švietimo sistema

Trečdalio pradingusių dešimtokų rašinių Švietimo agentūrai taip ir nepavyko atkurti. Mokiniai ir mokytojai baiminasi, kad tokia betvarkė bus ir per brandos egzaminus, mat dabar net ir atsakomybės nelabai yra iš ko reikalauti – beveik du mėnesius nėra švietimo ministro, daugiau nei tris mėnesius nėra už patikrinimus atsakingos Švietimo agentūros vadovo. Švietimo sistema begalvė, o nuolatinių reformų chaoso išvarginti mokytojai svajoja, kada sistemoje jis pagaliau baigsis.

Nepasiruošimas tarpiniams patikrinimams sukėlė fiasko švietimo sistemoje. Kaip Žinių radijo laidoje „Persona grata“ kalbėjo Vilniaus licėjaus direktorius, švietimo sistema yra „apgailėtinoje padėtyje“, o mokiniams palengvėjimo po atsiskaitymų nesimato, nes problemos netinkamai sprendžiamos. Negana to, dėl tarpinių atsiskaitymų kenčia ir mokiniai, kurie jų nelaiko, nes praranda didelę dalį pamokų.

Kaip Estija, nedidelė šalis, kuri, palyginus su dauguma Europos Sąjungos šalių, nėra ypač turtinga, tapo švietimo galiūne? Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Tarptautinės mokinių vertinimo programos (PISA) reitinge, kuriame vertinami penkiolikmečių matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų gebėjimai, pirmąsias vietas užima kelios Azijos šalys, tačiau Estija užima aukščiausią vietą Europoje.

Privačiose mokyklos kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Taip išaugęs mokamo švietimo poreikis kai kuriuos politikus ir ekspertus neramina – anot jų, dabartinė vykdoma politika tyčia Lietuvą stumia mokamo švietimo link. Kiti į tai žiūri pozityviau, akcentuoja, kad privačių mokyklų tinklo plėtra atneša ir daug teigiamų rezultatų, tačiau mano, jog bet kokiu atveju politikai turėtų atlikti stebėseną, kad privataus mokslo tinklas neišsipūstų per daug.

Daugiau nei po mėnesio tylos virš 3000 mokytojų iš 200 mokyklų grįžta streikuoti ir buriasi į mitingą prie Seimo. Profsąjungos vadovas Andrius Navickas tikina, kad streikas baigsis tada, kai mokytojai bus išgirsti. Trečiadieno pavakarę prie Seimo rinkosi mokytojai iš visos Lietuvos. Švietimo ministras Gintautas Jakštas sako, kad kitąmet atlyginimai mokytojams galėtų didėti daugiau, jei infliacija ir toliau trauksis.

Šiais mokslo metais įvesta nauja pamokų pateisinimo tvarka pagerino mokinių lankomumą. Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad praleistų pamokų, pateisintų tėvų dėl vaiko ligos, vidurkis šių metų rugsėjo ir spalio mėnesiais sumažėjo bene dvigubai, lyginant su praeitų metų atitinkamu laikotarpiu. Kai kurie mokyklų vadovai tvirtina, kad situacija tikrai pagerėjusi, o tvarką reiktų dar labiau sugriežtinti. Kiti sako, kad reikia daugiau laiko, kad būtų galima vertinti.

Lietuvos jaunuoliams stinga įgūdžių, ketvirtadalis 15-mečių neturi pagrindinių matematikos žinių, o profesinis ugdymas laikomas antros rūšies švietimu, pastebi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovas.

Nepatenkintos švietimo profsąjungos toliau spaudžia švietimo ministeriją greičiau ir labiau kelti atlyginimus, gerinti mokytojų darbo sąlygas. Ministras pagerino pasiūlymą mokytojams, nuo sausio žada kelti ne 6-iais, o 10 procentų, o likusius 11 pridėti po metų. Savo siūlymą ministras vadina istoriniu. Profsąjungos aiškina, kad to negana ir rengiasi streikuoti prie Vyriausybės.

Artėjant rudeniui, verda diskusijos dėl artėjančių mokslo metų – nesutariama dėl tarpinių atsiskaitymų. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Pakalbėkime apie pokyčius, kurie laukia nuo kitų metų, tai yra tarpiniai atsiskaitymai. Jie sukėlė daug diskusijų ir kai kurie profsąjungų atstovai sakė, kad tuos atsiskaitymus reikėtų nukelti dar metams.

