• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Savus pinigus išleisti – užduotis nesudėtinga, tačiau kaip uždirbamas pajamas protingai paskirstyti, kad jos neviršytų išlaidų, geba toli gražu ne kiekvienas.

REKLAMA
REKLAMA

Verslas miršta pabandžius tik kartą

Finansinis raštingumas žmogui reikalingas kiekviename gyvenimo etape: nesvarbu, ar esi tik mokyklinukas su 2 litais kišenėje, ar pradedantysis verslininkas, turintis kelis šimtus tūkstančių banke. Anksčiau ar vėliau ateina akimirka, kai tenka spręsti, kaip ir kur pinigus išleisti ir ką pasirinkti būtų protingiausia.

REKLAMA

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidento Šarūno Frolenko samprotavimu, finansinis švietimas turėtų būti siejamas ne tik su mokymusi mokykloje ar universitete, bet ir lydėti žmogų visą gyvenimą.

„Finansinis raštingumas yra tarpdisciplininis dalykas, jo negalima tiesiog imti ir išmokti. Finansai mus supa visur ir visada: vienu atveju jie gali apimti globalius dalykus, kitu – spręsti kasdienes problemas. Deja, Lietuvoje neturime mokymosi visą gyvenimą strategijos“, – apgailestavo jaunimo organizacijų atstovas, skaitydamas pranešimą „Swedbank“ surengtoje konferencijoje „Gyventojų finansinis raštingumas – problemos ir perspektyvos“.

REKLAMA
REKLAMA

Anot pranešėjo, įvairių apklausų duomenimis, lietuviai pagal verslumą mažai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių, tačiau retas jų sugeba pradėtą verslą plėtoti.

„Eurobarometro apklausos rodo, kad lietuviai yra vieni tų, kurie dažniausiai pradeda verslą, tačiau jis dažnai žlunga, tad antrą kartą bandyti nebesiryžtama“, – dėstė Š. Frolenko.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tam, kad situacija iš esmės keistųsi, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidento svarstymu reikalingas ir kitoks valstybės požiūris.

„Finansinis raštingumas neturi būti klausimas, kuris lieka paribėse. Jis turi būti iškeliamas ir sprendžiamas“, - teigė Š. Frolenko.

REKLAMA

Nenoras mokytis gimsta iš nenoro stengtis

Socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis, kalbėdamas apie žmonių norą išmokti valdyti savo finansus, priminė, kad kiekvienas žmogus turi poreikius, vertybes ir nuostatas.

„Žmogaus poreikiai valdomi dviem būdais: baimėmis ir intencijomis. Mokytis yra vienas žmogaus poreikių, tačiau jo neformuojame, todėl šis poreikis yra menkai išplėtotas“, – atkreipė dėmesį pašnekovas. Jo teigimu, idealiausiu atveju minėtiems poreikiams plėtoti turėtų būti suformuota valstybinė sistema. Deja, šiuolaikinių mokyklų švietimo sistema tam visiškai netinkama, nes yra pasenusi. „Tai lyg XIX amžiaus mokykla“, – neslėpė B. Gruževskis.

REKLAMA

Anot jo, šiuolaikinės švietimo sistemos pagrindą turėtų sudaryti noras, motyvacija, žmogaus vertybių sistema, jo unikalumas.

„Vartotojiškoje visuomenėje pamiršome tokį dalyką kaip pastanga. Pasitenkinimą lemia pastanga, o ne turėjimas. Pamirštame, kad pastanga skatina turėjimą. Lygiai taip pat ir taupymą galime skirti vartojimui ir investicijoms. Žmogų reikia ugdyti pastangai, – siūlė pašnekovas ir čia pat pateikė idėją, kaip vaikai galėtų būti mokomi uždirbti pinigus. - Tai galėtų būti banko ir savivaldybės projektas. Vasarą vaikai galėtų dirbti su savivaldybės priežiūra, o uždirbtų pinigų dalį pasiliktų sau, dalį investuotų. Tokiu būdu kiek daug būtų padaryta: vaikai dirbtų ir atliktų naudingą darbą, o investavę pinigus lavintų savo finansinį raštingumą. Tai būtų vaikui ir pramoga, ir darbas, ir atsakomybė. Viskas yra susiję. Mokymasis nėra kaip sniegas gegužės mėnesį, tai yra sistema, jai reikia tinkamos aplinkos, tikslų“, - kalbėjo B. Gruževskis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Supratimą skatina paprastumas

Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Bartkus atkreipė dėmesį, kad  informacijos apie finansus apstu yra internete, todėl tie, kurie geba gerai ją apdoroti, tikrai neturi jokio vargo. Tačiau mažiau įgudusiems vartotojams, kurių yra dauguma, yra labai svarbus girdimos informacijos paprastumas ir suprantamumas.

REKLAMA

„Nenoras mokytis yra viena priežasčių, kodėl girdimą informaciją lengviau atmesti negu ją priimti. Žmonės arba nemato naudos, ką aš gausiu, jeigu informaciją naudosiu, arba jie bijo, kas bus, jeigu išmokti nepavyks“, - pagrindinius motyvus, kodėl ne visi žmonės noriai imasi mokytis finansinio raštingumo vardijo S. Bartkus.

REKLAMA

Trūksta praktinių gebėjimų

Du vaikus auginanti SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė iš savo patirties pastebėjusi, kad vaikams finansinių žinių lyg ir nestinga. Tačiau problema ta, jog jie nemoka šių gebėjimų pritaikyti praktikoje.

„Susidarė įspūdis, kad makro- bei mikroekonomikos žinių vaikai gauna sočiai dar nesimokydami ekonomikos, tačiau čia galima būtų pritaikyti anglišką patarlę: „Galima atvesti arklį prie vandens, tačiau negali jo priversti vandenį gerti.“ Kur yra ta spraga? Dėl žinių lyg ir viskas aišku, tačiau kur dingsta teorija, kai imame kalbėti apie praktinius įgūdžius? Finansinis raštingumas pasireiškia tada, kai pradedame arba nepradedame taikyti išmoktas žinias. Juk viena yra perskaityti vadovėlį, kaip vairuoti, ir visai kita, imti iš tikrųjų vairuoti“, – skirtumus tarp žinių ir praktikos atskleidė šeimos finansų ekspertė.

Anot jos, valstybės pareiga ugdant žmonių finansines žinias, turėtų būti kontroliuoti, kaip pateikiama informacija, rūpintis jos sklaida. Tačiau ne mažiau svarbu yra ir balansas tarp valstybės kalbų ir darbų. Taip pat neretai problema tampa ir žinių tęstinumo nebuvimas, nes žmogus, išmokęs finansų pamokas mokykloje ir pradėjęs gyventi suaugusiojo gyvenimą, nebemoka jomis naudotis praktikoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų