„Norėčiau pažymėti, kad vaiko priežiūra nėra atostogos“, – trečiadienį žurnalistams teigė premjerė.
Anot Vyriausybės vadovės, tam planuojama skelbti konkursą, į kurį galės įsitraukti ir visuomenė.
„Galbūt atsiras įvairių minčių, nes man atrodo, kad vaiko priežiūra, ar tai būtų mama, ar tėtis, tikrai to laikotarpio negali pavadinti atostogomis“, – tikino ji ir pridūrė, kad pokyčiai būtų įtvirtinti Darbo kodekse.
Teisiškai problemos su šiuo sprendimu nėra
Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas naujienų portalui tv3.lt sakė, kad ši idėja nėra nauja ir teisiškai jokių problemų su ja neegzistuoja. Teisėje yra aiškiai atskiriamos kasmetinės ir tikslinės atostogos.
„Ši idėja nėra nauja – iš esmės viską taip ir paaiškinau, nes anksčiau esu girdėjęs panašių svarstymų iš politikų.
Bet jau tada, kadangi anksčiau buvau darbo teisės advokatas ir toje srityje specializavausi, paaiškinau, kad teisiškai problemos čia nėra.
Teisėje aiškiai atskiriamos kasmetinės atostogos ir tikslinės atostogos“, – komentavo jis.
Vaiko priežiūros atostogos nesusijusios su poilsiu
Pašnekovas akcentavo, jog vaiko priežiūros, mokymosi ir kūrybos atostogos yra tikslinės, nes jos nesusijusios su poilsiu. Jos yra suteikiamos tam, kad žmogus galėtų laikinai nedirbti dėl kitų tikslų.
„Vaiko priežiūros atostogos, ar kaip tiksliai jos vadinasi – atostogos vaikui prižiūrėti – yra priskiriamos tikslinėms atostogoms.
Kitos tikslinės atostogos yra, pavyzdžiui, mokymosi ar kūrybos atostogos.
Jos taip pat nėra susijusios su poilsiu – tiesiog tai laikotarpis, kai žmogus laikinai nedirba dėl kitų tikslų“, – dalijosi buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Pasak V. Šilinsko, teisiškai problemų nėra, tačiau visuomenėje sąvokos suprantamos kitaip, todėl kyla klausimas, ar reikėtų keisti tikslinių atostogų pavadinimus ir kaip juos tada vadinti.
„Tai iš teisinės pusės problemos čia tikrai nėra. Aš suprantu, kad visuomenėje sąvokos ne visada sutampa su teisinėmis.
Tai čia ir kyla klausimas – ar reikėtų kaip nors keisti šių atostogų pavadinimus, išskirti tikslines atostogas, gal net nebevadinti jų „atostogomis“.
Bet tada – kokiu pavadinimu? Nežinau. Ir čia klausimas ne tik dėl vaiko priežiūros, bet ir dėl kitų tikslinių atostogų, pavyzdžiui, mokymosi. Kaip jas tada turėtume vadinti?“ – pasisakė jis.
Apie tai rašė savo „Facebook“ paskyroje
V. Šilinskas apie „vaikų priežiūros atostogos“rašė savo socialiniame tinkle „Facebook“. Jis teigė, kad planuojamas vaiko priežiūros atostogų pavadinimo keitimas kilo dėl visuomenės manymo, jog šios atostogos nėra poilsis ir pabrėžė, jog visos tikslinės atostogos nėra skirtos poilsiui.
„Planuojama skelbti konkursą keisti vaiko priežiūros atostogų pavadinimą.
Tai kyla iš dalies visuomenės pasipiktinimo, kad šios atostogos nėra skirtos poilsiui.
Siūlymas senas. Esu girdėjęs jau prieš 5 metus.
Ir tada atsakiau, kad ne visos atostogos ir yra skirtos poilsiui.
Dabar yra 3 tipų atostogos:
1) Kasmetinės;
2) Papildomos ir pailgintos;
3) Tikslinės.
Tikslinės atostogos yra:
1) mokymosi,
2) kūrybinės;
3) nėštumo ir gimdymo;
4) tėvystės;
5) VAIKUI PRIŽIŪRĖTI, ir
6) nemokamos.
Taigi visos tikslinės atostogos NĖRA skirtos poilsiui.
Jos paprastai skirtos tam tikram tikslui.
Jei laikome, kad yra problema su atostogomis vaikui prižiūrėti, tuomet ji yra su visomis tikslinėmis atostogomis.