Lietuvos švietimo sistema nuolat sulaukia nemažai kritikos. Mokytojai neretai kaltinami tuo, kad mokinių pasiekimų rezultatai prastėja. Tačiau patys pedagogai tikina, kad kalta sistema, per dideli krūviai, per mažos algos, taip pat visuomenėje vyraujantis požiūris į mokymąsi ir mokymą. Esą mokiniai mokosi ne dėl savęs, bet dėl pažymių. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 24,6 tūkst. pradinio ir pagrindinio ugdymo mokytojų, taip pat 13,8 tūkst. vidurinio ugdymo mokytojų.

Jau vos už poros dienų, rugsėjo 1-ąją, į mokyklas sugužės 332 tūkstančiai mokinių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija giriasi, kad šiemet didesnį dėmesį skirs ugdymo kokybei, nebeliks jungtinių klasių, tačiau mokytojų profsąjungos perspėja, kad dalis vaikų mokslo metus pradės perpildytose klasėse. Ir dėl to mokytojams bus dar sunkiau. Švietimo specialistai taip pat piktinasi per mažais pedagogų atlyginimais ir didžiuliu mokytojų trūkumu.

Nacionalinė problema, kuri tuoj taps ir nacionaline katastrofa. Pedagogai taip vadina mokytojų trūkumą mokyklose. Kai kuriais skaičiavimais, visoje Lietuvoje šiuo metu trūksta apie 4000 mokytojų. O švietimo ministrė tokių skaičių teigia nežinanti, nors neneigia: problema egzistuoja, bet ministerija esą stengiasi pagerinti mokytojų darbo sąlygas. Mokytojai piktinasi: atlyginimas už tokį sunkų darbą yra per mažas.

Valdžia imasi Lietuvos mokyklų tinklo mažinimo. Visoje šalyje norima atsisakyti jungtinių klasių, dėl to nuo kitų mokslo metų mažiausiia mokinių turinčios mokyklos privalės arba persitvarkyti ir prisijungti prie kitų įstaigų, arba tiesiog užverti duris. Ministrė sako, kad vaikai turi mokytis didesnėse, geresnėse mokyklose, kur netrūksta pedagogų, o pamokų kokybė – aukštesnė.

Kol mokiniai džiaugėsi išsiilgta vieni kitų draugija, vienybę bent trumpam bandė demonstruoti ir politikai. Parlamentinių partijų lyderiai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo politikos. Jame – pažadai dėl didesnių algų pedagogams, įdomesnių pamokų moksleiviams, darželių visiems ikimokyklinukams. Tiesa, patys politikai pripažįsta, kad susitarti pavyko tik dėl mažos dalies reikalingų reformų, o ir kaip jas įgyvendinti – nežinia.

Nuo praėjusio rudens Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijoje dirbantis chemijos mokytojas N. D. nusprendė nebetylėti. Mokiniai suorganizavo į jį nukreiptą patyčių ataką, tačiau nei mokyklos administracija, nei policija negali padėti, nes, pasak jų, tai viso labo mokinių nuomonė. Tačiau mokytojas nusiteikęs karingai: „Dabar jau negaliu sustoti. Manau, kad kažkas dar atsiras ir prabils, nes mokyklose mokytojai kenčia patyčias. Medikai žudosi.

  Lietuvos ekonomika yra stabili, šalis geriau nei anksčiau yra pasiruošusi iššūkiams, teigia Lietuvos banko vadovas bei misiją Lietuvoje baigę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai.   LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pabrėžė, kad šalies pasiruošimo galimiems iššūkiams kokybė yra daug geresnė nei prieš dešimtmetį. „Mano pagrindinė žinutė, kurią pasiėmiau iš misijos, yra susijusius su palyginimu mūsų pasiruošimo, jeigu dabar kažkas įvyktų, ir būtent 2008 metais.

Dažnai mūsų šalyje ekonominės, socialinės ar politinės problemos yra laikomos išskirtinėmis. Manoma, kad svetur gyvenimas užtikrintai gerėja, o situacija Lietuvoje išlieka nepavydėtina. Tačiau užtenka pabendrauti su kolegomis, dirbančiais kitose Baltijos šalyse, ar atsiversti jų vietinę spaudą kad suprastum, jog daugelis aktualių probleminių klausimų yra tokie pat visose trijose valstybėse.

Visoje švietimo sistemoje daug ydų ir ne iki galo atliekamų darbų, rodo Valstybės kontrolės parengta švietimo sistemos rizikos grėsmių ataskaita. Problemos įžvelgiamos pradedant ikimokyklinių ir baigiant mokymusi visą gyvenimą. Esminės problemos – per žemi pasiekimai, žema mokslo kokybė ir pažangos trūkumas.

Viena pagrindinių šalies gyventojų gerovės, visuomenės darnos, ekonomikos konkurencingumo ir net nacionalinio saugumo sąlygų yra švietimo sistemos kokybė. Ne tik visiems lengvai prieinamas, bet ir aukštas kompetencijas suteikiantis švietimas turėtų būti kiekvienos modernios valstybės prioritetas.

Dar tik antradienį parlamentarai patvirtino visų 15 Seimo komitetų vadovybę ir pritarė valstiečio Eugenijaus Jovaišos kandidatūrai užimti Švietimo ir mokslo komiteto vadovo postą. Suabejoti profesoriaus E. Jovaišos kandidatūros tinkamumu būtų sunku dėl nemažos mokslinės ir vadovavimo patirties švietimo institucijose. Todėl portalas tv3.lt domėjosi, kokių pokyčių galima tikėtis jam vadovaujant šiam komitetui.

Lietuvai vis didesniais žingsniais einant į tarptautinę rinką, o Pasaulio ekonomikos forumui nuolat kalbant apie 4–ąją pramonės revoliuciją Lietuvos verslams ir darbuotojams tenka permąstyti ateities strategiją. Su didžiausiais iššūkiais susidurs švietimo institucijos formuojančios naująsias kartas.

Turkijos valdžia pareikalavo, kad iš savo pareigų pasitrauktų 1577 aukštųjų mokyklų dekanai, įtariami sąsaja su penktadienį mėgintu surengti perversmu, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.  Šalies aukštojo mokslo valdyba pareikalavo, kad valstybinių ir privačiai finansuojamų universitetų dekanai atsistatydintų, nurodė „Anadolu“. Anksčiau pranešta, kad Turkijoje daugiau kaip 15 tūkst.

Dažnai sulaukiu klausimo, ką reikėtų daryti, kad atlyginimai Lietuvoje būtų tokie kaip Vakarų Europoje. Kai kurios šiame komentare pateikiamos priemonės atlyginimus kilsteltų gana greitai. Vis dėlto, tvarūs sprendimai retai būna greiti sprendimai. Įgyvendinus visas penkias žemiau išvardytas priemones, po 20 metų atlyginimai Lietuvoje nuo vakarietiškų jau skirtųsi ne 4-5 kartus, kaip yra šiandien, o tik 1,25-1,5 karto.

Lenkijos parlamentarai neįsigilino į Lietuvos lenkų švietimo padėtį, sako Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, komentuodamas Lenkijos Seimo rezoliuciją dėl švietimo lenkų kalba Lietuvoje. „Greičiausiai į tą klausimą nė kiek neįsigilinta, nes konkrečių jokių dalykų nepateikta, kas konkrečiai yra blogai“, - BNS penktadienį sakė G.Kirkilas, jis taip pat vadovauja Seimo delegacijai Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo ir Senato narių asamblėjoje.

 Minimalus stojimo balas kilstelės bendrą šalies švietimo sistemos lygį ir ateityje turės dar didėti, sako Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorius, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti tarybos vadovas Pranas Žiliukas. Pasak jo, dabartinis nustatytas minimalus balas - dar per žemas, nes sudaro galimybes aukštojo mokslo siekti ir vos mokyklas baigusiems absolventams.

Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Antradienio Seimo posėdyje planuojama pristatyti Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias būtų sukurta Švietimo valdymo informacinė sistema ir Specialistų kvalifikacijų žemėlapis. Projekto kritikai perspėja, kad Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos užsimojo bereikalingai iššvaistyti beveik 20 milijonų litų.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Patylomis privalomu tapęs matematikos egzaminas mokinių matematinio neraštingumo bei kitų struktūrinių švietimo sistemos problemų neišspręs, tačiau padės užsidirbti matematikos korepetitoriams, sako naujienų portalo LRT.lt pašnekovai. „Mes turime didelių švietimo problemų, ir šis egzaminas jų neišspręs. Viena galiu pasakyti – iš to tikrai uždirbs matematikos korepetitoriai“, – teigia docentė Aušra Maldeikienė.

Viena didžiausių problemų švietimo sistemoje yra tai, kad moksleiviai taikosi prie sistemos, o ne atvirkščiai. Siekiant pasiekti, kad mokykloje mokiniai mokytųsi efektyviau, būtina remtis penkiais principais. Pastaruosius PLEF konferencijoje, vykstančios Vilniuje, pirmadienį pristatė neformaliojo švietimo organizacijos „Sėkmės mokykla“ vadovas Nerijus Buivydas. Pirmiausia, pasak pranešėjo, svarbu rodyti pagarbą vaikams.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu aptarė svarbiausius ministerijos ateities darbus. Prezidentė su ministru kalbėjo apie Valstybinės švietimo 2013-2020 m. strategijos įgyvendinimą, profesinio mokymo programų tobulinimą, mokslo ir verslo bendradarbiavimo stiprinimą. „Pagrindinė Lietuvos švietimo sistemos užduotis - ugdyti kūrybingą, inovatyvų, kritiškai mąstantį, patriotišką Lietuvos pilietį.

Laisvosios bangos eteryje kalbėjęs naujasis Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos direktorius Arūnas Šikšta sako, kad dabar verslui reikia aktyvaus bei norinčio ir galinčio kurti pridėtinę vertę jaunuolio, kurio teorinių žinių bagažas nebūtų tuščias. „Daugelis verslo mokyklų yra dar tik kelyje, nes ne visur maksimaliai taikomi praktiniai atradimai metodinio mokslo aplinkoje“, - sako A.Šikšta.

Pastaruosius kelis metus švietimo sistemoje dirbantys profesionalai (ypatingai aukštųjų mokyklų dėstytojai) skambina pavojaus varpais dėl katastrofiškai krentančio abiturientų išprusimo lygio. Vidurinio išsilavinimo prastėjimo tendencija Lietuvoje stebima ne tik pernai ar užpernai, šis procesas prasidėjo prieš gerą dešimtmetį, kai imtasi iš esmės reformuoti vidurinės mokyklos mokymo programas ir metodus.

Šiame „Balsas.lt savaitė“ numeryje apžvelgiama, kaip asmenybės buvo formuojamos sovietiniais laikais ir kokiu keliu žengia šių dienų ateities lyderius ugdyti siekianti švietimo sistema. Kiekvienai epochai būdingas savitas vaikų idealų formavimo braižas. Lietuvoje sovietai buvo išstūmę religiją bei tautiškumą, o dabar konkuruoja konservatyvumas ir „postmoderniųjų pilietininkų“ vertybės. Vaikų auklėjimo ir idealų formavimas, kaip ilgalaikius padarinius sukelianti sritis, visuomet buvo svarbi.

Aštuonerių metų narystės Europos Sąjungoje laikotarpis buvo itin jautrus švietimo sistemos ir statybų sektoriaus atstovams. Vieniems teko sukti galvas, kaip modernizuoti švietimo sistemą ir renovuoti mokymosi įstaigas, o kitiems apskritai, kaip išgyventi krizės akivaizdoje – kai šalyje tarsi grybų pridygo pradėtų, bet dėl lėšų stygiaus tiesiog akyse sustingusių įvairiausių statybos objektų Tarptautinių projektų svarba Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė pabrėžė, kad Lietuv...

Vakar, balandžio 23 dieną, į valdybos susitikimą Bukarešte (Rumunija) susibūrusi Europos studentų sąjunga (anlg. European Student's Union - ESU) skubos tvarka priėmė rezoliuciją, kurioje raginama skaidresnio aukštojo mokslo valdymo Lietuvoje siekti stiprinant studentų atstovavimą. Dokumente teigiama, kad Tarybose turėtų veikti du studentų atstovai, taip pat akcentuojamas šio organo vaidmuo renkant rektorių ar direktorių, kontroliuojant aukštosios mokyklos finansus ir strateguojant jos plėtrą.

Nuo pernai sulaukiama vis daugiau emigrantų, besiteiraujančių apie savo vaikų galimybę lankyti lietuvišką mokyklą. Kai kurių vaikai nemoka sklandžiai lietuviškai kalbėti. Išmokti taisyklingos lietuvių kalbos, tęsti mokslus pagal lietuvišką mokymo sistemą ir priprasti prie naujų mokyklos taisyklių vaikams tampa didžiuliu iššūkiu, pastebi Tauragės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotojai. Užsienyje – per 300 Tauragės mokinių Anot Reginos Patašienės, rajono Švietimo skyriaus vyr.

Jeigu šalies švietimo sistemoje nebus esminių permainų, tikslas 2020 metais Lietuvai tapti aukštųjų technologijų šalimi – nepasiekiamas. Tokios nuomonę penktadienį išsakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Lietuva – šalis, kurioje tariame pirmuosius žodžius, mokomės rašyti, klausyti. Čia mes subręstame arba, kitaip sakant, pasiruošiame pažiūrėti gyvenimui į akis. Bet ateina diena, kai nutariame, jog reikia vykti į pasaulį laimės ieškoti. Mus pradeda erzinti nestabili mokesčių bei švietimo sistema, nenuosekli politika ir ribotos galimybės susirasti darbą. Keliame sparnus ir skrendame ten, kur turėtų būti geriau – dažniausiai į Didžiąją Britaniją. Tuomet mokomės gyventi iš naujo.

