Mokiniams skirtame renginyje apie būsimų studijų pasirinkimą teko išgirsti: su informacinėmis technologijomis (IT) susijusios specialybės – ateities profesija. Su Danijos Aarhus universitete informacines technologijas studijuojančiu Mindaugu Kniazevu skaičiuojame, kiek tėvams kainuoja jo pasirinktos perspektyvios studijos. Mokslas nemokamas, pragyvenimas semestrui, šešiems mėnesiams, – apie 12 tūkstančių litų. Ar verta? Mindaugas taria tvirtą „taip“. Jis įsitikinęs, jog ateityje „valdys“ informacinių technologijų meistrai.
Informacinės technologijos buvo tik hobis
Kad krims programavimą ir kitus su informacinėmis technologijomis susijusius dalykus, vaikinas niekada nepagalvojo. Paradoksalu, tačiau mokykloje informatikos jis mokėsi tik dešimtoje klasėje. Vėliau, perėjęs į gimnaziją, jis šio dalyko nė nepasirinko. Mokykloje Mindaugui gerai sekėsi matematika, fizika, domino istorija, širdis linko prie anglų kalbos.
– Kaip ir visi, mėgau kompiuterį, turėjau jį nuo antros klasės, – sako vaikinas, kompiuterį pažinęs ir perpratęs savarankiškai.
Mokomas prisitaikyti prie rinkos poreikių
Teorinio mokymo nemėgstantis Mindaugas, išklausęs užsienyje studijuojančių draugų pasakojimų apie Danijos universitetuose taikomus praktinio mokymo metodus, ėmė dairytis verslo ir technologijų studijų Aarhus universitete Herningo mieste.
– Buvau girdėjęs iš Danijoje studijavusių draugų, kad mokymasis ten vyksta projektiniu metodu. Gauni užduotį, būni priskirtas grupelei, kurioje, dalindamasis darbais, judi bendro tikslo link, – kalbėjo vaikinas.
Be to, Aarhus iš studentų „kepami“ ne tik dalyko žinovai, bet ir verslą išmanantys specialistai.
Tarptautinių komunikacijų ir multimedijos studijų kryptį pasirinkęs Mindaugas – būsimasis išmaniųjų telefonų operacinių sistemų ir programų kūrėjas.
– Universitete, kuriame mokausi, dėstomi ne tik IT dalykai, matematika. Dėstoma, kaip mokytis iškeliant problemą, pateikiami verslo vadybos ir ekonomikos pagrindai. Pavyzdžiui, mes mokomės sukurti ne tik naują, bet ir paklausų produktą. Negana to, grupelėse mokomės dirbti kaip komanda, o tai versle labai svarbu.
Kūrė žaidimą išmaniajam telefonui
Ką tik pirmąjį studijų pusmetį įveikęs Mindaugas jau mėgaujasi ir pirmaisiais savo darbo vaisiais. Jam su keliais danais teko projektinė užduotis sukurti žaidimą išmaniajam telefonui. Nors žaidimas „Blocked up“, kaip sako vaikinas, primityvus, tačiau dar pirmojo kurso pradžioje įgyta patirtis – neįkainojama.
– Grupėje vienas buvo atsakingas už programavimą, kitas sprendė, kaip išplėtoti žaidimo valdymą, trečias – kaip padaryti žaidimą linksmą ir įdomų, palyginti ir pasirinkti, kuria išmaniųjų telefonų operacine sistema bus dirbama. Reikėjo numatyti visus būsimojo išmaniesiems telefonams skirto žaidimo pranašumus rinkoje ir galimus sunkumus jį kuriant, – pasakojo Mindaugas.
Už sukurtą žaidimą, jo pristatymą egzamino metu vaikinas pagal Lietuvos vertinimo sistemą gavo devynetą. Mindaugas gali pasigirti ir pirmuoju savo dešimtuku iš matematikos egzamino.
Jokio teorijos „kalimo“
– Ten teorija reikalinga tik tiek, kiek ji padeda tau suvokti dalyko esmę. Nereikia mokytis jokių taisyklių ir apibrėžimų. Viskas paremta paties atliekamais „tyrimais“. Jei ką nors teigi – turi tai pagrįsti. Svarbiausia, kad tau aišku, apie ką kalbama, ir kaip tas dalykas tau pasitarnaus įgyvendinant tolesnius tavo siekius, – apie poreikį mokytis savarankiškai kalba vaikinas.
Savaitę prieš matematikos egzaminą studentai gavo užduotis. Jas aiškinosi namie, savarankiškai ar padedant kitiems, o egzamino metu reikėjo ištraukti vieną iš duotų aštuonių užduočių ir išspręsti lentoje.
