mokymasis

Lietuvos moksleiviai leisti laiką gamtoje gali ne tik pramogaudami, bet kartu ir mokydamiesi. Tai daryti kviečia Lietuvos saugomose teritorijose veikiančios gamtos mokyklos, sujungiančios gamtosauginį pažinimą su vaikų abejingais nepaliekančiomis pramogomis: naktiniais žygiais, išgyvenimo gamtoje pamokomis, paukščių ir gyvūnų stebėjimo išvykomis.

Vilnietė Akvilė Adomaitytė savo trečioką sūnų jau du metus ugdo šeimoje, o šiemet prie jo prisijungė ir devintokė sesė. Trijų vaikų mama A. Adomaitytė pasirinkimu ugdyti vaikus šeimoje nesudvejojo nė minutės – tai, pasak jos, buvo pats geriausias sprendimas, kuriuo džiaugiasi ir ji, ir vaikai.

Pusei Lietuvos nuščiuvus dėl prastų valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatų, kurie dar nė nepaskelbti oficialiai, progimnazijos mokytoja teigia, jog jos tai visai nestebina, nes visas mokymo procesas Lietuvoje yra sujauktas, o požiūris į mokymąsi yra atsainus.  Naujienų portalui tv3.lt laišką parašiusi mokytoja progimnazijoje vaikus moko lietuvių kalbos, tačiau panašų vertinimą teigia girdinti ir iš savo kolegių matematikos mokytojų.

COVID-19 situacija mokyklose šiuo metu yra stabili, todėl galimybė įvesti nuotolinį mokymąsi nesvarstoma, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Ji tai pat užsiminė, kad šiuo metu nėra svarstoma apie prievolės skiepytis įvedimą švietimo darbuotojams.

Rugsėjo pirmoji jau rytoj, tačiau daugybė vaikų ir tėvų nerimauja, kiek ilgai šiemet pavyks mokytis kontaktiniu būdu  ir ar neteks vėl grįžti į nuotolinį mokymą. Dalį tėvų ir vaikų baugina ir kassavaitiniai testai bei tai, kad ištisomis dienomis pamokose teks sėdėti su kaukėmis. Ministrė Šiugždinienė naujų mokslo metų išvakarėse dar kartą ragina testuotis ir skiepytis.

Vaikų pasiekimai džiugina tėvelius, tačiau suaugusieji paprastai ne iki galo suvokia, kiek tokios pergalės atsieina jų atžaloms. Psichologų teigimu, pirmūnams reikia daugiau dėmesio ir rūpesčio, o kartais – netgi ir pagalbos. Auklėjimas ar dresūra? Kai kurios mamos juokauja, kad kasdienė jų rutina – visai kaip anekdote: „Pamokos paruoštos. Mama užkimo, vaikas apkurto, kaimynai viską išmoko mintinai, šuo atpasakojo.

Kad ir kas atsitiktų, rugsėjo pirmąją vaikai turi grįžti į klases – taip Vaikų gynimo dieną tvirtina prezidentas Gitanas Nausėda. O testuotis, panašu, vaikams bus nebe privalu, o tik rekomenduojama. Visgi ekspertai ir tėvai griebiasi už galvų – pirmiau verslu, o ne švietimu besirūpinusi valdžia grąžinti vaikus į mokyklas vėluoja labiau už kitas ES valstybes. Dėl to net tris kartus padaugėjo vaikų, turinčių rimtų emocinių problemų.

Atšaukti brandos egzaminų šiemet neplanuojama, tačiau svarstoma kai kurias egzaminų dalis vykdyti nuotoliniu būdu, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.  Anot jos, egzaminų būtų sudėtinga atsisakyti, nes jie tiesiogiai susiję su stojimais į aukštąsias mokyklas. „Egzaminų atšaukti mes neplanuojame. Mes tikrai dedame pastangas padėti mokiniams, kurie patiria mokymosi sunkumų: organizuosime papildomas pamokas, papildomas konsultacijas dvyliktokams.

5-12 klasių moksleiviai Klaipėdoje mokymąsi tęs nuotoliniu būdu ir ateinančias dvi karantino savaites. Nuotoliniu būdu turės būti tęsiamas ir profesinis mokymas. Išimtys taikomos tik profesiniam mokymui, vykdomam kartu su socialinių įgūdžių programa, taip pat specialiosioms mokykloms ir bendrojo ugdymo mokyklose esančioms specialiosioms klasėms. Čia ugdymas bus tęsiamas įstaigose, užtikrinant numatytus saugumo reikalavimus.