P.S. Nėštumo ir gimdymo atostogos iki šiol populiariai vadinamos „dekretinėmis“, nes įvestos Lenino dekretu. Šito pavadinimo nesiūlykite“, – teigė jis.
VLKK: „atostogų“ samprata yra teisinio reglamentavimo objektas
Valstybinės lietuvių kalbos komisija (VLKK) svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis skyriaus vedėjas Alvydas Umbrasas kalbėjo, kad „atostogų“ samprata yra teisinio reglamentavimo objektas. Pagal teisės aktus atostogos gali būti ne tik kasmetinės, skirtos darbuotojui pailsėti, bet ir kitos paskirties (tikslinės), pavyzdžiui, kūrybinės, mokymosi, tėvystės ir kt.
Jo teigimu, terminas „vaiko priežiūros atostogos“ kalbiškai yra taisyklingas, o to termino dalykinis tikslumas ir laikotarpio priskyrimas ar nepriskyrimas prie atostogų yra ne lingvistinis klausimas.
Dabartinė atostogų samprata, anot VLKK atstovo, leidžia atostogomis laikyti ir net tik poilsio laiką, juk per kūrybines atostogas žmogus kuria, per mokymosi atostogas – mokosi ir pan. (teisiškai svarbu tai, kad jam išsaugoma darbo vieta).
Tiesa, A. Umbrasas akcentavo, kad jei būtų keičiama atostogų klasifikacija ir susijusias sąvokas įvardijantys terminai, siūlomo naujo teisinio reglamentavimo terminus Kalbos komisija įvertintų Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Žodis „atostogos“ jau seniai prarado prasmę
Arūnas Armalis savo socialiniame tinkle „Facebook“ ironizuoja, kad žodis „atostogos“ Lietuvoje prarado tikrąją prasmę, nes poilsis dažnai tampa stresu, darbu ar pinigų švaistymu. Teksto pabaigoje autorius sarkastiškai siūlo viską vadinti „gerove“, pabrėždamas valdžios retoriką apie „gerovės valstybę“.
„Kad jau užkliuvo valdžiai „vaiko auginimo atostogos“, nes tai ne – atostogos, siūlau tuo neapsiriboti.
Iš vis žodis „atostogos“ turi būti pripažintas nevartotinu ir net draudžiamas. Nes.
Argi gali būti „mokslo atostogos“? Alio, o tai kaip mokslai, jeigu atostogos, kas turi teisę mane egzaminuoti tokiu atveju? Turi būt užvadinta „zubrykla“. Tiesiog – savaitę zubryklai ir taškas.
Vasaros atostogos? Nu ta prasme, taigi nesibaigiantis pinigų taškymas ir nuolatinis stresas dėl visko – ne ten pasukai, ne ten nuėjai, ne ten pažiūrėjai, vaikai nudegė, partneris <...>, žodžiu, visiems viskas aišku. „Taškykla“. Pinigų ir/arba emocinė taškykla.
Mokinių atostogos? Ane? Seneliai įdarbinti, tėveliai įdarbinti, taškykla įdarbinta, vaikiukas strese, nes n u o b o d u. Tiesiog turi būt panaikinta ir sulieta su „zubrykla“.
Mokytojų atostogos? Rimtai? Žinote, kas yra pagrindiniai vartojimo kreditų klientai rugsėjį. Taigi, pedagogai. Intelektuali taškykla, jeigu jau labai reiktų individualizuoti.
Tai štai – akivaizdu, žodis atostogos turi tiesiog išnykti Lietuvoje.
Nes gerovės valstybėje viską turime vadinti savais vardais, arba tiesiog – gerove. Aij, pala...“ – rašė jis.
Terminai gali būti kartais klaidinantys
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka teigė, kad kai kurios sąvokos, pavyzdžiui „akademinės atostogos“, gali būti klaidinančios, nes oficialiai jos suprantamos kaip atostogos, nors iš tikrųjų tokio poilsio nėra.
„Šią progą norėčiau pasinaudoti ir pasakyti, kad kartais sąvokos patikslinimas gali būti prasmingas.
Pavyzdžiui, kai mokslininkas išeina metams, atsitraukia nuo dėstymo universitete ir rašo mokslinį darbą, tai kažkaip vadinama akademinėmis atostogomis.
Ir kažkada paaiškėjo, kad Finansų ministerija taip pat supranta, jog tai yra atostogos, nors iš tikrųjų jokių atostogų nėra“, – kalbėjo jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