– Turėdami tokią laisvę, ne visi mokosi, ne visi aiškinasi ir ieško literatūros. Buvo toks rumunas. Atėjo „atsipūtęs“ į egzaminą, kai grupė turėjo pristatyti savo darbą, kuriame jis nedalyvavo, nes tingėjo, ir paklausė, apie ką kalbama. Stebėjausi, kaip vieningai visi parodė jam duris, – pasakojo pašnekovas.
Niekas nėra geresnis
Prie daniško santūrumo ir nerašytų taisyklių Mindaugas teigia pripratęs greit. Juolab, kad jam kai kurios šios tautos tiesos artimos ir priimtinos.
– Danai turi nuostatą, kad niekas nėra geresnis už kitus. Toks lenkas, geriausiai iš mūsų grupelės išmanantis programavimą, vis nepraleisdavo progos to pabrėžti. Deja, jis visam laikui prarado danų bendramokslių pagarbą. Juk išsišokėliai niekam nepatinka, – kalbėjo vaikinas.
Pelnyti danų pagarbą ir pripažinimą nelengva – svetimtaučius į draugų ratą dažniausiai jie priima atsargiai. Teko Mindaugui susidurti ir su nepagrįstu nusistatymu prieš kitataučius.
– Klube draugas paprašė danės pridegti cigaretę. Ši nepraleido progos pasiteirauti, iš kur mes. Sužinojusi, kad esame studentai iš kitos šalies, ji ėmė lieti pyktį, kad mes neva atvykome gyventi „iš danų valstybės pinigų“. Tačiau ji nė nesusimąstė, kad kaip tik jų šaliai „atnešame“ pinigų – ne tik negauname jokios piniginė paramos, bet gyvendami ir naudodamiesi paslaugomis, tapdami šalies vartotojais, tik nešame šaliai pelną, – dėstė vaikinas.
Ne veltui porai savaičių grįžęs Lietuvon vaikinas teigia pasiilgstantis kuklių lietuvaičių, kurios, anot jo, palyginus su danėmis, ir protingos, ir gražios.
– Naktiniuose klubuose iškart atskirsi lietuvaitę nuo danės. Pastarosios apsirengusios vulgariai, sijonai trumpučiai, iškirptės gilios. O merginos iš Lietuvos savo žavesį pabrėžia labai subtiliai: erotiška būna tik viena detalė ar mažiau pridengta tik viena kuri nors kūno dalis.
Svarbiausia – įgyti amatą
Teiraujuosi, kokie pašnekovo ateities planai, ar jis ketina novatoriškų idėjų parvežti į Lietuvą, ar neatsispirs pagundai pirma mėginti įsidarbinti pas vietinius darbdavius.
– Galėčiau ir norėčiau jau dabar įsidarbinti, vienintelė kliūtis – kalbos barjeras. Privalau mokėti daniškai. Svarstau galimybę pradėti mokytis šią kalbą, universitetas yra sudaręs tam sąlygas, tačiau baiminuosi, kad gali šiek tiek nukentėti mokslai.
Vaikinas neatmeta galimybės kada nors kibti ir į kitokias studijas, tačiau, anot jo, svarbiausia įvaldyti ir gerai išmanyti pagrindinį savo amatą, galintį jį „maitinti“ visą likusį gyvenimą. O kadaise, mokyklinio amžiaus būdamas, jis lankė dramos būrelį. Tada galvoje sukosi ir mintys apie režisūrą, vaidybą.
– Kai baigsiu studijas, įgysiu profesiją, tada galėsiu imtis ko nors naujo, o jei man nepavyktų, bet kada galėsiu grįžti prie pagrindinės sferos. Juk ir realybė tokia: gali galvoti, kad esi geras menininkas; visi nori būti aktoriai ir režisieriai, tačiau ar tavęs tokio kam nors labai reikės? – mintimis dalinosi devyniolikmetis.
Abu pasvarstome, kiek laiko pasaulyje bus reikalingi IT žinovai. Pastaruosius dešimtmečius kompiuterizuojama vis daugiau gyvenimo sričių: žmonės gali bendrauti, apsipirkti, gauti informacijos, mokytis, dirbti neišeidami iš namų. Visada reikės tokių, kurie išmanytų ir tobulintų šią sistemą, tad IT inžinieriai, komunikacijų, multimedijos specialistai gali būti ramūs dėl savo darbo vietos. Juokaujame, kad su IT ir komunikacijų žinovais, kaip su darbo rinkoje paklausiais specialistais, galėtų konkuruoti nebent į žemę nusileidę aukštesnes technologijas įvaldę ateiviai.
– Tuo geriau: tada prireikus šiek tiek patobulinti esamas technologijas atsiras dar daugiau darbo mums, – šmaikštavo Mindaugas, vienas „ateities profesijos“atstovų.
Margarita PŪDŽIUVIENĖ