Vyrui internete tėvai negaili aplodismentų: šis sukūrė neįtikėtiną erdvę savo dukrai. Žinoma, dabar vaikam mokytis nuotoliniu būdu ne itin lengva. Todėl tėvai sugalvoja įvairiausių būdų, kaip tai palengvinti ir sukurti jaukią, linksmą aplinką. Tėtis pasistengęs įrengė tikrą klasę savo dukrai garaže. Net gi sukūrė mokytojos iškarpą, o galvoje – planšetė per kurią ji kalba. Garažo transformacija į klasę – vaizdo siužete.

Vienas iš padedančių atrakinti pasaulį ir kitas kultūras dalykų – kalbos. Tuo neabejoja ir beveik dešimtmetį Jungtinėje Karalystėje gyvenanti bei septynias kalbas mokanti 26-erių Teodora Razgūnaitė. Mergina nuo mažų dienų žavėjosi užsienio kalbomis ir gana anksti suprato turinti gyslelę jas pakankamai lengvai išmokti.  Teodora prisimena, jog būdama maždaug ketverių jau žaisdavo, kad moka kalbėti kokia nors užsienio kalba.

Nuo rugsėjo 1-osios dalis Lietuvos tėvų turės galimybę perimti mokytojo vaidmenį ir mokyti savo vaikus namuose. Tiesa, tapti savo vaikų mokytojais galėtų tik tam tikras sąlygas išpildę tėvai. Be to, jei moksleivio rezultatai bus nepatenkinami, mokykla bet kada galėtų nutraukti mokymosi namuose sutartį.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Vyriausybei pateikė projektą dėl moksleivių ugdymo šeimoje. Dėl jo ministrų kabinetas turėtų apsispręsti trečiadienį.

„Mokytojas yra toks asmuo, kuriam technologijos leidžia susikalbėti su šiuolaikiniais moksleiviais. Turime išmokti tą kalbą, jei norime dirbti“, –  įsitikinusi Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Onutė Baumilienė.

Bibliotekos artimiausiu metu perduos daugiau kaip 3 tūkst. naujų kompiuterių mokykloms, kad padėtų joms pagerinti nuotolinio ugdymo procesą. Pagal Europos Sąjungos programą Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra nupirkusi apie 3100 stacionarių kompiuterių, apie 2400 kompiuterių jau yra pristatyti į bibliotekas. Nacionalinės bibliotekos vadovas Renaldas Gudauskas pranešė, kad šie kompiuteriai pagal pasaugos sutartį bus laikinai perduoti naudotis savivaldybėms.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), be jau moksleiviams išdalintų 2 tūkst. planšetinių kompiuterių nuotoliniam mokymuisi, šią savaitę tikisi pristatyti dar 15 tūkst. įrenginių su internetu, sako agentūros laikinasis vadovas Vainas Brazdeikis. Pasak jo, iš viso pagal pasirašytas sutartis su skirtingais tiekėjais jau įsigyta apie 20 tūkst. „Huawei“, „Samsung“ ir „Lenovo“ planšetinių kompiuterių, vidutinė vieno įrenginio kaina – apie 150-160 eurų. Pusę, t.y. 10 tūkst.

Skaitytojų klausėme, ko labiausiai reikia, kad Dauno sindromą turintys vaikai galėtų mokytis bendrojo ugdymo mokyklose. Apklausoje dalyvavo 402 žmonės.  40,6 proc. dalyvavusiųjų apklausoje įsitikinę, kad pirmiausia reikėtų formuoti pozityvų visuomenės požiūrį.  39,4 proc. norėtų, kad būtų ruošiama daugiau specialiųjų pedagogų, mokytojo padėjėjų.  12 proc. apklaustųjų siūlo mažinti mokinių skaičių klasėse.  8 proc. mano, kad reikėtų keisti pedagogų nuostatas.

Pirmadienį, prasidėjus ugdymo procesui nuotoliniu būdu, apkrovos neatlaikė elektroninės mokymosi platformos. Socialiniuose tinkluose tėvai nuo ankstyvo ryto piktinosi nepasiekiamomis „TAMO“, „Eduka“,  „Mano dienynas“ informacinio mokymo sistemomis. Kaip BNS sakė „Eduka“ sistemą valdančios leidyklos „Šviesa“ atstovė Armantė Raginytė, šįryt prie sistemos norinčiųjų prisijungti vartotojų srautai smarkiai išaugo, nepadėjo ir dvi savaitės pasiruošimo.

