Tačiau, pasak Simono Gentvilo, ministerija skiria savivaldybėms pinigų už šiferio išvežimą į sąvartynus bei sumoka taršos bei sąvartynų vartų mokesčius.
„Tą tikrai tęsime, bet pačio stogo kompensacijoms neturime tiek pinigų ir iš Europos nenusimato, kad būtų skirta miesto gyventojams stogo pakeitimui“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą aiškino S. Gentvilas, atsakydamas į parlamentarų klausimus.
„Matydamas Trakus, kur atvažiuoja kas penktas Lietuvą aplankantis turistas, matydamas tuos šiferinius stogus, suprantu dilemą, kad tikrai ne šiferio atvažiuoja, o karaimų Trakų pamatyti. Bet (šiferio stogus – BNS) keisti kol kas kompensuoti galima tik per Žemės ūkio ministerijos Nacionalinės mokėjimų agentūros priemones kaimo teritorijoje“, – pridūrė ministras.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Rimos Baškienės teigimu, daug gyventojų skundžiasi dėl vangaus asbestinių stogų keitimo miestuose.
„Galvojant apie švarų orą, švarią aplinką (...), ar ministerija nenumato kokių sprendimo kelių ar būdų, tariantis su Europos Sąjunga, ieškant programų, kad spręstų šią problemą ne tik kaimo teritorijose, kaip buvo anksčiau vykdoma, bet ir miestuose“, – klausė R. Baškienė.
Šių metų pradžioje prezidentui Gitanui Nausėdai pasiūlius atkreipti didesnį dėmesį į problemą, S. Gentvilas žadėjo ieškoti galimybių spartinti šiferio stogų keitimą ir pasiūlyti priemonių, kaip spręsti problemą ne tik kaimuose, bet ir miestuose.
Aplinkos ministerijos duomenimis, nuo 1961 metų Lietuvoje šiferiui ir vamzdžiams gaminti naudotas asbestas – jo yra beveik visuose sovietmečiu statytų pastatų stoguose, katilinėse, šiluminėse trasose.
Europos Sąjungos direktyvos nuo 2005 metų uždraudė gaminti, prekiauti ir naudoti visų rūšių asbestą bei gaminius ir medžiagas, kurių sudėtyje yra asbesto.