Praėjus penkioms dienoms po to, kai Čilėje paaštrėjo protestai prieš trūkumus švietimo sistemoje, antradienį šalies sostinėje dešimtys tūkstančių žmonių vėl išėjo į gatves. Policijos duomenimis, čia neišvengta pavienių susirėmimų. Saugumo pajėgos Santjage prieš jaunuolius, norėjusius žygiuoti prie prezidento rūmų, panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas. Jaunuoliai statė barikadas, padegė statybines medžiagas bei mažiausiai vieną automobilį.

„Celebration“ dainininkė nori padvigubinti savo pastangas gelbėti našlaičius, atidarydama naują centrą. Kalbėdama televizijos dokumentiniame seriale „Amerikos Revoliucionieriai: Žvaigždės“, ji sakė: „Mano tikslas yra įkurti globos namus, kurie priims mažiausiai 1000 našlaičių. Taip pat aš aktyviai užsiėmu kitų globos namų finansavimu.“ Tačiau Madonnos siekiai šalyje buvo atidžiai nagrinėjami. Prieš tai, Madonna norėjo statyti mokyklą mergaitėms, tačiau projektas buvo nutrauktas.

Mokykla yra uždaryta amžiams Angelinos Jolie ir Brado Pitto vaikams. Jų vaikai yra palaiminti ne tik dėl to, kad turi pačius gražiausius tėvus, bet ir dėl to, kad turi motiną, kuri nemėgsta mokyklų. Oskarų nusipelniusi aktorė mano, kad švietimo sistema yra tokia bloga ir kad jos vaikams geriau pasilikti namie, nei eiti į mokyklą. A. Jolie kritikuojama, kad tampo vaikus po pasaulį, vietoj to, kad leistų juos į mokyklą.

Savus pinigus išleisti – užduotis nesudėtinga, tačiau kaip uždirbamas pajamas protingai paskirstyti, kad jos neviršytų išlaidų, geba toli gražu ne kiekvienas. Verslas miršta pabandžius tik kartą Finansinis raštingumas žmogui reikalingas kiekviename gyvenimo etape: nesvarbu, ar esi tik mokyklinukas su 2 litais kišenėje, ar pradedantysis verslininkas, turintis kelis šimtus tūkstančių banke.

Vyriausybė skiria nepakankamą dėmesį švietimui, o sprendžiant iš kitų metų valstybės biudžeto, švietimas valdantiesiems nėra prioritetinė sritis. Tuo įsitikinę Darbo, Socialdemokratų, Krikščionių partijų frakcijos, Tvarkos ir teisingumo frakcija bei Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovai. „Ne kartą iš Vyriausybės girdėjome, kad reikia atsisukti į žmogų.

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia bendrojo lavinimo ir specialiąsias mokyklas teikti paraiškas projektams, kurie padėtų užtikrinti švietimo paslaugų prieinamumą ir kvalifikuotą švietimo pagalbą specialiųjų poreikių turintiems vaikams ir jaunimui. Projekto tikslinė grupė – socialinės rizikos, specialiųjų poreikių arba socialinę atskirtį patiriantys asmenys. Jo lėšomis bus remiamas specialiosios pedagoginės pagalbos teikimas bei neformalusis švietimas.

Didelė dalis universitetų absolventų, pasidėję diplomus į stalčius, tampa paprastais darbininkais. Pernai net 16 proc. jų papildė bedarbių gretas. Universitetai kepa specialistus, kurių kvalifikacija neatitinka darbo rinkos poreikių, o valstybė už tai moka. Kaip ir pašalpas bedarbiams. Diplomuoti darbininkai Nors aukštojo mokslo diplomas padeda lengviau įsidarbinti, vis dėlto dažnai universitetus baigę magistrantai dirba jų kvalifikacijos neatitinkančius darbus.

Gėlėta lietuviškosios kultūros suknelė virsta skarmalais. Uždaromos bibliotekos, ant taupymo laužo dega visuomenės teisė jose susipažinti su naujausia spauda ir literatūra. Dėl sumažinto finansavimo chorams iškilo pavojus, kad gali nebelikti mūsų nacionalinio pasididžiavimo - dainų švenčių. Daugybė jaunų talentų lieka nepastebėti, nes trūksta lėšų vaikams ugdyti. Rajonų dailės mokyklos jau sujungtos su muzikos, likę tik skyriai, todėl nemažai gabių, norinčių kurti vaikų lieka už durų.