Dabar neįmanoma atsakyti, kiek laiko mokiniai mokysis nuotoliniu būdu, ruošiamasi visiems scenarijams, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Niekas turbūt pasaulyje negali atsakyti į klausimą, kiek ta pandemija truks ir kokios gali būti tendencijos. Jeigu pavyktų suvaldyti, (...) galbūt ilgai netruktų, bet esame pasiruošę ir ilgam laikotarpiui“, – penktadienį LRT sakė A. Monkevičius.

Naujausius Lietuvos mokyklų reitingus pagal moksleivių mokymosi rezultatus pristačiusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pakraupęs – Lietuvos mokyklos ne tik pasiekė dugną, bet jį ir pramušė. „Norėčiau šiandien paskelbti daug šviesių ir gražių naujienų, tačiau negaliu. Jau praeitą kartą minėjome, kad mes pasiekėme dugną.

Seimas ruošia pataisas, kurios leistų tėvams patiems mokyti savo atžalas. Parlamentarai svarsto, kaip Lietuvoje reikėtų įteisinti mokymo šeimoje sąvoką, kad tėvai galėtų mokyti patys, ir vaikai nelankytų mokyklos. Švietimo ekspertai baiminasi, kad skubotos pataisos gali sugadinti ugdymo kokybę, o namuose uždaryti vaikai ateityje nesugebės pritapti visuomenėje.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė sujungti dvi profesinio mokymo įstaigas – Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrą bei Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklą. Naujasis profesinio mokymo centras vadinsis „Žirmūnai“. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė, kad mokymo įstaigų sujungimas leis racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius. Abi profesinio mokymo įstaigos veikia viename pastate ir siūlo panašaus profilio mokymo programų paketus.

Vaikai tėvams dažnai užduoda begalę klausimų. Pasak fizikos mokytojos Rigondos Skorulskienės, šiandien jau nesvarbu, jei tėvai nežino tikslių atsakymų – yra daug galimybių mokytis su vaiku nors ir nuo nulio. Svarbiausia – vaiko neatbaidyti nuo atradimų ir skatinti jo smalsumą. Mokytoja sako, kad iš naujo atrasti pasaulį, susipažinti su juo galima pasinaudojant, pavyzdžiui, išmaniosiomis programėlėmis, atliekant įdomius eksperimentus ar net skaitant maisto etiketes.

 Kelerių metų jūs ir jūsų vaikai keliavote į pirmą klasę? Netrukus į mokyklos suolą sės jau šešerių metų vaikai, o po dvejų su puse metų tai bus privaloma. Valdžia jau rengiasi panaikinti iki šiol tam trukdžiusį privalomą vaiko brandos vertinimą. Ir tikisi, kad jau kitąmet savanoriškai daug tėvų savo mažuosius penkiamečius leis į priešmokyklines grupes. Mykolas ruoštis į pirmą klasę šioje priešmokyklinėje grupėje pradėjo būdamas 5-erių metų.

Anglų kalbos mokymasis tarp Lietuvos moksleivių paplitęs tiek pat, kiek vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES). Pagal rusų kalbos mokymąsi Baltijos šalys smarkiai lenkia kitas Europos valstybes. Šiuos duomenis artėjant Europos kalbų dienai paskelbė ES statistikos agentūra Eurostatas. Viduriniame ugdyme Lietuvoje anglų kalbos mokosi 97 proc. moksleivių, rusų kalbos - maždaug du iš trijų, panašiai tiek, kiek Latvijoje (60 proc.) ir Estijoje (65 proc.

Lietuviškai kalba ar net dainuoja studentai iš viso pasaulio. Klaipėdoje vasaros akademijoje mūsų gimtosios kalbos mokosi ir verslininkai, ir pabėgėliai iš Ukrainos. Išgirdus šį chorą retas įtartų, kad lietuviškas dainas traukia būrys užsieniečių: Klaipėdos universiteto lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademijos kursantai susirinko į paskutinę pamoką. Visą mėnesį 40 svečių iš 14-os pasaulio šalių mokėsi lietuviškai kalbėti ir rašyti.

Kai pradėjome demokratizuoti mokyklą, ją modernizuoti ir ieškoti, kaip ją padaryti patrauklią mokiniui, prasidėjo labai keisti dalykai, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus licėjaus vadovas Saulius Jurkevičius.   „Ugdymas įgavo daugiau vadybinį procesą, bet ne orientuotą į konkretų rezultatą. Natūralu, kad tie rezultatai nėra geri. <...> Dabar nebeturime valios pasakyti, ieškome, kaip padaryti mokiniams linksmiau ir patraukliau.

Maži vaikai yra labai imlūs ir mokosi visą laiką, daugiausia pamėgdžiodami aplinkinius žmones, pirmiausia, tėvus. Dauguma vaikų nori patikti savo tėvams ir būti į juos panašūs: nori elgtis taip, kaip jie elgiasi, kalbėti tai, ką jie kalba. Vaikai siekia pripažinimo iš tėvų ir vyresniųjų brolių ar seserų, todėl siekia būti tokie pat. Būtent todėl nedrausmingai vairuojantys tėvai savo ruožtu ugdo ateities nedrausmingus vairuotojus.

 Richardas Jonaitis, LRT Opus laida „Švelnūs tardymai“, LRT.lt Bet kurios kalbos pagrindus galima išmokti vos per dvi dienas, o pačios kalbos, kad būtų galima susikalbėti, – per savaitę, tikina pirmojo Lietuvoje „Sėkmės universiteto“ įkūrėjas sėkmės mokytojas Algirdas Karalius. Jo teigimu, tokie rezultatai atrodo nerealūs, nes mokyklose suformuoti įgūdžiai yra klaidingi ir neatitinka realių žmonių mokymosi gebėjimų.

„Europe direct“ informacijos centro kvietimu į Šiaulius susitikti su aukštesniųjų klasių moksleiviais ir studentais Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė patarė, kaip reguliariai tvarkyti savo biudžetą ir valdyti turimus pinigus. Pasirodo, net trečdalis šalies gyventojų, ypač jaunuolių iki 24 metų, visiškai netaupo ir neturi įgūdžių planuoti savo išlaidas. Štai jauni žmonės vis labiau ir ilgiau yra priklausomi nuo tėvų: 2012 metais 12 proc.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, sakydamas kalbą trečiadienį Seime surengtos konferencijos „Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) svarba“ atidarymo proga, pabrėžė mokymosi visą gyvenimą principo, kurį ir propaguoja tokie universitetai, svarbą. „Sveikinu Trečiojo amžiaus universiteto entuziastus ir rėmėjus. Šio universiteto istorija – pavyzdys visuomenei, ką gali nuveikti iniciatyvūs žmonės, norintys gyventi įdomiai, tobulėti ir būti aktyvūs spartaus šiuolaikinio gyvenimo dalyviai.

Nuo šių metų rugsėjo1 -osios leidykla „Šviesa“ pranešė kviečianti Lietuvos mokytojus į atnaujintą, patogesnę ir daugiau galimybių bei turinio siūlančią skaitmeninę mokymo(si) aplinką „e. Šviesa“. Ja siekiama mokytojams palengvinti pamokų organizavimo procesą, o mokiniams padėti aktyviai ir atsakingai mokytis. Iki šių metų pabaigos „e. Šviesa“ mokytojai kviečiami naudotis nemokamai ir teikti pasiūlymus, kaip ją tobulinti.

Marijampolėje birželį įvyko tarptautinis simpoziumas, kuris sutraukė į miestą garsiausius Niujorko ir Londono menininkus. Senovės Graikijoje ir Romoje simpoziumu buvo vadinamas nedidelis pokylis, kuriame paprastai būdavo muzikos, pramogų ir diskusijų.

Lina Smolskienė, LRT radijo laida „Ryto allegro“, LRT.lt Išmokti bet kurią kalbą nesudėtinga, svarbiausia tai daryti įdomiai ir nesėdėti prie nuobodžių pratimų, sako poliglotas, filosofijos mokslų daktaras Gediminas Degėsys. „Visuomet klausausi dainų, bandau išsiversti, suprasti. Pamažu prisijaukinu kalbą, vis daugiau sužinau, pabandau ištarti žodį, paskui – žodžių junginį, paskui – sakinį“, – pasakoja jis.

Balandžio 15 d. 10 val. Panevėžyje (Pilėnų g. 64) bus atidarytas europinius reikalavimus atitinkantis Transporto sektoriaus praktinio mokymo centras su specialiomis, įvairioms eismo sąlygoms pritaikytomis vairavimo aikštelėmis, garažu, mokomuoju logistikos centru. Čia bus sudarytos sąlygos rengti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, atitinkančius verslo lūkesčius ir poreikius. Atidaryme dalyvaus švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Štai kas slypi už tokių išvadų: jei vaikas per savaitę daugiau nei 15 val. praleidžia vien su tėvu, didesnė tikimybė, kad ateityje jam sunkiau seksis mokytis. Tyrimui vadovavo Bristolio universiteto mokslininkė, daktarė Elizabeth Washbrook, jo rezultatai skelbiami žurnale „Research in Public Policy“. Analizė parodė, kad vaikai iš tikrųjų vis daugiau laiko praleidžia vien su tėvu, ir tai gali turėti negatyvių padarinių jų intelektualiniei ir socialinei raidai.

Šiandieninėje mokykloje nebepakanka išmokti formules, faktus ir gramatiką – būtina mokytis rasti ir panaudoti informaciją, kūrybiškai spręsti problemas ir dirbti komandoje su kitais žmonėmis. Ugdymo plėtotės centro tyrimas atskleidė, kad tam pritaria beveik pusė mokinių ir tik 22 proc. jų sako, kad mokyklose kūrybiškumas yra skatinamas pakankamai.

2014 m. balandžio 4 d. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (LVJC) rengia „Metodų mugę“ – praktinius seminarus pedagogams, kuriuose išbandomi aktyvieji mokymo ir ugdymo būdai, pritaikyti skirtingiems vaikų amžiaus tarpsniams. „Pastebėjome, kad šiame išmaniųjų technologijų bei sparčių pokyčių amžiuje pedagogams dažnai pritrūksta praktinių žinių apie konkrečiam amžiaus tarpsniui tinkamiausius mokymo, ugdymo ar motyvavimo metodus, – pasakoja Diana Petkūnienė, „Metodų mugės“ organizatorė.

Austė Venslovaitė Praėjusi savaitė ilgam įsiminė ne vienam Kauno Maironio universitetinės gimnazijos (KMUG) auklėtiniui, nes visą savaitę gimnazijoje vyko įdomiausios Kauno technologijos universiteto (KTU) paskaitos: nuo netikėtų mokslinių bandymų iki įtraukiančių diskusijų. Na, o visą savaitę su KTU dėstytojais vainikavo lektorės ir vadybos kanclerės Vitalijos Venckuvienės paskaita apie motyvaciją mokslui ir darbui.

Ruošdamasis valstybiniams brandos egzaminams vienas Lietuvos dvyliktokas vidutiniškai tam skiria 1164,5 valandų arba beveik 50 parų per mokslo metus. Šį laiką abiturientai praleidžia pamokose, ruošdami namų darbus ir egzaminams mokydamiesi papildomai. Tai atskleidė Lietuvos mokinių parlamento ir netrukus startuosiančios internetinės pasirengimo brandos egzaminams priemonės „Egzaminatorius.lt“ atliktas tyrimas. Vienas abiturientas per savaitę namų darbus ruošia 6 val. 45 min.

Turbūt pastebėjote, kad kai kurie žmonės atlieka krūvas darbų ir vis tiek jaučiasi ir atrodo laimingi, pailsėję. Kiekvienas žmogus turi tas pačias 24 valandas per parą, tačiau jų išnaudojimo lygis ypač skiriasi. Kilus klausimui, kaip kai kuriems žmonėms produktyviai išnaudoti paros laiką, naujienų portalas inc.com dalijasi patarimais, kuriais vadovaujantis jūs pasieksite tą patį.

Ar tikrai Lietuvoje tėvai kartu su savo vaikais praleidžia vidutiniškai tik po septynias minutes per dieną? Šiandien kai kurie tėvai neigia šiuos prieš keletą metu nerimą sukėlusius statistinius rodiklius kartu su savo vaikais... eidami į mokyklą, t. y. ten, kur jų atžalos praleidžia didžiąją dienos dalį. Užsienio patirtis rodo, kad aktyvus tėvų ir mokyklų bendradarbiavimas padeda kurti jaukią aplinką ugdymo įstaigose ir didina vaikų motyvaciją bei pažangumą.

Anglija.lt ir Anglų Kalbos Klubas Londone toliau tęsia diskusiją, kaip greičiau ir geriau išmokti anglų kalbą. Šįkart apie laikus. Daugelį mūsų anglų kalbos laikai mažų mažiausiai baugina. Atrodo, taisyklių begalės, atitikmenų lietuvių kalboje nerasta – tad kaip įsiminti ir išmokti? Kai kurie netgi paklausia: ar tai išvis įmanoma? Gal geriau patylėsiu… XXa.

 Pasaulio žiniasklaidoje publikacijas apie Izraelio ir Palestinos konfliktą galima skaičiuoti jau ne šimtais ar tūkstančiais, tačiau kojos į šias teritorijas neįkėlusiam žmogui sunku įsivaizduoti, kaip atrodo paprastų žmonių kasdienybė. Skambūs politikų šūkiai ar demonstruojama įspūdinga karinė galia slepia dar vieną „dulkių sluoksnį“ – eilinių žmonių gyvenimą. Neseniai iš Vakarų Kranto, Palestinos, grįžusi Viktorija Dapkutė sutiko pasidalyti kelionės ir savanorystės patirties įspūdžiais.

Kauno technologijos universiteto (KTU) inicijuotas projektas „Aspirinas“ viršijo ne tik organizatorių lūkesčius, bet ir kino teatro „Romuva“ galimybes. Projekte „Aspirinas“ apsilankė apie 600 moksleivių ir daugiau nei 200 tėvų. Pasak organizatorių, visi norintys atvykti į seminarą, neturėjo galimybės, nes kino teatras „Romuva“ negalėjo sutalpinti visų norinčių.

Dažnai senjorai vaizduojami kaip nuolat besipiktinantys dėl mažų pensijų ir blogai išauklėtos jaunosios kartos, tačiau vis daugiau garbaus amžiaus sulaukusių žmonių kimba į mokslus ar įsitraukia į bendruomenių veiklą ir rymoti prie lango nebelieka laiko.

Naujai atlikta studija parodė, kad nešiojamieji kompiuteriai kenkia studentų pažymiams, rašo foxnews.com. Mokslininkai teigė surengę paskaitą, kurioje mokiniai klausėsi dėstytojo, o po to turėjo atsakyti į klausimus. Vieno eksperimento metu mokslininkai pusei studentų išdalijo nešiojamus kompiuterius. Dauguma studentų, turėjusių kompiuterius, turbūt prisipažintų praleidę daugumą laiko rašydami žinutes „Facebook“ ar „Twitter“ socialiniuose, kai profesorius kalbėjo.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Beveik 70 užsienyje gyvenančių jaunuolių baigė intensyvius lietuvių kalbos kursus, kuriuos 15-tus metus rengia Vytauto Didžiojo universitetas. Kursų koordinatorė sako, kad norinčiųjų mokytis mūsų kalbos vis daugiau. Po mėnesio mokslų ir išlaikyto egzamino kursų lankytojams įteikti diplomai.

Kai kurių įgūdžių vaikams greitai nebeprireiks. Pavyzdžiui, rašymo ranka ir mokymosi daugybos lentelės greitai gal ir nebereikės mokytis, rašo yahoo.com. Sparčiai vystantis moderniosioms technologijoms, tokie įgūdžiai bus beprasmiai. Profesorė Sugata Mitra iš Niukaslio universiteto dar pridėjo, kad greitai vaikams nebereikės rašybos ir gramatikos žinių. Ji teigė, kad tradicinės kalbos taisyklės išeina iš mados. Vaikams nebereikės švaistyti laiko tokių dalykų mokymuisi.

Liepos mėnesį Alantoje ir Birštone vyko pirmoji Rusijos Šiaurės ir Sibiro lietuvių vaikų lietuvių kalbos ir kultūros stovykla. Pirmieji sakiniai, dėliojami prosenelių kalba, reikalauja susikaupimo ir drąsos. Jos, beveik mėnesį Alantos ir Birštono stovykloje praleidusiems jaunuoliams, nestinga. „Čia oras daug šviežesnis nei Sankt Peterburge. Lietuva, man atrodo, yra gražiausia pasaulyje. Čia labai daug gerų draugų suradau“, – pasakojo stovyklautoja Kristina Bankauskaitė.