Sunku tikėtis, kad pastarojo meto politiniai sukrėtimai baigsis ties Libija, o gamtos stichija užmirš naftinguosius regionus. Kai kas jau prognozuoja iki metų pabaigos naftą pabrangsiant nuo dabartinių 90 dolerių už barelį iki 220 dolerių.
Į naftos, dažnai vadinamos ne tik juoduoju auksu, bet ir ekonomikos krauju, kainų augimą ypač jautriai reaguoja tokios šalys kaip Lietuva, kurios šią žaliavą importuoja. Kylančios naftos kainos kelia ir paslaugų (pavyzdžiui, šildymo), būtiniausių prekių kainas.
Niūrokos perspektyvos
„Bent artimiausiu metu tikėtis žemų naftos kainų neverta. Pasiūla ir paklausa subalansuota, todėl dabar bet kokie neramumai sukelia rimtą grėsmę, kad tiekimo sutrikimais pasinaudos rinkos spekuliantai“, – ekonomika.lt vaizdo konferencijoje svarstė finansų analitikas daktaras Rimantas Rudzkis.
Jis abejoja, ar kaina gali pasiekti 200 dolerių už barelį, – nebent neramumai persimestų į Saudo Arabiją ar Kuveitą, bet aukštos naftos kainos vis tiek išsilaikys ilgesnį laiką.
Analitikas priminė, kad naftos kainų augimas reiškia ir dujų brangimą. Tokios tendencijos dar labiau tuština mūsų pinigines, ir tai ypač skaudu vietos gamintojams, nes po ūkio nuosmukio vietinis vartojimas yra ir taip žemo lygio.
„Tokie scenarijai, kokius dabar matome, trukdo mažinti nedarbą, trukdo atsigauti ir dar labiau skurdina žmones“, – pabrėžė R. Rudzkis.
Kitas pašnekovas ekonomikos daktaras Eugenijus Maldeikis pritarė, kad dėl pastaruoju metu judančio viso Arabijos regiono naftos kainos tikrai nesumažės, o paklausa dar padidės dėl spartaus Kinijos ir Indijos ekonomikų augimo. E. Maldeikis pabrėžė, kad pagal dabartinę gamtinių dujų kainos nustatymo formulę dujų kaina juda ta pačia kryptimi kaip nafta ir mazutas, tačiau vėluoja 6–8 mėnesius. Taigi naujas dujų kainas matysime kaip tik prasidedant kitam šildymo sezonui.
„Dėl degalų rinkos Lietuvoje – mažai kas mini, kad neefektyviai dirba Mažeikių naftos įmonė. Matome, kad vis dažniau automobilių bakai pildomi Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje, o dar prisideda akcizų politika, – vardijo E. Maldeikis ir pridūrė: – Nežinau, kokie motyvai lėmė, kad benzinui nustatytas toks didelis akcizas. Tai juk nėra privaloma, tai mūsų valdžios pasirinkimas. Suprantu biudžeto poreikius, bet jam galima rinkti iš visur ir visaip. O Lietuvoje nueita lengviausiu keliu – pirmiausia mokesčiais apkraunami tie, kuriuos reikėtų remti.“
Ką daryti?
Išvengti arba bent sušvelninti artėjančias grėsmes, pašnekovų nuomone, valstybė galėtų pakeisdama savo ekonominę ir užsienio politiką.
Pasak R. Rudzkio, pastaraisiais metais valstybės energetikos politika nukreipta daugiausia į elektros energetiką ir gamtinių dujų terminalą, o skaudžiausia problema yra šilumos ūkis.
„Žmonės labai daug sumoka už šilumą, o didžiulė šių pinigų dalis iškeliauja iš Lietuvos atsiskaitant už dujas,– teigia R. Rudzkis. – Taigi valstybė turi kuo skubiau susirūpinti šilumos ūkio pertvarka – modernizuoti ir pereiti prie kuo didesnės vietinio kuro dalies. Neužtenka vien pertvarkyti šilumos ūkį, reikia remti ir technologinių augalų auginimą miškuose bei nederlingose žemėse. Tai turi būti ilgalaikis projektas.“
Kita vertus, anot R. Rudzkio, reikia siekti, kad „Gazprom“ gamtinių dujų kainas nustatytų ne pagal mazuto kainų tendencijas, o pagal kitą formulę, kuri būtų Lietuvai palankesnė, bet dėl to reikia derėtis.
„Didžiausia bėda – kad dabar nėra dialogo tarp Lietuvos Vyriausybės ir „Gazprom“. Vyksta tik žodžių mūšis per žiniasklaidą“, – kalbėjo R. Rudzkis.
Dar aštriau apie Lietuvos vengimą derėtis su „Gazprom“ kalbėjo E. Maldeikis: „Latviai ir estai susitarė su „Gazprom“, o mes pasirinkome įtampos gilinimo kelią. Tikimės, kad padės Europos Komisija. Bet komercinis dviejų subjektų sandoris – ne jos reikalas.“
Konfrontuodama su „Gazprom“, Lietuva negali išnaudoti geografinio veiksnio – esame arčiausiai Rusijos, todėl galėtume derėtis dėl palankiausių gamtinių dujų kainų – juk transportavimas iš esmės nekainuoja.
Dėl degalų kainų augimo pašnekovai įžvelgė ir pranašumų. Pirma, gal aukštesnės kainos išmokys lietuvaičius labiau taupyti, nes ir gerokai turtingesnių šalių miestuose nepamatysi tiek galingų ir daug degalų naudojančių lengvųjų automobilių kaip Lietuvoje. Be to, naftos kainoms pasiekus tam tikrą ribą, skubama atrasti ir dažniausiai atrandama alternatyvų. Pavyzdžiui, dabar intensyviai tobulinama technologija degalams gaminti iš akmens anglies.
Faktai
Viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių vienas po kito kyla neramumų Šiaurės Afrikos diktatūrose,– sparčiai brangstantys maisto produktai.
Lietuva, palyginti su kitomis Rytų Europos šalimis, yra arčiausiai Rusijos, todėl galėtų gauti dujas palankiausia kaina. Bet dėl to reikia derėtis, o ne konfliktuoti.
„Gazprom“ padėtis Europoje taip pat nėra labai gera, nes dujų vartojimas mažėja, o tiekėjų daugėja. Jam irgi geriau protingai su mumis susitarti, o ne žiūrėti į karingai esančius už EK nugaros, juoba matant, kad Europa eina į vis glaudesnius ekonominius santykius su Rusija. Lietuvių mėginimai šį procesą sustabdyti kartais atrodo kaip Donkichoto kova su vėjo malūnais.
