„Mes norime, kad Lietuvoje bankų įkainiai žmonės būtų mažesni. Norime, kad bankai būtų draugiškesni teikiant paskolos, labiau kredituotų verslą, jų investicijas ir t.t. Tam pasiekti, reikia, kad ateitų naujų žaidėjų į Lietuvą. Jeigu bus pritarta populistinei opozicijos idėjai vesti solidarumo mokestį, kuris būtų amžinai, Lietuva taptų nedraugiškiausia šalimi ateiti naujiems bankams“, – žurnalistams Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje teigė A. Armonaitė.
„Bankai gali elgtis draugiškiau, bet ta idėja, nuolatinio solidarumo įnašo, yra populistinė. Kalbant apie pratęsimą laikinai, tai svarstytinas variantas, nes konkrečiai būtų galima labai aiškius dalykus įsigyti, tiksliau susimokėti avansą už oro gynybas sistemas“, – pabrėžė ji.
ELTA primena, kad siekiant rasti reikalingų lėšų gynybos poreikiams, Vyriausybė siūlo bankų solidarumo mokestį pratęsti dar vieneriems metams. Tam trečiadienį pritarė ministrų kabinetas.
Tokios Finansų ministerijos parengtos Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisos bus teikiamos svarstyti Seimui skubos tvarka.
Projekte siūloma, kad šis mokestis ir toliau būtų skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių paskutinių 4 metų pajamas. Visgi siūloma keisti laikotarpį pagal kurį mokestis skaičiuojamas, iš 2018–2021 m., kuris buvo taikomas 2023 m. ir 2024 m., į 2019–2022 m.
Tikimasi, kad pratęsus mokestį gynybos tikslams būtų sugeneruota 60 mln. eurų.
Tuo metu Seimo opozicinių frakcijų atstovai siūlo taikyti bankų solidarumo mokestį neribotą laiką. Kaip teigia iniciatoriai, tokiu būdu bus surenkami papildomi mokesčiai į valstybės biudžetą ir sudarytos galimybės sparčiau užtikrinti šalies saugumą.
