Teko skaityti palyginimą, kad ekonomika – kaip laužo įkūrimas lietuje. Galima ugnį įdegti dviem būdais:
- Bandyti uždegti šlapias malkas ar ilgai laukti kol jos išdžius.
- Malkas sumesti bet kaip, užpilti degiu skysčiu ir mėgautis šiluma.
Iš išorės į Lietuvą buvo įvežta daug kapitalo. Deja, pasibaigus pigiems pinigams, labiausiai nukentėjo tie, kurie per arti šildėsi prie skolintų banknotų laužo.
Kokios įmonės lengviau išgyveno krizę? Galima atsakyti paprastai – tos, kurios nesiskolino, greičiau suvaldė išlaidas ir eksportavo.
Kol kas eksportas yra vienintelis Lietuvos ekonomikos variklis. Jam augti buvo kelios sėkmingos prielaidos:
- Lietuvos ūkis vėl tapo konkurencingas.
- Išlaidos darbo užmokesčiui sumažėjo tiek, kad jis viršijo ir žaliavų kainų augimą.
- Kol kas eksportuotojams palankus dolerio kursas.
Tiesa, eksporto augimas labai priklauso nuo išorinių sąlygų. Ar Lietuvos eksportas turi planą B? Kiek konkurencingas bus Lietuvos eksportas, jei dolerio kursas nukris iki 2,00 ar net iki 1,50 LTL/USD?
Visgi yra ir ilgalaikių teigiamų dalykų – transporto ir kai kurių pramonės šakų įmonės užsienio rinkose greitai rado naujų klientų, lengvoji pramonė nuosekliai investavo, labai pagerino atsargų valdymą ir balansų struktūrą. Kol kas dar sunku įvertinti 2010 m. II-ąjį ketvirtį įvykusį didmeninės prekybos šuolį, bet tai turbūt irgi susiję su naujomis eksporto rinkomis.
Lietuvos įmonių pajamos dabar nublokštos į 2006 m. pajamų lygį, o kai kurios ūkio šakos tebėra 2004 m. lygyje. Nuo 2008 m. II-ojo ketvirčio įmonių pajamos sumažėjo 29 proc., išlaidos – tik 27 proc.
Krizės pradžioje visos įmonės kirpo išlaidas – pirmiausia paslaugų pirkimui, vėliau ir darbo užmokesčiui. Vidaus rinkoje teko valyti sandėlius. Pajamų ir išlaidų santykis viso ūkio mastu buvo suvaldytas 2010 m. I-ajį ketvirtį.
Šiuo metu įmonių išlaidos žaliavoms sparčiai auga. Kalbama apie stagfliacijos pavojų.
2007 m. pabaigoje maistas ir kitos žaliavos taip pat brango. Žaliavų kainos pasaulio rinkose 2008 m. pradžioje pasiekė piką, tačiau 2008 m. pabaigoje krito 2–3 kartus. Įdomiausia, kad ir tuo metu maistas Lietuvoje ne pigo, o brango.
Dabartinis brangimas bus šiek tiek kitoks – vartotojai daugiau pinigų neleis, nes jų neturi, todėl ta pati pinigų suma persiskirstys. Šį kartą labiausiai nukentėti gali mažmeninės prekybos ir vidaus rinkoje dirbančios pramonės ar komunalinių paslaugų įmonės. Jei įvyks tokių įmonių griūtis, vėl padaugės bedarbių, sumažės valstybės pajamos.
