtina, kad liepą pradės veikti Europos stabilumo mechanizmas, kuriame bus apie 500 mlrd. eurų“, – dėstė ekonomistas.
Tiesa, net ir neaštrėjant skolų krizei, dėl įgyvendinamų biudžeto deficito mažinimo priemonių, kritusio pasitikėjimo bei prastesnių kreditavimo sąlygų labiausiai pažeistos euro zonos šalys šiemet bus recesijoje. „Swedbank“ prognozuoja, kad euro zonos šiemet susitrauks 0,3 procento. Nepaisant to Lietuvos ekonomika turėtų augti sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje.
Blogas scenarijus
Blogam scenarijui bankas suteikė 40 proc. tikimybę. Jo metu padėtis euro zonoje laipsniškai blogėtų, mažėjantis pasitikėjimas ir stiprėjanti finansinė įtampa – kartu su didėjančiu poreikiu imtis politinių priemonių – sąlygotų gilų nuosmukį euro zonoje ir labai mažintų pasaulinę paklausą.
„Išlieka tikimybė, kad skolų krizė toliau gilės, fiskalinės drausmės įgyvendinimas gali įstrigti nacionaliniuose parlamentuose. Didžiausia rizika susijusi su besitęsiančiomis Graikijos derybomis“, – teigė N. Mačiulis.
Pasak jo, nepavykus susitarti dėl bent pusės Graikijos skolų nurašymo, šios šalies bankrotas destabilizuotų visą Europos finansų sistemą. Tuo tarpu „Evli“ vyriausias investicijų vadovas Kimas Pessala ekonomika.lt anksčiau sakė, kad tiki, jog Graikija bankrutuos ir tai per daug nepaveiks rinkų.
N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad nepakankamos augimą skatinančios struktūrinės reformos ir per greitas biudžeto konsolidavimas gali dar labiau pabloginti gyventojų ir įmonių lūkesčius, slopinti ekonomikos augimą ir niekais paversti deficito mažinimo pastangas.
Chaotiškas scenarijus
Šiam scenarijui banko analitikai žada 5 proc. tikimybę. Jo metu prognozuojamas euro zonos skilimas, sukeliantis labai didelę įtampą finansų rinkose ir pasaulio ekonomikos nuosmukį.
„Rinkėjai nėra patenkinti susidariusia padėtimi ir įtampai pasiekus tam tikrą ribą gali būti priimtas sprendimas atsisakyti ar neteikti tam tikrą pagalbą. Tai lemtų tiesioginį Graikijos bankrotą, pasitraukimą iš euro zonos“, – sakė ekonomistas.
Graikijos pasitraukimas sutrukdytų Italijai ir Ispanijai pasiskolinti atitinkamai 450 ir 117 mlrd. eurų – tai žymiai daugiau nei šiandien sukaupta Europos stabilumo fonde.
„Euro zona pradėtų skilinėti, didelė dalis šalių grįžtų prie nacionalinių valiutų. Tokios scenarijaus pasekmės tiek euro zonos, tiek pasaulio ekonomikoms būtų gilesnės nei 2008 metais siautusios pasaulinės finansų krizės“, – prognozavo N. Mačiulis.
